Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-8-816/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
II-8-816/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00140-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. Š.
Advokatai
Vita Neverauskaitė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-8-816/2012Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00140-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44; 63; 74 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu02012 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja J. E.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Š., jo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko A. R. (A. R.) 2012-01-26 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda - 400 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas A. J. surašė J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2011-12-21 apie 11.41 val. ir, tęsiant veiką, 2012-01-15 apie 20.30 val., Juodasis kelias g. 26A, Vilniuje, namo bendro naudojimo kieme jam priklausantis šuo, neturintis registracijos ir vakcinavimo dokumentų, bėgiojo be priežiūros, be antsnukio ir pavadėlio, tuo pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr.1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 22 ir 24 punktų reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 8 - 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko A. R. 2012-01-26 nutarimu J. Š. pripažintas kaltu padaręs ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 400 Lt dydžio bauda (b. l. 7).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. kreipėsi į teismą su skundu nurodydamas, kad su priimtu 2012-01-26 nutarimu nesutinka, nes protokole nurodytas šuo jam nepriklauso, jis jį tik laikinai priglaudė, kol atsiras tikrieji šuns šeimininkai. Be to, šuo nėra agresyvus ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai ar turtui (b. l. 2).

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyris atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad pirmą kartą 20 Lt bauda buvo nubaustas už tai, kad laikė šunį, nors iš tikrųjų jokio šuns nelaikė, šuo buvo už vartų. Paskirtą baudą sumokėjo, nes norėjo, kad kuo greičiau jį paliktų ramybėje. Su šuns savininku, kuris gyvena soduose, susitarė, kad kai jis pripratins šunį, savininkas jį jam perleis. Rūpintis šunimi pradėjo gal gruodžio 10 d. 2011-12-21 rūpinosi šunimi, bet šuo nebuvo užregistruotas kaip jo. Policiją dėl šuns nuolat kviečia G. S., su kuriuo konfliktuoja. Porą savaičių iki 2011-12-21 šuns pas jį nebuvo, jis buvo pabėgęs pas kitą šeimininką ir kaip tik 2011-12-21 grįžo pas jį. Kai G. S. paskambino policijai, šuo buvo pas jį namuose, o šiaip jis laksto lauke. Pas save į namus įsileido šunį, nes lauke buvo šalta, šuo buvo nešertas, todėl priglaudė jį. 2012-01-15 irgi tas pats buvo. Prieš mėnesį sutarė, kad šuns šeimininkas jam perleis šunį. Pats šuns šeimininkas ateina su šunimi ir vasarą maudosi netoliese, kartais vartoja alkoholį, matyti, kad yra asocialus. Jis pasiima iš jo šunį, paskui vėl jį paleidžia. Tas žmogus gyvena už pusantro kilometro nuo jo Pavilnio soduose, jo vardą žino, bet pavardės – ne. Šuniu pradėjo rūpintis nuo žiemos, gal gruodžio mėnesio, kai parbėgo šlapias, alkanas, buvo šalta, paskui sausio mėnesį vėl buvo pabėgęs (b. l. 43 – 44).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. S. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo uošvės brolis, kuris gyvena tame pačiame name, santykiai su juo įtempti. 2011-12-21 ryte su dukra ruošėsi vykti į karnavalą, kai juos bendrame kieme užpuolė J. Š. šuo. Bendras kiemas nėra atskirtas tvora. Š. beveik metus augina ir laiko pas save šį šunį. Iš viso J. Š. augina tris šunis. 2012-01-15 20.30 val., kai grįžo su vaiku iš tėvų ir turėjo vaiką migdyti, J. Š. šuo vėl buvo palaidas ir vėl juos užpuolė, bandė įkąsti. Šuo puolė dantimis, kandžiojo automobilio padangas, vaikas išsigando, po to naktį nemiegojo. Šuo buvo be antsnukio, o jo šeimininkas tikriausiai buvo namuose. Jam buvo padaryta moralinė žala, psichologinis smurtas, nes pats, bijodamas šuns, turėjo ginti savo vaiką. Tai nebuvo vienkartinis atvejis, nes , kai J. Š. pamato žmogų, jis visada paleidžia šunį, o jam pasakius pasiimti šunį, jo nepasiima.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato - atstovas A. R. paaiškino, kad surinkta medžiaga buvo įrodyta, kad J. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šuo, priklausantis J. Š., bėgiojo teritorijoje palaidas. Buvo apklaustas pareiškėjas, įtariamasis ir užfiksuota nuotraukose, kad šuo palaidas, be antsnukio, nepririštas. Kai J. Š. buvo nubaustas pirmą kartą, jis sakė, kad šuo jam nepriklauso, bet jis jį kartais maitina. Nuvykus pas J. Š. pagal šį faktą, atidarius buto duris, šis šuo išbėgo iš jo buto, kas patvirtina, kad jis prižiūrėjo šį šunį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo aptarnaujamos teritorijos gyventojas. Jam žinoma, kad jo kaimynas G. S. rašo pareiškimus dėl to, kad šuo be priežiūros laksto kieme, todėl jis negali išvesti į kiemą mažamečio vaiko. Kieno tas šuo, tiksliai nėra žinoma, bet kai jis atvažiuodavo šuo visą laiką buvo pas J. Š.. Šuo neregistruotas, dokumentų nėra. Vieną kartą atvažiavus, šuo išbėgo iš J. Š. namo vidaus, kitą kartą buvo išbėgę 3 šunys. Šiaip būna, kad šunys kieme bėgioja be pavadėlio ir antsnukio. Kiemas yra aptvertas, bet, kiek jam žinoma, padalintas dviem savininkams. Šuo bėgioja aptvertoje teritorijoje kieme.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. M. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo kaimynas. J. Š. šuo dažnai lankydavosi ir pas jį, žaisdavo su jo anūkais, kurie jį pamaitindavo. Paskui pamatė, kad tas pats šuo atbėgdavo ir pas J. Š., jis irgi jį maitindavo. Pas J. Š. šuo irgi ne visą laiką būdavo, bet rudenį jis priglaudė šunį, nes jis lyg tai šeimininko neturėjo. Maždaug nuo pernai metų vėlyvo rudens J. Š. rūpinasi ta kalyte. Dar prieš tai J. Š. buvo iškabinęs skelbimą, kad vaikšto kalytė be prieglaudos ir buvo atsiradęs šeimininkas, bet jis atgal šuns neėmė. Taip šuo liko pas J. Š.. Dabar tas šuo pastoviai pas Juozą būna kieme arba, kai eina į lauką, kur stato namą, pririša jį. Jo tas šuo nepuola. Šunį Juozas prižiūri labai gerai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

ATPK 110 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus, 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. VIII-500 (toliau – įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje savivaldybėms suteikiami įgaliojimai tvirtinti gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos. Vadovaujantis įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, propaguoti gyvūnų globą ir kt., tačiau kartu privalo laikytis šio įstatymo ir gyvūnų laikymo normų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 22 punkte įtvirtinta šuns, katės savininko pareiga turėti gyvūno registracijos dokumentus. Taisyklių 3.12 punkte yra apibrėžta, kad gyvūno savininkas yra kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Iš paminėtų teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, kad ne tik asmuo, nuolat auginantis gyvūnus, bet taip pat tas, kuris laikinai augina ar priglaudžia gyvūną (-us), privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinavimo dokumentus, t. y. tinkamai rūpintis gyvūnu taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Pagal Taisyklių 24 punktą viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis.

J. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašė tam įgaliotas pareigūnas (ATPK 225 str. 1 ir 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu pats J. Š. neneigė, jog protokole nurodytų įvykių metu bendro naudojimo kieme be antsnukio ir pavadėlio lakstė šuo, tačiau neigė, kad šis šuo yra jo, nurodydamas, kad jis tik laikinai rūpinasi šunimi, kol atsiras tikrasis šuns savininkas. Duodamas paaiškinimą teisme, J. Š. parodė, kad rūpintis vienišu šunimi pradėjo nuo pernai metų gruodžio mėnesio 10 dienos. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Z. M., kuris parodė, kad šunimi J. Š. rūpinasi nuo pernai metų vėlyvo rudens. Iš byloje esančių duomenų apie ankstesnius J. Š. patraukimus administracinėn atsakomybėn, matyti, kad 2011-07-29 nutarimu J. Š. jau buvo baustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2011-07-11 jam priklausantis vokiečių aviganio veislės šuo bėgiojo be antsnukio, be pavadėlio, sukeldamas grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei. Priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs, nutarimu skirta piniginė nuobauda sumokėta, kas patvirtina, jog J. Š. jau 2011-07-29 laikė save tikruoju šuns savininku bei priėmė atsakomybę dėl jam priklausančio šuns tinkamos priežiūros. Nurodydamas, kad šuns savininku yra kitas asmuo, J. Š. nepateikė duomenų apie tikrąjį šuns savininką, su kuriuo, kaip pats nurodė, jis ne kartą kalbėjosi telefonu ir buvo susitikęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad J. Š. atitinka Taisyklių 3.12 punkte nustatytą amžiaus cenzą, būtent jis yra atsakingas už Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų laikymąsi ir gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnį. Apelianto nurodyti argumentai, kad jis rūpinosi šunimi tik laikinai, be to, šuo nebuvo registruotas jo vardu, todėl jis negali būti už jį atsakingas, vertinami kritiškai, nes, kaip jau buvo paminėta, vadovaujantis Taisyklių 3.12 punktu, gyvūno savininku laikomas asmuo, tiek nuolat, tiek laikinai auginantis gyvūną, kadangi jis savo apsisprendimu priglaudęs beglobį gyvūną, o ne pranešęs atitinkamoms institucijoms, prisiima visas savininko pareigas. Be to, nepriklausomai nuo to ar laikinai ar nuolat auginamas gyvūnas, vadovaujanti Taisyklių 22 punktu, gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno registracijos dokumentus, jį vakcinuoti.

Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir nuotraukos patvirtina, kad J. Š. priklausantis šuo bendro naudojimo kieme buvo nepririštas, lakstė be antsnukio, taip sukeldamas grėsmę aplinkinių žmonių ramybei, sveikatai ir gyvybei. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis Juodasis kelias 26A, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso apeliantui ir jo sutuoktinei D. Š.. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso apelianto sutuoktinei. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad nurodytame gyvenamajame name gyvena dvi šeimos: apelianto ir G. S., kurios naudojasi bendro naudojimo kiemu, kuriame ir lakstė be pavadėlio ir antsnukio J. Š. priklausantis šuo. Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010, N62-600/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bendro naudojimo kiemas laikytinas viešąja vieta, todėl J. Š. kaip šuns savininkas, turėjo užtikrinti, kad viešojoje vietoje jam priklausantis šuo lakstytų su pavadėliu ir antsnukiu, kaip tai numatyta Taisyklių 24 punkte.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad J. Š., būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad jo laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, todėl jis pažeidė Taisyklių 22 ir 24 punktų reikalavimus. Pripažintina, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2012-01-26 priimtame nutarime, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį.

Visgi, įvertinus J. Š. veiksmus, jog jis priglaudė beglobį gyvūną, juo rūpinosi kaip mokėjo, t. y. iš esmės jo ketiimai ir veika yra socialiai vertinga, skatintina, vadovaujantis administracinės atsakomybės tikslais, jog asmuo už pažeidimą turi būti ne tik nubaustas, bet jam paskirta nuobauda turi būti proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, o šiuo pažeidimu realios žalos nenustatyta, - pritaikius ATPK 30-1 straipsnį, skundžiamu nutarimu paskirtoji bauda mažintina iki 100 litų. Šuns konfiskavimas netaikytinas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pakeistinas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko A. R. 2012-01-26 nutarimas, mažinant paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas buvo išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

iš dalies patenkinti J. Š. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko A. R. 2012-01-26 nutarimą, pritaikius ATPK 30-1 straipsnį, ir sumažinti paskirtą baudą iki 100 (vieno šimto) Lt.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per per šį apylinkės teismą.

Teisėja J. E.