Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-78-317/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-05-10
Bylos Nr.: 1-78-317/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00837-2007-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis: A. G. Z.
Kaltinamasis: A. J., M. D.
Advokatai: Romas Aikevičius

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-78-317-2013Teisminio proceso Nr.1-20-1-00837-2007-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.2.14.6.2; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.;2.3.6.4.4.1.;2.3.6.4.4.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, gynėjams Kęstučiui Ožiūnui, Nerijui Strazdui, nukentėjusiajam A. G. Z., jo atstovui-advokatui Romui Aikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, Rusijos įmonės „T. A“ prezidentas, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 25 str. 2d., 183 str. 2d.;

M. D. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, bedarbis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 25 str. 2d., 183 str. 2d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 str.2 d. ir 183 str. 2 d. t.y. tuo, kad veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su A. J., 2006 metų pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, pasiūlė A. G. Z. naftos verslo planą ir 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėse „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, supažindinęs A.G. Z. su A. J., jis kartu su A. J. pasiūlė lygiomis dalimis išpirkti A. J. priklausančios įmonės „T. A“ akcijas ir privatizuoti šios įmonės nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P.“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, ir A. J. pateikus siūlomo privatizuoti nekilnojamojo turto planą, 2006 m. balandžio mėnesį, Kauno mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš A. G. Z. paėmė 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) už įmonės „T. A“ akcijų pirkimą, šiuos pinigus kartu su A. J. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš A. G. Z. gavo 70 000 USD (197 617 litus pagal LB nustatytą kursą) A.G. Z. nurodė, kad šie pinigai reikalingi sumokėti už A. J. priklausančios įmonės „T. A“ neva nuomojamo nekilnojamo turto, esančio „P.“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), privatizavimą, tačiau A. J. sutartų įsipareigojimų neįvykdžius, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir A. J. patikėtus pinigus bendrai veikdamas su A. J. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą,

Kaltinamasis A. J. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. t.y. tuo, kad veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su M. D., 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. D. supažindinus jį su A. G. Z., kavinėse „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su M. D. A. G. Z. pasiūlė užsiimti naftos verslu, lygiomis dalimis išperkant jam priklausančios įmonės „T. A“ akcijas, nurodydamas galimybę privatizuoti šios įmonės nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P.“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, bei pateikė A. G. Z. siūlomo privatizuoti nekilnojamo turto planą, 2006 m. balandžio mėnesį, Kauno mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavo iš A. G. Z. 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) nurodydamas pastarajam, kad šie pinigai skirti pirkti įmonės „T. A“ akcijoms, šiuos pinigus kartu su M. D. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminis tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, M. D. iš A. G. Z. paėmus 70 000 USD (197 617 litų pagal LB nustatytą kursą), nurodant A. G. Z., kad šie pinigai yra reikalingi sumokėti už jam priklausančios įmonės „T. A“ nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio „P.“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), privatizavimą, sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir M. D. patikėtus pinigus bendrai veiksamas su M. D. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. J. pažįstamas seniai, nes abu turėjo bendrą verslą. Jo atstovaujama įmonė „S. C. E. PB“ vertėsi suskystintų dujų pirkimu Rusijoje per įmonę „T.“ ir jų perpardavimu Lietuvoje. Tuo tikslu A. J. pasiūlymu, įmonė „S.“ sudarė paskolos sutartį su Rusijos įmone „T.“, kuriai atstovavo ir vadovavo A. J., pagal kurią įmonė „S. C. E. PB“ tariamai paskolino įmonei „T.“ 300 000 JAV dolerių. Pagal šią sutartį buvo sistemingai pervedamos įvairios pinigų sumos įmonei „T.“, kurios vardu A. J. nupirkdavo suskystintas dujas. J. jis gan pigiai parduodavo Baltarusijos įmonėms „O.“ arba „BNK“. Iš šių įmonių dujas gan pigiai nupirkdavo ir Lietuvoje perparduodavo ta pati jo atstovaujama įmonė „S.“ bei vėliau įkurta ir taip pat jo atstovaujama bendrovė „C. B. L.“. Šią bendrovę, kuri buvo įregistruota Anglijoje, jis įsteigė A. J. pasiūlymu. Šis pasiūlė jam pačiam užsiimti dujų verslu. Jis sutiko, užstatė savo pažįstamam A. G. savo namą, o J. iš A. G. gavo 170 000 litų paskolą. Šie pinigai taip pat buvo investuoti į dujų verslą su įmone „T.“. Atstovaudamas „C. B. L.“, jis A. J. iš Rusijos nupirktas ir Baltarusijos įmonei „O.“ perparduotas suskystintas dujas, nupirkdavo iš Baltarusijos įmonės „C. B. L.“ vardu ir brangiau jas parduodavo Lietuvos ir Lenkijos firmoms.

Kad palengvinti dujų pirkimą ir jų transportavimą, A. J. 2006 metais jam pasiūlė kartu pirkti Smolensko srityje mazuto bazę, kurią nupirkus, galima būtų laikyti joje suskystintas dujas. Kadangi A. J. minėjo, jog ta bazė gali kainuoti apie 200 000 JAV dolerių, jis pasiūlė tame versle dalyvauti ir UAB „J. D. C.“ vadovui V. K., tačiau šis atsisakė. Tuo metu jis susitiko su jam iš anksčiau pažįstamu A.G. Z., papasakojo jam apie savo verslą. Kadangi šis turėjo bendrovę „Z.“ ir laisvų piniginių lėšų ir taip pat norėjo kažkur tai investuoti pinigus, todėl jie susitiko su A. J.. Visi ėmė kalbėtis apie steigimą bendros įmonės, kuri verstųsi nuotekų valymu, kūrė bendrus dujų verslo planus. Kadangi G. Z. turėjo (duomenys neskelbtini) išsinuomotą teritoriją, jie suplanavo vežti iš Rusijos ir perdirbti joje dujų kondensatą bei naftos atliekas. Kad galima būtų palengvinti darbą, A. J. pasiūlė pirkti jo įmonės nuomojamą naftos bazę Smolensko srityje, ir joje laikyti dujų kondensato bei naftos atliekas, vėliau jas įvežant į Lietuvą perdirbimui. Susitikimų metu pagal A. J. pasiūlymą, jie trise turėjo tapti „T. A“ akcininkais, už akcijas sumokėdami po 70 000 USD. Už tuos pinigus pagal jų susitarimą būtų nupirkta bazė. Kadangi vieni kitais pasitikėjo, jokių rašytinių sutarčių jie oficialiai nebuvo surašę, tačiau susitarė žodžiu, kad sudėję po 70000 JAV dolerių. dalyvaus visi trys bendrame versle, pasidalins savo atstovaujamų įmonių akcijomis. Pagal susitarimą A. G. Z. jam per 2 kartus perdavė 70 000 USD. Pirmą kartą A.G. Z. jam perdavė 47000 dolerių 2006 m. balandžio mėnesį. Šią sumą pinigų jis įnešė į „S. C. E. OU“ sąskaitą, o iš jos pervedė į „T.“ sąskaitą. Gal po mėnesio ar vėliau, jis gavo iš A.G. Z. dar 23000 dolerių. Šie pinigai taip pat buvo pervesti į „T.“, berods liepos mėnesį. Jokių rašytinių dokumentų, kad gavo pinigus jie nesurašė. Tik daug vėliau, prašomas A.G. Z., jis pasirašė jam pateiktą ir prie bylos prijungtą raštelį, kad yra gavęs iš A.G. Z. 70000 dolerių. Raštelį pasirašė, nes tikrai yra gavęs iš A.G. Z. tokią sumą pinigų. Jei būtų turėjęs kokių tai piktų kėslų ar minčių negražinti pinigus, jis tiesiog galėjo tokio raštelio nepasirašyti ir neigti pinigų gavimo faktą. Jis iš „S.“ sąskaitos yra pervedęs tą pinigų sumą A. J. firmai „T.“. Savo dalies pagal jų susitarimą t.y. taip pat 70000 JAV dolerių pervedimo jis nedarė, nes jo pinigų dalis jau buvo įmonėje „T.“ ir ją, pagal susitarimą su A. J., šis turėjo pasilikti nuo gautų mokesčių už parduotas dujas. Pradžioje jie visi trys tarėsi sudaryti raštišką susitarimą dėl akcijų pirkimo ar pinigų perdavimo raštu. Dėl to A. J. kelis kartus vežė pasirašyti sutarčių dėl akcijų pirkimo projektus. Tačiau kaskart jose vis buvo įrašyti klaidingi duomenys, todėl sutarčių jie taip galutinai ir nepasirašė. Jis savo kaltės pasisavinus kaltinime nurodytus pinigus nepripažįsta, nes visus gautus iš A.G. Z. bazės pirkimui pinigus t.y. 70000 JAV dolerių yra pervedęs A. J. į „T.“ sąskaitą. Jo teigimu, būtent A. J. neįvykdė savo įsipareigojimų, nes nei „T.“ akcijas perleido, nei bazės nenupirko, nors žadėjo tai padaryti. Jis pripažįsta skolą A.G. Z., tačiau jos neturi galimybių šiuo metu sugražinti.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino. Jis ir parodė, kad yra Rusijoje dirbančios įmonės „T. A“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė ir M. D. atstovauta įmonė „S. C. E. OU“ buvo sudariusios paskolos sutartį dėl „S.“ 200 000 USD paskolos A. J. įmonei „T.“. Tokia sutartis buvo sudaryta dėl to, kad Rusijoje nereikėtų mokėti pinigų pervedimo dujų pirkimui mokesčių. Iš tikrųjų tai nebuvo paskola, nes pinigai įmonei „T.“ nebuvo skolinami, o buvo pervedami dalimis dujų pirkimui. Nupirktos už tuos pinigus dujos vėliau per Baltarusijos bendrovę pasiekdavo „S.“ t.y. „T.“ už „S.“ pervestus pinigus pirko suskystintas dujas Rusijoje, pardavinėjo jas Baltarusijos įregistruotoms įmonėms „O.“ ir „BNK“, o šios jas parduodavo M. D. atstovaujamai „S.“ arba jo vėliau įkurtai „C. B. L.“. Pinigai dujų pirkimui jo įmonei buvo pervedami pavedimais iš „S. C. E. OU“ ir „C. B. L.“ sąskaitų bankuose. Kadangi dujos Rusijoje pigesnės, jie uždirbdavo iš Rusijoje perkamų ir Baltarusijai ir Lietuvai parduodamų dujų kainų skirtumo, kuris siekė 70-80 dolerių už vieną toną pateiktų dujų. Pardavus dujas ir Baltarusijos įmonėms už jas atsiskaičius su „T.“, jis paskolos forma gautus iš „S. C. E. OU“ ir „C. B. L.“ pinigus sugražindavo į šių įmonių sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinime nurodyto patvirtinimo apie 70 000 USD perdavimą M. D. bei dėl jų pervedimo į „T. A“ sąskaitą mazuto bazės pirkimui, kaltinamasis paaiškino, kad jis nėra gavęs kaltinime nurodytų pinigų sumų. Jis patvirtino, jog dar 2005 metais M. D. iniciatyva susitiko su A. G. Z., kuris vadovavo UAB „Z.“. Tarpusavio pokalbio metu M. D. pasiūlė steigti bendrą verslą ir tiekti suskystintas dujas į Lietuvą per bendrai jų įsteigtą lietuvišką įmonę. Buvo pradėta tartis, jog jie trise galėtų tapti jų visų trijų valdomų įmonių -„T.“, „S.“ bei „Z.“ bendrasavininkiais, akcininkais. Pasitikėdami vieni kitais, pasidalinę jiems priklausiusių įmonių akcijomis, jie būtų vykdę bendrą dujų verslą. Jis, būdamas vieninteliu įmonės „T. A“ akcininku, turėjo parduoti jiems lygiomis dalimis po 33 % įmonės akcijų, o jie, savo ruožtu, padaryti tą patį t.y. parduoti jam po 33 procentus savo įmonių akcijų. Vykdydamas žodinį susitarimą ir suprasdamas, jog akcijų perrašymas Rusijoje užtruks ilgiau, jis pirmasis surašė „T.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti dalį akcijų M. D. ir A. Z.. Pati jo įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo perrašyta gal kelis kartus. Tai buvo daroma dėl įsivėlusių klaidų. Prieš nuspęsdamas parduoti įmonės akcijas, jis nesigilino, kokia yra akcijų vertė įmonėje „Z.“, kurią įkūrė A. Z., ir kokia akcijų vertė įmonėje „S.“, kuriai vadovavo M. D.. Jis tų įmonių akcijų verte nesidomėjo todėl, kad buvo tarpusavio pasitikėjimas tais asmenimis, o ir įmonės „T. A“ akcijų vertė buvo kritusi, nes įmonė tuo metu jau neturėjo pelno. Kuomet paskutinį kartą jau buvo pasirašyta su jais „T. A“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, jis nei M. D., nei A. Z. tų sutarčių egzempliorių nepaliko, nes sutartį reikėjo užregistruoti Rusijoje. Be to, jis laukė, kada ir jie iš savo pusės paruoš savo įmonių akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Kadangi šie tokių sutarčių neparengė, nesulaukęs iš jų tokių sutarčių ir negavęs jų pasirašyti, įmonės „T. A“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties jis Rusijos registre neberegistravo. Už akcijų pardavimą jam jokie pinigai sumokėti nebuvo.

Kaltinamasis neigė susitarimą pirkti mazuto bazę Smolensko srityje, ir paaiškino, jog dar iki pažinties su A. Z., tarp jo ir M. D. buvo pokalbis apie tai, kad bendram jų verslui būtų gerai išpirkti iš (duomenys neskelbtini) spirito ir likerio gamyklos jo vadovaujamos „T.“ įmonės nuomojamą mazuto bazę. Jis paaiškino, jog T. A“ nuomojamos mazuto bazės vertė apie 200 000 USD. Kuomet buvo deramasis su A. G. Z. ir M. D. dėl bendro verslo, jie vėl kalbėjosi visi trys apie tos nuomojamos bazės išpirkimą. Tiedu susidomėjo tokiu planu, tačiau realių pasiūlymų nebuvo, jokios sutartys pasirašytos nebuvo. Tai tiesiog buvo tik jų trijų pasvarstymai, kad būtų gerai bendram verslui privatizuoti tą bazę, tačiau jokie pinigai bazės pirkimui į „T. A“ sąskaitą pervesti nebuvo. Tai patvirtina ir bankiniai dokumentai, nes į „T. A“ sąskaitą pinigai buvo pervedami tik dujų pirkimui ir pagal paskolos sutartį tarp įmonės „S.“ ir „T. A“.

Kaip ir kur buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp „S.“ ir „T. A“, jis neprisimena, tačiau iš įmonės „S.“ pusės sutartis buvo pasirašyta kažkokios tai moters vardu. Jis pats sutarties pasirašyme nedalyvavo, jam jau „S.“ vardu pasirašytą sutartį pateikė M. D.. Sutarties pasirašymo metu jokie pinigai kaip paskola nebuvo perduoti.

Dėl M. D. atstovaujamos įmonės „C. B.“ jis paaiškino, jog ši įmonė buvo sukurta tam pačia suskystintų dujų verslui. Ją kaip Anglijoje įregistruotą įmonę įkūrė ir atstovavo M. D.. Su šia įmone jo vadovaujama įmonė „T. A“ taip pat turėjo sudarytą paskolos sutartį, kuria vadovaujantis įmonei „T.“ M. D. „C. B.“ vardu siųsdavo pinigus kaip paskolą, o jis „T.“ vardu pirkdavo dujas Rusijoje ir parduodavo jas Baltarusijoje. Iš ten registruotų įmonių „O.“ ir „BNK“ įmonės „C. B.“ vardu dujas pirkdavo M. D. ir jis jas vėliau perparduodavo Lietuvoje ir Lenkijoje.

Kaltinamasis neigia, kad pats asmeniškai, ar į „T.“ sąskaitą būtų gavęs iš M. D. 70 000 USD būtent kokios tai bazės pirkimui. Būtent tokiu nurodyta suma pinigų į įmonės sąskaita niekada pervesta nebuvo, nes nebuvo susitarimo tokią bazę pirkti. Jis nėra pažadėjęs M. D. ar A.G. Z. nupirkti tokią bazę. Išskyrus banko pavedimus kaip paskolą pagal sutartį, iš įmonės „S.“, iš „C. B.“ ar „T.“ jis jokių pinigų nėra gavęs. Pinigai buvo gaunami tik pagal paskolos sutartį.

Jis yra matęs, kaip 2006 m. balandžio mėnesį, vieno jų susitikimo metu, M. D. gavo iš A. Z. kažkokią tai sumą pinigų, tačiau kokią sumą pinigų, už ką ir kokiam tikslui jam A. G. Z. perdavė pinigus, jis nežino. Pinigai buvo įdėti į perlenktą popieriaus lapą, jų nebuvo didelis pluoštas, bet buvo matyti, kad tai buvo doleriai. Praėjus kuriam laikui, rodos 2007 metais, į jį kreipėsi A.G. Z., kuris paprašė patvirtinti raštu, jog matė, kaip jis 2006 metų balandžio mėnesį perdavė M. D. 70000 dolerių. Jis tokį raštelį pasirašė, nesigilindamas į jo turinį ir esmę bei negalvodamas, kokios dėl to galėtų kilti pasekmės. Pasirašė raštelį dėl to, jog tikrai matė pinigų perdavimo faktą. Pats jis iš M. D. grynųjų pinigų verslui niekada nėra gavęs

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. Z. paaiškino, kad M. D. pažįsta daugiau kaip 20 metų, nors artimos draugystės su juo neturėjo. A. J. asmeniškai jis nepažinojo. Juos susipažino M. D.. Kartą nuvykęs į Klaipėdą, dėl taikos teisme sudarymo su viena firma, kuri jam buvo skolinga didelę pinigų sumą, sutiko restorane M. D.. Šis papasakojo, kad vykdo didelį verslą su naftos produktais, bendravo su įtakingais asmenimis naftos biznio reikalais. Iš pokalbio jis supratęs, kad M. D. užsiima rimtu verslu, turi reikalų su aukštais pareigūnais. M. D. sužinojęs, kad jis turi laisvų pinigų, pasiūlė prisijungti prie dujų verslo. Minėjo, kad pažįsta A. J., kuris nuomojasi Smolensko srityje bazę, kurią naudoja dujų tiekimo biznyje. Sakė, kad galima ją privatizuoti ir pastatyti fabriką dujų kondensato perdirbimui. Jam sutikus investuoti bei dalyvauti tame versle, neužilgo M. D. supažindino jį su A. J.. A. J. patvirtino, kad turi įmonę Smolensko srityje, kurioje dirba 12 žmonių, nuomojasi patalpas ir bazę, kurią yra galimybė nupirkti ir vystyti dujų kondensato gamybą. A. J., siūlydamas bazę, vėliau atvežė gamyklos brėžinius, aiškino, kaip galima būtų perdirbti dujų kondensatą-per parą perdirbant maždaug 5 tonas dujų. A. J. sakė, kad tos bazės kaina būtų apie 200 tūkstančius dolerių ir jie galėtų trise tą bazę nusipirkti. Kadangi jis tuo metu turėjo laisvų pinigų, o kiekvienam iš tos sumos išeitų maždaug po 70 tūkstančių dolerių, tai sutiko investuoti pinigus į bendrą verslą. Buvo sutarta, kad su M. D. jie abu nupirks iš A. J. įmonės „T.“ akcijų. Jis sumokėjo A. J. už akcijas 2000 rub. Kadangi rašytinių sutarčių jie nebuvo sudarę, o jis geriau pažinojo M. D., tai nutarė pinigus bazės pirkimui duoti asmeniškai jam. 2006 m. balandžio mėnesį jis susitiko su M. D. Kaune, senamiesčio vyninėje. To susitikimo metu dalyvavo ir A. J.. Būtent to susitikimo metu jis ir perdavė M. D. 70 000 dolerių. Nesiuntė tiesiogiai A. J. tų pinigų į Rusiją, kadangi juo dar nepasitikėjo, o M. D. sakė, kad su A. J. bendrauja jau 2-3 metus ir juo pasitiki. 70 000 JAV dolerių, kuriuos jis perdavė M. D. vyninėje, šis neskaičiavo. A. J. matė pinigų perdavimą ir suprato, dėl ko jie perduodami, nes tuo metu visi trys prie stalo kalbėjosi apie bazės teritorijos išpirkimą. Kodėl M. D. pakeitė parodymus ir teigia, kad jis pinigus jam padavė per du kartus-pirmą kartą 47 000 dolerių, o antrą-23000 dolerių, pasakyti negali. Jis visus tuos pinigus jam perdavė susitikimo vyninėje metu per vieną kartą. A. J. matė tą perdavimą, todėl vėliau tai patvirtindamas ir pasirašė ant M. D. patvirtinimo.

Apie tai, kad M. D. pervedinėja A. J. įmonei pinigus dujų pirkimui pagal kažkokią tai paskolos sutartį, jis nieko nežinojo. Jau vėliau, kai pinigai bazės pirkimui jau buvo perduoti M. D., praėjus kuriam tai laikui-kuomet bazė nebuvo nupirkta, jis sužinojo, kad M. D. perveda A. J. pinigus dujų užpirkimui pagal kažkokią tai jų tarpusavio paskolos sutartį.

Kadangi pagal jų žodinį susitarimą pinigai buvo duoti bazės pirkimui ir būsimam bendram dujų verslui, buvo tariamai ruošiami dokumentai-„T.“ akcijų perleidimo sutartis, kurios projektą iš Rusijos atveždavo A. J.. Dokumentus A. J. buvo atvežęs gal 3-4 kartus, bet vis negalėjo jie jų pasirašyti dėl šiame dokumente rastų netikslumų. A. J. matyt sąmoningai darydavo klaidas sutartyje, nes būdavo tai asmens kodas, netikslus, tai kelios raidės klaidingos. Po paskutinio sutarties parengimo, kuri jau buvo be klaidų, jie visi pasirašė sutartį ir A. J. išsivežė jų visų trijų pasirašytas sutartis tariamai įregistruoti Rusijos registre. Tačiau tų dokumentų kopijų jiems jis neperdavė, nes, kaip paaiškėjo vėliau, tos sutartys nebuvo įregistruotos. Manydami, kad jau yra „T.“ bendrasavininkai, jie su M. D. pasirūpino vizomis, sveikatos pažymėjimais, draudimais išvykti į Rusiją ir apžiūrėti tos bazės, bet taip ir neišvyko.

Ilgą laiką, gal kokį pusmetį, A. J. jam nesakė, kad nėra gavęs iš M. D. jo perduotų bazės pirkimui 70000 JAV dolerių, nors jis jau manė esąs jų bendros įmonės akcininku. Praėjus kuriam laikui, jis pradėjo pas M. D. reikalauti dokumentų, patvirtinančių bendrą verslą ir bazės pirkimą, arba grąžinti pinigus. Tuomet M. D. jam atvežė parodyti dokumentus, kad kažkokia tai firma M. D. pervedė pagal pavedimą 150 000 dolerių, kaip paskolą. Jam parodyti paskolos dokumentai buvo surašyti gana įdomiai t.y. ne mažiau kaip trim su pusė metų, nors dujų pirkimo biznyje, pinigai apsisuka ne mažiau kaip per dvi savaites. Jiems susitikus su A. J., šis paaiškino, kad kitaip nebuvo galima apiforminti sandorio, tik kaip tos firmos paskolą įmonei „T.“. A.G. Z. paaiškino, jog jei jis būtų žinojęs, kad jo M. D. perduoti pinigai bus siunčiami A. J. vadovaujamai įmonei „T.“ kaip paskola, jis būtų jų jiems nedavęs. Prasidėjus tarpusavio konfliktui, jis pareikalavo M. D. sugrąžinti gautus pinigus. Šis sakė pinigų neturįs, tačiau raštu patvirtino, kad yra gavęs iš jo 70000 JAV dolerių bazės pirkimui, o A. J. jam prisipažino, kad 70000 dolerių iš M. D. gavo, tačiau ne kaip A.G. Z. duotus pinigus , o kaip paskolą už dujas.

Kad įtikintų A.G. Z., jog yra rimti verslininkai Lietuvoje, A. J. su M. D. siūlė visiems kartu steigti įmonę naftos produktų atliekų ir nuotekų perdirbimui. A. J. pristatė aukščiausiame lygyje suomių firmos “L.“ prezidentą. Vyko jo priėmimas pas Lietuvos premjerą, susisiekimo ministrą, kur dalyvavo ir A. J.. Tam reikalui ir buvo įkurta firma „Z.“, kurią įkūrė A.G. Z.. Jeigu jo firma būtų sudariusi sandorius su planuotomis firmomis, būtų įkurtas viso Pabaltijo nuotekų valymo centras. Paskui A. J., gal pasitaręs su M. D., kiek persigalvojo ir pradėjo siūlyti, kad ta įmonė būtų įsteigta ne su įmone „Z.“, bet su „T. A“ arba su „S.“ įmone. Tačiau suomiai susirinko informaciją apie A. J. bei M. D., todėl nutarė dirbti ir verslą daryti tik su „Z.“ firma. Mirus firmos „L.“ prezidentui, sandorio nepavyko sudaryti.

A.G. Z. teisme taip pat patvirtino, jog iš M. D. ir A. J. daugiau nei metus negavo nei akcijų, nei bazės nupirkimo dokumentų, todėl pradėjo iš jų reikalauti grąžinti pinigus. Prieš tai A. J. jam ėmė siūlyti bitumo verslą: siūlė pirkti bitumą 10000 tonų per metus, minėjo, kad „T. A“ sudarė sutartį dėl bitumo už 2,9 mln. dolerių, rodė sutartis dėl dujų pirkimo dideliais kiekiais. Jis aiškino, jog Mažeikiuose bitumą būtų galima sandėliuoti ir juo prekiauti. Po jų pokalbio A.G. Z. buvo sutaręs žodžiu su trimis įmonėmis, kad galės patiekti bitumą, iš Lietuvos geležinkelių išsinuomojo bazę Mažeikiuose, tačiau bitumo iš A. J. firmos taip ir negavo. Vėliau jis išsiaiškino, jog A. J. niekada to bitumo ir neturėjo, todėl bazės nuomą jis nutraukė.

Kada jis pradėjo reikalauti pas M.J. ir M. D. grąžinti pinigus, A. J. pradėjo aiškinti, kad pagal Rusijos įstatymus negali jam kaip fiziniam asmeniui persiųsti pinigus. Tuomet buvo parengta sutartis, kad A. J. vadovaujama įmonė „T. A“ grąžins atitinkamą sumą V. K. vadovaujamai firmai „UAB „J. D. J. “, o paskui ši grąžins 70000 JAV dolerių jo firmai, tačiau A. J. pažadai liko neįvykdyti.

Liudytojas V. K. patvirtino, kad buvo pažįstamas su M. D. ir A. J., kadangi jo vadovaujama bendrovė dalyvavo bendrame prekybos suskystintomis dujomis versle su M. D. atstovaujamomis bendrovėmis „S.“, „C. B.“, o A. J. tuo metu atstovavo tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos. Jiedu pasiūlė investuoti pinigus į Smolensko srityje esančią bazę, kad galima būtų lengviau daryti bendrą dujų verslo biznį- gabenti dujas iš Rusijos ir jas parduoti Lietuvoje. Siūlė bazę pirkti tam, kad laikyti joje suskystintas dujas. Šiuo pasiūlymu jis nesusidomėjo, bet vėliau sužinojo, jog bazės pirkimu susidomėjo A. G. Z., investavęs kažkokią tai pinigų sumą į tą bazę. V. K. sprendžiant dujų pristatymo problemas su A. J. ir M. D., ne kartą dalyvavo ir A. G. Z.. Šių susitikimų metu jis ne kartą girdėjo, kaip buvo kalbama apie M. D. ir A. J. skolą A.G. Z.. A. Z. pas M. D. ir A. J. klausdavo apie savo pinigus. Iš tų pokalbių jis ir supratęs, kad A. G. Z. yra investavęs pinigus į bazės pirkimą, tačiau kokią sumą pinigų, jis negirdėjęs. Jam iš jų visų pokalbių tapo aišku, kad A.G. Z. pinigus už bazę yra perdavęs M. D., o pastarasis tuos pinigus perdavęs A. J.. A. J. neneigė, kad jie su M. D. yra skolingi A.G. Z. ir, kad skola susidarė dėl jo vadovaujamos įmonės kaltės. Jie visi aptarinėjo, kokiu būdu galima būtų gražinti skolą A. G. Z.. Kad jiems būtų galima pervesti skolą iš Rusijos, kažkuris tai pasiūlė pasirašyti trišalę sutartį tarp M. D. atstovaujamo „S.“, įmonės „O.“ ir jo atstovaujamo „J. D. C.“, kad galima būtų pervesti pinigus iš Rusijos A.G. Z. per šias įmones. Turėjo būti sudaromos dvi trišalės sutartys tarp šių įmonių, kad pinigai pasiektų A.G. Z., buvo parengti šių sutarčių projektai, tačiau sutartys nebuvo pasirašytos ir įgyvendintos, o pinigai nebuvo A.G. Z. gražinti.

Apklausta teisme liudytoja V. S. patvirtino tai, kad dirbant „Ūkio“ banko Mažeikių skyriuje, jai teko bendrauti su banko klientu M. D., kuris atstovavo „S.“ įmonę ir su kuriuo ją supažindino A. J.. Šis į ją kreipdavosi kaip klientas, ji vykdė jo pavedimu pinigų pervedimus, tvarkė atsiskaitymus, tačiau niekad nėra vykdžiusi jokių pervedimų M. D. prašant tai daryti telefonu.

Apklaustas liudytoju S. G. paaiškino, kad jis konsultavo ir teikė teisinę pagalbą Rusijoje A. J. ir jo atstovaujamai kompanijai „T.“. Jis ne kartą yra prašęs patikrinti šios kompanijos parengtų sutarčių turinį. 2005 metais A. J. kreipėsi su prašymu patikrinti (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančios bazės Smolensko srityje nuomos sutartį, pagal kurią „T.“ tą bazę nuomojosi ir valdė. Jis tarp savo rengtų dokumentų rado tos nuomos sutarties kopiją, kurią ir pateikė A. J..

Iš teismo posėdžio metu pateiktos nuomos sutarties kopijos matyti, jog 2005 m. lapkričio 11d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr.527 tarp įmonės „B.“, atstovaujamos jos direktoriaus J. D. V. ir įmonės „T.“, atstovaujamos A. J..(T.3 b.l. 78-82).

Iš 2009-09-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2007-07-09 A. J. raštu patvirtino, kad 2006 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) esančioje vyninėje matė, kad M. D. gavo iš A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „T. A“ sąskaitą mazuto bazės, esančios Smolensko srityje, pirkimui (T. 1 b.l. 77-80).

2010-03-16 dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, jog M. D. 2007-05-25 rašytame ir pasirašytame patvirtinime nurodyta, jog M. D. pripažįsta, kad pagal bendrą A. G. Z., A. J. ir M. D. susitarimą lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „T. A“ nuomojamąją nekilnojamą turtą „P.“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), 2006 m. balandžio mėnesį jis gavo iš G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A. J. firmos „T. A“ sąskaitą-viso 150 000 USD, o A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006-10-01 nupirkti minėtą objektą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrąžino (T. 1, b. l. 81-84).

Iš 2009-09-23 dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolo matyti, kad A. G. Z. pateikė jo rengimąsi išvykti į Rusiją patvirtinančius dokumentus; 2006-08-28 sartifikatą dėl ŽIV tyrimo; patvirtinimą, kad 2007-05-25 M. D. parašu patvirtino, kad jis pagal bendrą A. G. Z., A. J. bei jo susitarimą lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „T. A“ nuomojamąją nekilnojamą turtą „P.“ kombinato teritorijoje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), 2006 m. balandžio mėn. gavo iš G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A. J. firmos „T. A“ sąskaitą-viso 150 000 USD. A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006-10-01 nupirkti minėtą objektą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, pinigų negrąžino. Dėl šios priežasties jis negali grąžinti pinigų A. G. Z.. Šiame patvirtinime yra rankraštinis įrašas apie tai, kad „A. J. patvirtina, kad 2006 m. balandžio mėnesį vyninėje matė, kad M. D. paėmė(gavo) iš A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „T. A“ pirkti mazuto bazę, esančią Smolensko srityje“. (T.2 b.l.56).

Iš Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento 2007-11-23 rašto Nr. S 2007/(7.7-070)-12-3339 matyti, kad 2006 m. balandžio mėnesį vidutinis lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,8231 lt. už 1 JAV dolerį (T.1 b.l.22).

Iš teisinės pagalbos dokumentų matyti, jog liudytojais apklausti M. K. ir J. Š. patvirtino, kad įmonė „S. C. E. OU“ nuo 2006 metų Estijoje jokios veiklos nevykdė, jos dokumentai nebuvo pateikiami, todėl jokių duomenų apie šios įmonės sandorius buhalterijoje nėra(T1 b.l.90-92).

Dokumentų apžiūros 2010-03-16 protokolas patvirtina, jog į įmonės „S. C. OU“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“ 2006-01-19 iš „Mažeikių naftos“ buvo pervesta 830175,41 USD, iš kurių dalimis atskirais pavedimais pervesti juridiniams subjektams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu. 2006-03-14 į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kitos įmonei priklausančios ir SEB Vilniaus banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 75000 USD. Šie pinigai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konvertuojami į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006-04-07 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) patekus dar 35000 USD iš juridinio asmens – „C. B. L.“, 2006-04-07 tarptautiniu pavedimu į įmonės „O. T. S.“ PO DOGOVORU NR. 13“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 47000 USD. 2006-07-03 tarptautiniu pavedimu į įmonės „O. T. S.“ PO CONTRACTU NR. 13“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 22500 USD. Toliau sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti įvairūs lėšų judėjimai, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Apžiūrint įmonės „S. C. OU“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banko išrašą (valiuta USD), matyti, jog laikotarpyje nuo 2006-02-24 iki 2006-03-14 gautos įvairios įplaukos iš juridinių asmenų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu. Iš apžiūrėtų išrašų matyti, jog į įmonės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. kaip fizinio asmens vardu nebuvo įnešti grynieji pinigai (T.1 b.l.99-106).

Teisinės pagalbos metu iš Rusijos gautais dokumentais patvirtinta, kad juose liudytojas A. M. D. nurodo, jog gyvena Smolenske, kombinato FGUK „P.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2006 m birželio mėnesio; kad jokios veiklos kombinatas FGUK „P.“ su RAB „T. A‘ nevykdė, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudarinėjo, o įmonės įstatai ir Rusijos Federacijos įstatymai draudžia vykdyti tokios rūšies veiklą su nevalstybinėmis komercinėmis organizacijomis(T. 1, b.l.144-145).

Iš teisinės pagalbos metu iš Rusijos gautų dokumentų matyti, jog apklaustas liudytoju A. M. D. patvirtino, jog jis nuo 2006 m. kaip direktorius vadovauja kombinatui FGUK „P.“ , kuris yra Smolensko mieste, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) užsiima veikla, susijusia su materialinių išteklių saugojimu. Šiai veiklos formai išduota licenzija. Kombinato „P.“ teritorijoje nėra spirito gamyklos. Jis patvirtino, kad FGUK „P.“ su įmone „T. A“ jokių finansinių- ekonominių santykių neturėjo (T. 3 b.l.44-45)

Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji kaltinti pagal LR BK 25 str. 2d., 183 str. 2d.- jiems patikėto, svetimo didelės vertės turto pasisavinimu, veikiant kaip bendravykdytojams bendrininkų grupėje.

Pagal BK 183 str. 2d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektyviajam sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Svetimu laikomas turtas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikytinas baigtu, neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tas, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Nagrinėjamos bylos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį. Teismas pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino turto perdavėjo galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei turto perdavėjo teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų pirkėjo veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.

Aptarti šiame nuosprendyje bylos duomenys patvirtina, tarp kaltinamųjų A. J. ir M. D. bei nukentėjusiojo A.G. Z. buvo sudarytas žodinis susitarimas vykdyti bendrą suskystintų dujų verslą, investuojant visiems trims po 70000 JAV dolerių pirkimui bazės suskystintų dujų laikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šio susitarimo metu nei vienas iš susitarime dalyvavusių asmenų neturėjo tikslo užvaldyti apgaule, iššvaistyti ar pasisavinti kito asmens turtą. Buvo sudarytas bendras jų susitarimas kartu vykdyti verslą, kuris, kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.1-331-311/2013 (proceso Nr.1-20-1-00835), A. J. ir M. D. jau buvo vykdomas. Visi trys-kaltinamieji bei nukentėjusysis patvirtina, jog kartu tarėsi įsigyti Smolensko srityje teritoriją-bazę, kurioje būtų patogu perdirbti ir saugoti suskystintas dujas bei kitus produktus iki jų tolimesnio realizavimo. Šio tikslo įgyvendinimui buvo rengiami ir rašytiniai susitarimai, kurie, pagal visų trijų sandorio dalyvių parodymus, net buvo pasirašyti, tik neįregistruoti teisinėse ir valstybinėse institucijose.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad A.G. Z., vykdydamas bendrą žodinį susitarimą, perdavė M. D. 70 000 JAV dolerių, kurie, anot jo, buvo skirti bazės pirkimui, kad šie pinigai-kartu su M. D. bei A. J. tokio pat dydžio piniginėmis lėšomis, būtų investuoti į bazės pirkimą. Kaltinamasis M. D. tyrimo metu ir teisme nurodė, jog jis pavedimais per du kartus (47000 JAV dolerių 2006 m. balandžio mėn. ir 22500 JAV dolerių 2006 m. liepos mėn.) persiuntė gautus 70 000 JAV dolerių A. J. įmonei „T.“. Anot jo, nors pavedimuose nebuvo nurodyta, jog A. J. firmai „T.“ yra siunčiami pinigai būtent bazės pirkimui, o buvo nurodoma, jog tai piniginės lėšos pagal „S.“ ir „T.“ sutartį Nr.13, tačiau tai buvo būtent A.G. Z. jam perduotos piniginės lėšos. M. D. nurodo, jog iš įmonės „S.“ įmonės „T.“ vardu šios lėšos buvo siunčiamos dėl to, jog Rusijoje nereikėtų mokėti mokesčių, o kaip fiziniai asmenys jie piniginių lėšų negalėjo siųsti dėl tų pačių tikslų, nes veikė ne kaip fiziniai asmenys, o kaip juridiniai-įmonių „S.“, „C. B.“, Z. bei „T.“ atstovai.

A. J. nepaneigė, jog M. D. siuntė jo vadovaujamai bendrovei pinigines lėšas, tame tarpe galėjo persiųsti ir A.G. Z. jam perduotus 70 000 JAV dolerių, tačiau nurodo, jog tie pinigai buvo siunčiami ne bazės pirkimui, o dujų pirkimui pagal „S.“ ir T.“ susitarimą. Jis neigė gavęs iš M. D. 70 000 JAV dolerių sumą būtent bazės pirkimui, nors neneigia ir to, jog tarp jų trijų vyko pokalbiai apie galimą bazės pirkimą dujų saugojimui.

Teismas daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A. J. ir M. D. iš anksto buvo sutarę užvaldyti apgaule ar pasisavinti jiems patikėtus A.G. Z. pinigus ir, kaip bendrininkai juos pasisavino. Tiek šios bylos, tiek ir teisme apžiūrėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.1-331-311/2013 (proceso Nr.1-20-1-00835) medžiaga patvirtina, jog tiek A. J., tiek ir pinigus iš A.G. Z. gavęs M. D., neveikė sąmoningai ir nusikalstamai, siekdami sau turtinės naudos. Nėra jokių duomenų, jog sudarydami žodinį susitarimą, jie jau iš anksto ketino nukentėjusį apgauti ar nevykdyti sutarties sąlygų ir pasavinti jo pinigus. Akivaizdu, jog tokio tikslo jie neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje ištirti duomenys: nei A. J., nei M. D. neneigė tos aplinkybės, jog A.G. Z. perdavė M. D. kaltinime nurodyta pinigų sumą-70000 JAV dolerių, nors jokio rašytinio dokumento, ar tai mačiusių liudytojų nebuvo. Teismui nekelia abejonių tai, jog jei kaltinamieji būtų turėję tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, jį pasisavinti ar iššvaistyti, jie tiesiog neigtų pinigų perdavimo faktą, kadangi išskyrus jų pačių parodymus bei patvirtintus A.G. Z. 2007 metais raštiškus duomenis, šio fakto niekas negali patvirtinti-pinigų perdavimas nebuvo fiksuotas sutartimi ar kitais būdais. Tad, jei kaltinami asmenys būtų turėję nusikalstamus tikslus ir jų siektų, jie būtų galėję paneigti pinigų perdavimo faktą ir aplinkybes. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog susitarimo metu bei perduodant pagal žodinį susitarimą pinigus M. D., nebuvo numatytos jokios sąlygos, terminai, baudos, sankcijos ir pan., jei šie pinigai nebus sugražinti, nebus panaudoti tam tikslui, kuriam buvo numatyti žodinio susitarimo metu.

Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog pagal kaltinamųjų susitarimą su nukentėjusiuoju, A.G. Z. perdavė M. D., o šis gavo 70000 JAV dolerių pinigų sumą bazės pirkimui, tačiau ši pinigų suma nebuvo panaudota būtent jų nurodytam tikslui, o panaudota kitiems tikslams-galimai ir M. D. nurodytam dujų pirkimui. Kad tai galėjo būti padaryta, patvirtina jau minėtos Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos bylos Nr.1-331-311/2013 duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant visapusiškesnio, greitesnio ir objektyvesnio rezultato, apygardos teismas 2012-05-02 nutartimi buvo perdavęs šią nagrinėjamą baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teismui prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr.1-331-311/2013, kurioje taip pat yra kaltinami M. D. ir A. J., tačiau šis teismo sprendimas buvo panaikintas aukštesnio teismo nutartimi(T.3 b. l. 25, 35-36).

Pagal kaltinamųjų ir nukentėjusiojo A.G. Z. susitarimo turinį, galima laikyti, jog tarp jų ir A.G. Z. susiklostė civilinėje teisėje numatytos pavedimo sutarties sąlygos. Pagal pavedimo sutarties sampratą, pavedimo sutartimi viena šalis ( įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies ( įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi byloje ištirti duomenys duoda pagrindo teigti, jog tarp šalių-kaltinamųjų ir nukentėjusiojo pagal savo prigimtį buvo sudaryta pavedimo sutartis. Pagal šią sutartį, kaltinamųjų veiksmai – pinigų panaudojimas ne pagal susitarimą ir jų negrąžinimas dėl objektyvių priežasčių (kaip matyti iš bylos Nr.1-331-311/2013 medžiagos jie galėjo būti nusikalstamai pasisavinti kitų asmenų), neatima galimybės nukentėjusiajam atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Šia teise, kaip matyti iš bylos medžiagos, net nebuvo bandyta pasinaudota.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamų asmenų elgesys gali būti pripažintas ne turto pasisavinimu, jo užvaldymu apgaule ar iššvaistymu, o tik netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu. Nukentėjusiajam pareiškus materialines pretenzijas, šiuo atveju, gali kilti ne baudžiamoji, o tik civilinė atsakomybė.

Teismai laikosi nuostatos nepritarti praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys sutartiniai materialiniai konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu turto užvaldymu, pasisavinimu, jo iššvaistymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

LT BK 183 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai, nepasinaudojant civilinio proceso normose numatytomis galimybėmis, kuomet tai yra įmanoma. Nagrinėjamu atveju buvo imtasi griežčiausios priemonės – baudžiamosios atsakomybės. Taip buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas (nukentėjusiojo pinigų sugrąžinimas) galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (CPK numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdais).

Kadangi, nagrinėjamu atveju, ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad M. D. ir A. J. veiksmai bei jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius, darytina išvada, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka ir baudžiamosios atsakomybės jie neužtraukia. Todėl teismas daro išvadą, jog M. D. ir A. J. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jie abu išteisintini LR BPK 303 str. 5d. 1p. numatytu pagrindu.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3d. 2p., byloje nukentėjusiojo A. G. Z. pareikštas 197 617 Lt civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (T2 b.l.79-80). Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės-rašytiniai pasižadėjimai neišvykti naikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-307 str. teismas

nusprendė:

A. J., kaltintą pagal LR BK 25 str. 2d. ir 183 str. 2d., išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

M. D., kaltintą pagal LR BK 25 str. 2d. ir 183 str. 2d., išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. D. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3d. 2p., nukentėjusiojo A. G. Z. pareikštą 197 617 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas