- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- e2-7687-732/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00700-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. S. priteisti 217,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017-11-11 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kanalizacijos vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudėja G. P.. Ieškovė, kompensuodama dėl užpylimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 217,38 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokant draudimo išmoką iš gautos nuostolio sumos 275,30 Eur (nuostolio suma išskaičiavus nusidėvėjimą) buvo išskaičiuota draudimo sutartyje numatyta 57,92 Eur besąlyginė išskaita. Nustatyta, kad apliejimas įvyko užsikišus klozetui dėl netinkamo jo naudojimo bute (duomenys neskelbtini), kurio savininkas Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra atsakovas. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, prašo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą.
Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. P. su ieškove sudarė būsto draudimo sutartį, kuria nuo 2017-05-25 iki 2018-05-24 apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame 2017-11-14 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2017-11-11 iš viršuje esančio kaimyninio buto buvo aplietos G. P. vonios ir tualeto lubos bei sienos. Ieškovė apskaičiavo turto remonto sąmatą, iš jos atėmus išskaitos bei nusidėvėjimo sumas, G. P. 2017-11-16 išmokėta 217,38 Eur dydžio draudimo išmoka. UAB „Molėtų švara“ 2017-11-28 rašte Nr. S-275 konstatuota, kad 2017-11-11 buto apliejimas įvyko užsikišus klozetui bute (duomenys neskelbtini), o klozeto užsikimšimas įvyko dėl netinkamo jo naudojimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui.
CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Kadangi draudėjos butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto ((duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, atsižvelgiant į CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, už įvykio metu padarytą žalą atsakingu laikytinas atsakovas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 217,38 Eur dydžio žalos atlyginimas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (217,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,38 Eur (du šimtus septyniolika eurų 38 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (217,38 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.