- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-557-491-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- G. G.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato E.Karoso apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. bei nubaustas:
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;pagal BK 187 str. 3 d. – areštu 40 parų.
Pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Pagal BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, ir jam skirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2007-03-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., 2008 m. rugsėjo 5 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, sunaikino ir sugadino 230 litų vertės bei pasikėsino pagrobti 1070 litų vertės svetimą – nukentėjusiojo A. A., turtą, t.y. išdaužę 100 Lt vertės jo automobilio „Audi 80“ durelių stiklą bei sugadinę 30 Lt vertės durelių spynelę, pasikėsino iš automobilio pagrobti 50 Lt vertės automagnetolą ir 20 Lt vertės kolonėlę, o po to, sugadinę 80 Lt vertės automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti ir patį 1000 Lt vertės automobilį, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – juos išgąsdino į kiemą išėjęs A. A., ir jie pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo G. G. gynėjas advokatas E.Karosas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti G. G. paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuteistasis kaltu prisipažino, dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, o nukentėjusiajam padarė nedidelę žalą, kurią atlygino nuteistojo močiutė. Gynėjas teigia, kad viena nuteistojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, be to nukentėjusysis netinkamai saugojo savo turtą, nes automobilyje nebuvo įrengta apsaugos signalizacija. Taip pat gynėjas nurodo, kad G. G. augo asocialioje šeimoje, nebuvo prižiūrimas ir patyrė smurtą, yra lėtos mąstysenos, laisvės atėmimo vietoje yra skriaudžiamas, šiuo metu jis suprato ir įvertino savo veiksmus bei ateityje žada nebenusikalti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, gynėjas mano, jog apylinkės teismas G. G. paskyrė per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. G. padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino jo asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę. Gynėjas teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų dėl nuteistojo kaltės bei veikų kvalifikavimo neginčija, todėl kolegija išsamiau šių klausimų neanalizuoja.
BK 27 str. nustatyta, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu. BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias ir kitas aplinkybes. BK 91 str. 2 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. G., įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, abi nusikalstamos veikos nukreiptos į svetimą turtą), kaltės formą ir rūšį (tiek nusikaltimas, tiek baudžiamasis nusižengimas padaryti tiesiogine tyčia), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pakankamai išsamiai ir detaliai nuosprendyje apibūdino ir nuteistojo asmenybę (nusikalstamas veikas G. G. padarė būdamas nepilnamečiu; teisiamas šeštą kartą; turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus analogiškus tyčinius nusikaltimus nuosavybei; nusikalto 2007-03-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu; turi tris galiojančias administracines nuobaudas; BK 27 str. prasme, jis yra recidyvistas) bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, anksčiau jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą (buvo taikyta prevencinė priemonė – įrašymas į policiją dominančių vaikų įskaitą, teismas tris kartus atidėjo jam paskirtų bausmių vykdymą, tačiau visos šios priemonės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo) ir kitas BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės tik patvirtina G. G. nenorą taisytis, laikytis įstatymų ir gyventi dorai, jo polinkį nusikalsti ir jo pavojingumą visuomenei, rodo, kad nuteistasis nedaro absoliučiai jokių išvadų iš ankstesnių savo teistumų ir nenori keisti savo gyvenimo būdo. Anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jam ne kartą buvo duota galimybė sustoti elgtis nusikalstamai ir nebepiktnaudžiauti rodomu pasitikėjimu, todėl šiuo metu švelnesnių bausmių G. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas visiškai pagrįstai, motyvuotai ir teisingai pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nubaudė jį realia laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 187 str. 3 d. jam parinko šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausią – arešto – bausmę.
BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, esant vienai G. G. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem ją sunkinančioms aplinkybėms, už padarytą nusikaltimą skyrė jam bausmę, kuri savo trukme yra artima BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – bausmę, mažesnę už 187 str. 3 d. numatytos arešto bausmės vidurkį. Taip pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.
Gynėjas kiek nesuprantamai prašo sušvelninti nuteistajam bausmę ir dėl to, kad nukentėjusysis neva tai netinkamai saugojo savo turtą, nes automobilyje nebuvo įrengęs apsaugos signalizacijos. Ši aplinkybė niekaip neparodo mažesnio G. G. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei, ji neturi ir negali turėti jokios įtakos nei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nei bausmių skyrimui. Nustatyta, kad automobilis buvo užrakintas, pastatytas prie nuosavo namo, kuriame gyvena nukentėjusysis, t.y. automobilis nebuvo paliktas likimo valiai. Kita vertus, ne kiekvienas žmogus, turintis automobilį, turi kad ir finansinę galimybę įsirengti apsaugos signalizaciją, o tokios signalizacijos automobilyje neturintis jo savininkas, sekant gynėjo skundo argumentu, neturėtų jaustis kaltu dėl to, kad taip neva jis masina vagis ir skatina juos elgtis nusikalstamai. Taigi, atsižvelgti į šį gynėjo skundo motyvą ir juo remiantis švelninti G. G. paskirtą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių G. G. rūšis ir nustatydamas jų dydį, o taip pat subendrindamas šias bausmes tarpusavyje bei su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, BK reikalavimų nepažeidė, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ir švelninti G. G. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą atmesti.