Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bute iki 2017-11-12d. gyveno nuomininkė L. K.. 2017-10-27d. virš atsakovės buto, esančiame ir atsakovui priklausančiame bute, įvyko avarija, t.y. trūko vamzdis, dėl to vandeniu buvo aplietas ieškovės butas. Tai patvirtina namo pirmininkės surašytas Įvykio aplinkybių konstatavimo aktas. Jos nuosavybe rūpinasi rūpintoja, jos dukra L. L.. Su atsakovu buvo sutarta, jog atsakovas butą sutvarkys savo lėšomis. Atsakovas darbus pradėjo, tačiau rūpintoja pamatė, jog bute nesurinkta drėgmė ir todėl darbai atliekami nekokybiškai, todėl pareiškė pretenziją. Su atsakovu susitarti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą. Žalos mastui nustatyti buvo kreiptasi į ekspertą, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Eksperto išvada – išlaidos reikalingos buto savybėms atkurti sudaro 1837,19 euro. Kadangi bute buvo neįmanoma gyventi, buto nuomininkė iš buto išsikėlė ir butas tapo negyvenamas dėl atsakovo kaltės, o negyvenamo buto šildymui išleista 70,88 euro. Prašo ieškinį tenkinti.

Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas dalį žalos atlygino ir sumokėjo ieškovei dalį 1035,41 euro padarytos žalos, todėl ieškovė mažiną ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 801,78 euro žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl buto užpylimo atsiradusios atlygintinos žalos dydžio klausimas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas (toliau – butas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš teismui pateikto Įvykio konstatavimo akto (b.l. 8), atsakovo, liudytojų S. L., L. L. parodymų matyti jog butui buvo padaryta žala įvykus avarijai. Atsakovas sutinka, jog žala butui buvo padaryta dėl avarijos įvykusios jo valdomame bute ir dalį reikalaujamos priteisti žalos 1035,41 euro atlygino, todėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 801,78 euro. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Įrodyti nenugalimos jėgos faktą patvirtinančias aplinkybes, nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą privalo atsakovas, tokių duomenų nepateikta.

Ginčas byloje kyla tik dėl padarytos žalos atlyginimo dydžio. Ieškovė teismui pateikė eksperto T. M. sudarytą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (toliau – ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-35). Kaip matyti iš liudytojos L. L., atsakovo parodymų ekspertas butą apžiūrėjo ir žalą vertino po to kai atsakovas pradėjo žalos šalinimo darbus. Iš ataskaitos matyti, jog linoleumo danga pasibangavusi nuo užpylimo, medžio plaušo plokštėje pastebėta pelėsio, svetainės laminatas pažeistas užpylimo vandens – paviršius deformavęsis, lentelių kraštai iškilę į paviršių, koridoriaus laminatas pažeistas užpylimo sukeltos drėgmės – paviršius deformavęsis, lentelių kraštai iškilę į paviršių. Tai rodo, jog iš tiesų atsakovo atliekami butui padarytos žalos pašalinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, o ieškovės rūpintojos L. L. pretenzijos dėl darbų kokybės buvo pagrįstos. Liudytojai L. L. ir S. L. patvirtino, jog atsakovo panaudotą grindų dangą – laminatą teko išmesti, nes ją pažeidė pelėsis. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas savo veiksmais ir lėšomis nepašalino butui padarytos žalos.

Iš teismui ieškovės pateiktos ataskaitos matyti jog eksperto vertinimu butui padarytos žalos atstatymo kaštai sudaro 1837,19 euro su pridėtinės vertės mokesčiu. Atsakovas, nesutikdamas su ataskaita, teismui pateikė UAB „Lavika“ sudarytą buto remonto darbų lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, jog atliktino buto remonto kaina yra 1235,41 euro, sąmata sudaryta pagal 2017 metų kovo mėnesio kainas (b.l. 51). Esamoje situacijoje, nustatant butui padarytos žalos dydį pinigine išraiška, teismas remiasi pateikta ataskaita, laiko ją tikslesne, nes ji atlikta remiantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais išdėstytais Aplinkos ministerijos 2006-02-07 skelbtose rekomendacijose, 2017-10-30 rekomendacijomis Nr. B-17-025 dėl statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainų (XXI) 2017 m. spalio mėnesiui, ataskaitą sudaręs T. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

LR CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas būdamas atsakingas už ieškovės butui padarytą žalą privalo atlyginti dėl jo kaltės ieškovei padarytą ir neatlygintą žalos dalį, todėl iš atsakovo priteistina neatlyginta žalos dalis – 801,78 eurų.

Taip pat ieškovė prašo atlyginti 70,88 euro buto šildymo išlaidų už 2017- metų lapkričio mėnesį, nes butą nuomojęs asmuo iš buto išsikėlė, nes butas tapo netinkamas gyventi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 12 str. ir CPK 178 str. įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra teismų prerogatyva. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Ieškovė teismui nepateikia duomenų, jog butas buvo nuomojamas, todėl negalima nustatyti kas turėjo pareigą mokėti buto komunalinius mokesčius, taip pat nepateikta duomenų, jog šiuos mokesčius sumokėjo ieškovė (pateikta tik sąskaita). Be to, žala butui buvo padaryta 2017-10-27d., o nuomininkė, kaip nurodo ieškinyje ieškovė gyveno iki 2017-11-12d. Dėl nurodytų priežasčių teismas laiko ieškinį šioje dalyje neįrodytu ir jį atmeta, nes yra neaišku, kas ir kiek sumokėjo už šilumą ir šilumą karšto vandens palaikymui.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-01-29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, 471,96 eurų bylinėjimosi išlaidų (viso išlaidas sudaro 200 eurų išlaidų ekspertui už ataskaitos sudarymą, 63 eurai žyminis mokestis, 250 eurų išlaidų advokatui) bei 27,05 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Iš ieškovės nepriteisiamos jai tenkančios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes nesudaro LR Finansų ministro nustatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais teismas

nusprendė:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , aštuonis šimtus vieną eurą 78 ct žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018-01-29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 96 ct bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , naudai.

Ieškinį dalyje dėl 70,88 eurų išlaidų šildymui ir šilumą karšto vandens palaikymui atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dvidešimt septynis eurus 5 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.