Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. 1979 m. kovo 3 d. Vilniaus mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2001 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m.) 225 str. 2 d., 274 str. 1 d., 274 str. 2 d. subendrinta (BK 42 str.) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2002 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m.) 225 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 43 str. prie šios bausmės pridėta 2001 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m.) 246¹ str. 1 d. 8 MGL dydžio – 1000 litų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, remiantis BK 42 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2002 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, 8 MGL dydžio – 1000 litų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, 2002 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m.) 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 274 str. 2 d., 206 str. subendrinta (BK 42 str. 1 d.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant pusę turto, remiantis BK 42 str. 4 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskira bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės ketveriems metams, 8 MGL dydžio – 1000 litų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2002 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. subendrinta (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. prie paskirtos bausmės pridėtos bausmės, paskirtos 2006 m. vasario 13 d., 2006 m. balandžio 6 d., 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėta dalis 2002 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. subendrinta (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 147 str., padarymu;

A. M., gim. 1973 m. gegužės 27 d. Klaipėdos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m.) 232¹ str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 232¹ str. 5 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, konfiskuojant visą turtą, remiantis BK 42 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, konfiskuojant visą turtą, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nusikalstama veika iš 1961 m. BK 232¹ str. 1 d. perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 259 str. 1 d. ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 64 str. bausmes subendrinus subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams, 2004 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p., lygtinai paleistas nuo vienerių metų aštuonių mėnesių dvylikos dienų bausmės, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 147 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. Š. ir A. M. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą turėti turtinės naudos, pardavė asmenis:

2005 m. vasario 24 d., apie 15.00 val., prie prekybos centro „Hyper Maxima“, esančio Klaipėdos m., Taikos pr. 61, už 1000 litų nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams pardavė V. N. ir S. N. išvežti į užsienį dirbti prostitutėmis.

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl nurodyto nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, kad jis V. N. ir S. N. parduoti neketino ir nepardavė, o iš tikrųjų ketino sukčiauti, tai ir padarė. Toliau kaltinamasis A. Š. parodė, kad iki 2005 metų vasario mėnesio vieno iš asmens, vardu Jurka, kompanijos nario parodymų pagrindu laisvės atėmimu buvo nuteistas jo – A. Š. – kompanijos narys. Nei šiuos parodymus davusio asmens, nei nuteistojo jis nurodyti negali. Kalbėdamasis su jo kompanijos asmeniu, pravarde Ilgas, sumanė už tai nubausti sąvadavimu prostitucijai užsiiminėjusį minėtą asmenį Jurką. Žinodami, kad Jurka ieškojo merginų verstis prostitucija, su minėtu asmeniu, pravarde Ilgas, nutarė jam neva parduoti merginas, gavus pinigus merginas susigrąžinti ir tokiu būdu Jurką, jo kompaniją apgauti, materialiai nubausti. Jis pats labiau už šiuos tikslus siekė gauti sau materialinės naudos. Šiems tikslams realizuoti jis nusprendė panaudoti prostitucija Klaipėdoje užsiiminėjusias jo pažįstamas Viktoriją ir S. N.. Jam buvo duotas asmens, vardu Rolandas, per kurį buvo siekiama įsigyti merginas, mobiliojo ryšio telefonas, buvo pasakyta, kad sąvadautojai esą iš Kauno. Toliau visais merginų pardavimo klausimais telefonu jis ir bendravo su minėtu Rolandu. Pastarajam jis prisistatinėjo Tomo vardu. Su pastaruoju sutarė, kad merginų pasiimti jis atvyks 2005 m. vasario 24 dieną. Jis pats rodytis Rolandui nenorėjo, todėl nuvežti pastarajam merginas ir paimti pinigus jis paprašė tuo metu taksi vairuotoju dirbusio jo sesers tuometinio draugo A. M.. Su pastaruoju, pasiskambinęs telefonu, aptarti visų veiksmų jis buvo susitikęs naktį. A. M. jis iš dalies atskleidė minėtą savo sumanymą dėl sukčiavimo, tačiau neprisimena, kiek konkrečiai. A. M. jis pažadėjo atiduoti trečdalį už merginas gautos pinigų sumos. Kitą dieną Simoną ir V. N. prie I. S. g. 10 namo, kuriame jos gyveno, įsodino į A. M. vairuojamą automobilį. Su merginomis jis buvo sutaręs, kad po tariamo jų pardavimo jos iš jas perėmusių asmenų arba pabėgs, arba jam praneš savo buvimo vietą, o jis, padedamas savo kompanijos asmenų, jas pasiims. Už tokio vaidmens atlikimą jis merginoms buvo pažadėjęs atlygį. A. M. merginas nuvežė į su minėtu Rolandu sutartą jų perdavimo vietą prie prekybos centro „Hyper Maxima“. Norėdamas pats tai stebėti, bet nenorėdamas rodytis, į tą vietą jis nuvažiavo A. M. pakviestu O. S. vairuojamu taksi automobiliu. Merginų perdavimo reikalus su Rolandu jis derino telefonu, kalbėjosi ir su A. M.. Būdamas automobilių aikštelėje jis matė, kaip merginos persėdo į dviejų asmenų vyšninės spalvos automobilį „Opel“. Po to A. M., telefonu patvirtinusiam, kad pinigus – 1000 litų – už merginas jis iš tų asmenų gavo, nurodė važiuoti į Sausio 15-tosios gatvėje esančią degalinę „Statoil“. Jam pačiam ten nuvažiavus su O. S., atvykus ir A. M., visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Gali būti, kad už merginas iš minėto Rolando jis norėjo gauti 3600 litų, apie tai galėjo su juo kalbėtis telefonu, tačiau sutiko gauti 1000 litų, tokios sumos jo nurodytiems poreikiams patenkinti ir tikslui pasiekti pakako.

Kaltinamasis A. M. kaltu dėl nurodyto nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, kad jis su kaltinamuoju A. Š. parduoti V. N. ir S. N. susitaręs nebuvo, jų nepardavė, pripažįsta, kad tuo metu, pats to iš tikrųjų nesuprasdamas, padėjo A. Š. sukčiauti, tai jis supratęs vėliau. Toliau kaltinamasis A. M. parodė, kad 2005 metų vasario mėnesį jam paskambinęs tuometinės draugės brolis A. Š. paprašė nuvežti jo pažįstamas merginas vaikinams ir paimti iš pastarųjų pinigus. Tuo metu jis dirbo vairuotoju firmoje „Baltik taksi“. A. Š. sakė jam sumokėsiąs daugiau, negu buvo nustatytas važiavimo taksi tarifas. Pasikalbėti tuo reikalu jie buvo ir susitikę. A. Š. sakė norįs kažką apgauti, tačiau konkrečiau nieko nepasakė. A. Š. sakė, kad reikės vežti tas pačias merginas, kurias pastarojo kvietimu kaip prostitutes prieš kelias dienas jis buvo vežęs klientams. Padėti A. Š. jis sutiko. A. Š. nurodymu merginas, kurias vėliau atpažino kaip Viktoriją ir S. N., jis paėmė I. S. gatvėje, nuvežė į aikštelę prie prekybos centro „Hyper Maxima“, kur turėjo perduoti dviem rusvos spalvos automobiliu atvykusiems asmenims, paimti iš jų pinigus. Pats A. Š. kažkur norėjo važiuoti kitu taksi automobiliu, jo prašė kito vairuotojo telefono numerio. Jis A. Š. davė O. S. numerį. Nurodytoje aikštelėje prie jo priėję A. Š. apibūdinti vaikinai paklausė, ar jis esąs nuo Tomo. Tokiu vardu buvo vadinamas A. Š.. Jam patvirtinus esąs nuo pastarojo, vaikinai pasakė merginoms persėsti į jų automobilį. Tuo metu vienas tų asmenų telefonu kalbėjosi su A. Š. pasikalbėti su pastaruoju apie merginų perdavimą, pinigus, telefoną perdavė ir jam. Gali būti, kad su A. Š. kalbėjosi ir merginos. Iš minėto asmens pokalbio su A. Š. suprato, kad iš pradžių buvo kalbama apie 3600 litų sumą, po to jie sutarė dėl 1000 litų. Tokią sumą nurodytas asmuo jam ir perdavė. Po to A. Š. nurodymu jis nuvažiavo į Sausio 15-tosios gatvėje esančią „Statoil“ degalinę, ten kartu su A. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, bylos rašytiniais ir kitais duomenimis.

L. O. S. parodė, kad 2005 m. vasario 24 dieną, jam dirbant Klaipėdos UAB „Žvaigždė“ taksi – juodos spalvos automobilio „Mercedes-Benz“ su skiriamaisiais ženklais „Baltik taksi“ vairuotoju, toje pačioje bendrovėje taip pat taksi vairuotoju dirbęs A. M. radijo ryšiu jo paprašė nuvažiuoti į Laukininkų gatvę ir prie „Iki“ parduotuvės paimti klientą. Jam į nurodytą vietą nuvažiavus pamatė, kad ir A. M., atvažiavęs tos pačios markės taksi automobiliu, ten buvo. Kartu su juo buvo dvi merginos, jas vėliau jis atpažino kaip Simoną ir V. N., bei iki to jam nepažįstamas A. Š.. A. M. jam pasakė į savo automobilį paimti vieną merginą bei A. Š. ir važiuoti paskui jį. Tokiu būdu jie nuvažiavo į I. S. gatvę, ten mergina trumpam iš jo automobilio buvo išlipusi, jai grįžus po to jis važiavo toliau, sekdamas paskui A. M. vairuojamą automobilį. Pakeliui A. Š. nurodymu toji mergina persėdo į A. M. automobilį. Po to A. Š. pasakė važiuoti pastarajam iš paskos taip, kad merginos jų nematytų. Taip jie nuvažiavo į automobilių aikštelę, esančią prie prekybos centro „Hyper Maxima“. Po to A. Š. jam liepė važiuoti ir sustoti prie namo Kauno gatvėje. A. Š. su A. M. kalbėjosi mobiliuoju telefonu, iš pokalbio jis suprato, jog kažkas turi išeiti iš picerijos, po to liepė A. M. važiuoti į automobilių aikštelės galą, kur jo lauks vyšninės spalvos automobiliu „Opel Vectra“ atvykę asmenys. A. Š. ir jam liepė pervažiuoti į kitą vietą Kauno gatvėje, iš kur nurodytas automobilis buvo matomas. Jis matė, kaip A. M. savo automobiliu prie šio automobilio privažiavo, kaip prie jo priėjo iš pastarojo automobilio išlipę du vyriškiai. Merginos nuėjo į pastarųjų automobilį, po to grįžo pas A. M. ir galiausiai persėdo į minėtų vyriškių automobilį. Tuo metu A. Š. su kažkuo kalbėjosi telefonu. A. M. išvažiavus iš aikštelės A. Š. stebėjo, ar paskui jį neseka minėtas automobilis „Opel Vectra“. Po to radijo ryšiu susisiekę su A. M. sužinojo, kad jis nuvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Sausio 15-tosios gatvėje. A. Š. ir jam liepė ten važiuoti. Atvykus A. Š. skambino vienai minėtų merginų, nurodydamas jam pranešti, kur jas nuveš. Netrukus juos visus minėtoje degalinėje sulaikė policijos pareigūnai.

L. V. T. parodė, kad 2005 m. vasario mėnesį, kaip Klaipėdos m. VPK ONTT tyrėjas iš Aleksejumi įvardyto informatoriaus gavo operatyvinę informaciją, kad A. Š. asmens, kuriam šioje byloje vėliau buvo taikytas anonimiškumas, teiravosi, ar pastarasis nežinąs, kam galima parduoti dvi merginas užsiimti prostitucija. Informatorius nurodė, kad A. Š. merginas, kurių vardai Simona ir Viktorija, norėjo parduoti sąvadautojui ar kokiam nors tarpininkui po 500 litų. Dėl šios informacijos jis 2005 m. vasario 17 d. ONTT viršininkui surašė tarnybinį pranešimą, visa informacija buvo perduota tyrėjui K. G., toliau pastarasis su šia informacija ir dirbo.

Liudytojas K. G. parodė, kad 2005 m. vasario 17 d., kaip Klaipėdos m. VPK ONTT tyrėjas, iš kolegos V. T. gavo pirminę operatyvinę informaciją, kad A. Š. ruošiasi parduoti verstis prostitucija dvi merginas, ieškojo jų pirkėjų. Pagal pareigines funkcijas jis buvo atsakingas už prekybos žmonėmis, nelegalios migracijos tyrimus, todėl toliau su šia informacija jis ir dirbo. Dėl to, kad pagal turimą patikimą informaciją A. Š. rodė aiškius ketinimus merginas parduoti, buvo nuspręsta jam taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį. A. Š. buvo perduotas telefono numeris, kuriuo naudojosi vienas modelio dalyvių, užfiksuoti jų pokalbiai. Įvykus merginų pardavimui kaltinamieji buvo sulaikyti degalinėje, esančioje Klaipėdos m., prie Sausio 15- tosios ir Minijos gatvių sankryžos.

L. R. G. parodė, kad 2005 m. vasario mėnesį jam, Šiaulių m. VPK tyrėjui, buvo pasiūlyta būti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 147 straipsnyje, imitacijos modelio dalyviu, šiame modelyje jis buvo įvardytas dalyviu Nr. 1, jam buvo priimtas nutarimas taikyti anonimiškumą. Kaip minėto modelio dalyvis žinojo, kad Tomo vardu prisistatantis asmuo už 1000 litų norėjo parduoti darbui užsienyje prostitutėmis dvi merginas. Tuo reikalu Tomu prisistatęs asmuo jam pirmas ir paskambino. Tuo metu jis buvo kito operatyvinio tyrimo dalyvis, šio tyrimo metu teismo buvo sankcionuota jo naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas. Tomu prisistatęs asmuo jam ir skambino į šį telefono numerį. Telefonu apie dviejų merginų pardavimą jiedu kalbėjosi ne vieną kartą. M. T. vengė labai atvirai kalbėti, nurodyti merginų kainą. Šiam asmeniui jis sakė esąs ne iš Klaipėdos, kalbėjo apie tai, kad jam reikia susiruošti atvažiuoti. Jiedu susitarė Klaipėdoje susitikti po poros dienų. Sutartą dieną su kitu to paties nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviu O. Š. automobiliu „Opel Vectra“ atvyko į Klaipėdą, susitiko su Klaipėdos miesto VPK ONTT pareigūnais, kurie ir buvo šio modelio iniciatoriai. Pareigūnai jam sumontavo garso ir vaizdo įrašymo priemones, iš jų gavo 1000 litų sumokėti už parduodamas merginas. Jam susiskambinus su Tomu paaiškėjo, kad jis pats susitikti dėl merginų pardavimo vengė, pokalbių metu nurodė, kad merginas prie prekybos centro „Hyper Maxima“ atveš taksi vairuotojas, kuriam ir reikėsią perduoti pinigus. Iš Tomo kalbos suprato, kad taksi vairuotojas buvo jo žmogus, nes pasakė juo pasitikįs. Merginų perdavimo klausimų derinimas vyko ne vieno telefoninio pokalbio metu. Į nurodytą vietą atvežtos merginos iš pradžių vengė persėsti į jų automobilį. Jam apie tai telefonu pranešus Tomui po pastarojo pokalbio su viena iš merginų jos galiausiai persėdo į jų automobilį. Su minėtu Tomu telefonu kalbėjosi ir apie merginų pardavimo kainą, nes taksi vairuotojas pasakė sumokėti 3600 litų. Tik po šio pokalbio ir po Tomo pokalbio su taksi vairuotoju pastarasis pasakė sumokėti 1000 litų. Tai padaręs su O. Š. ir merginomis nuvažiavo į netoliese buvusį boulingo klubą pavalgyti. Merginos jiems prisistatė esančios seserys, sakė, kad iki to prostitutėmis dirbo Klaipėdoje, kad šį darbą joms surado Tomas, kuris joms ir pasiūlė dirbti prostitutėmis užsienyje. Pačios merginos klube jiems sakė, jog jas atvežusį taksi vairuotoją matė pirmą kartą, tačiau jos buvo pasipiktinusios tuo, kad pastarasis su jomis kalbėjo šiurkščiai, įsakmiai liepė persėsti į jų automobilį. Netrukus minėtame klube juos visus sulaikė policijos pareigūnai. Policijoje sužinojo, kad Tomu prisistatęs asmuo buvo A. Š.. Ten pat pamatė ir atpažino merginas atvežusį taksi vairuotoją, kuriam A. Š. nurodymu už merginas sumokėjo pinigus, sužinojo, kad tai buvo A. M..

L. O. Š. parodė, kad 2005 m. vasario mėnesį jam kaip valstybės pareigūnui buvo pasiūlyta būti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 147 straipsnyje, imitacijos modelio dalyviu, šiame modelyje jis buvo įvardytas dalyviu Nr. 2, jam buvo priimtas nutarimas taikyti anonimiškumą. Kaip minėto modelio dalyvis žinojo, kad Tomo vardu prisistatantis asmuo norėjo parduoti darbui į užsienį prostitutėmis dvi merginas. Su šiuo asmeniu telefonu bendravo kitas nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis R. G.. Pastarasis su minėtu Tomu derino merginų pardavimo klausimus. Toliau liudytojas O. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytojas R. G..

Liudytojas Nr. 3, kuriam priimtas prokuroro nutarimas taikyti anonimiškumą, parodė, kad 2005 m. vasario mėnesio viduryje A. Š., kurį iki to jis pažinojo keletą mėnesių, paskambinęs jam į mobiliojo ryšio telefoną paklausė, ar jis pažįsta ką nors, per ką būtų galima parduoti užsienyje dirbti prostitutėmis dvi merginas. Jis A. Š. pasakė, kad tokių asmenų pažįsta, paklausė, už kiek jis nori tas merginas parduoti. A. Š. nurodė 1000 litų sumą už abi merginas. Pastarajam pasakė, kad dėl šio jo prašymo pasidomės, pasiūlė jam paskambinti vėliau. Apie šį A. Š. interesą jis pasakė pažįstamam Aleksejui. Pastarojo pavardės, kitų tapatybės duomenų nežino. Po kiek laiko jam paskambino policijos pareigūnas Vitalijus, atrodo T., jo pasiteiravo dėl A. Š. domėjimosi prostitučių pardavimo klausimu. Iš to sprendžia, kad A. T. apie šį A. Š. interesą informavo minėtas Aleksejus. V. T. jo paprašė, kad A. Š., jeigu šis jam paskambintų, perduotų mobiliojo ryšio telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis galėtų paskambinti asmeniui, vardu Rolandas, ir jam parduoti merginas dirbti prostitutėmis užsienyje. Po keleto dienų jam paskambinusiam A. Š. jis visa tai ir perdavė.

Iš išslaptinto policijos pareigūno V. T. 2005 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo (t. 4, b. l. 51 (teisme šis liudytojas patvirtino jį surašęs), nustatyta, kad šis pareigūnas disponavo operatyvine informacija, jog vaikinas, vardu Armis, siūlė asmenims pirkti dvi merginas, galimi jų vardai Simona ir Viktorija, viena jų galėjo būti nepilnametė, verstis prostitucija, už kiekvieną prašė po 500 litų, iš išslaptintų policijos pareigūno K. G. 2005 m. vasario 17 d. ir vasario 24 d. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad nurodytu metu šis pareigūnas taip pat disponavo operatyvine informacija, jog A. Š. norėjo parduoti dvi merginas verstis prostitucija (t. 4, b. l. 52, 57).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio pagal Klaipėdos m. VPK ONTT viršininko teikimus sankcionuotų 2005 m. vasario 17 d. ir vasario 24 d. nusikalstamos veikos imitacijos modelių (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais) nustatyta, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu taikyti šiuos operatyvinius veiksmus buvo informacija, kad jis aktyviai ieško pirkėjo dviem merginoms, jas nori parduoti verstis prostitucija, už jas prašo po 500 litų. Teikimuose nurodyta, kad bus imituojama LR BK 147 str. numatyta veika – asmens pirkimas, jog NVIM vykdantis asmuo paskambins A. Š. (2005 m. vasario 24 d. teikime – ir ar jo bendrininkui) ir, priklausomai nuo pokalbio eigos, telefoninio pokalbio ar vėlesnio sutarto susitikimo metu paminės turimą galimybę nupirkti merginą verstis prostitucija, A. Š. (2005 m. vasario 24 d. teikime – ir ar jo bendrininkui) pageidaujant ir jam pačiam (2005 m. vasario 24 d. teikime – jiems patiems) pasiūlius parduoti dvi turimas merginas, NVIM dalyvis tarsis dėl kainos, pinigų sumokėjimo terminų, tariamai perkamų merginų vertimosi prostitucija sąlygų, jų priėmimo – perdavimo bei kitų pirkimo – pardavimo sąlygų (t. 4, b. l. 49–50, 54–55).

Iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2005 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad buvo išslaptinti operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašai ir suvestinės, o iš pridėto protokolo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 22 d. iki vasario 24 d. buvo užfiksuota Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nutartimi sankcionuota telekomunikacijų tinklais, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), perduodama informacija, pokalbiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 135, 137–154). Teismo reikalavimu buvo pateikta Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nutartis sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamos informacijos kontrolę nuo 2005 m. sausio 31 d. iki balandžio 30 d. (t. 4, b. l. 29). Anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. Š., tai nurodyta ir minėtame protokole, o telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. G., buvęs liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, Nr. 1. Teisiamajame posėdyje perskaičius nurodytame protokole užfiksuotus pokalbius, išklausius šių pokalbių garso įrašą, kaltinamasis A. Š. visiškai patvirtino, kad protokole ir garso įraše užfiksuoti jo pokalbiai su minėtu liudytoju. Todėl teismas nevertina Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nutarties, ja sankcionuotų veiksmų ir gautų rezultatų pagrįstumo ir teisėtumo, daro išvadą, kad kito operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys gauti teisėtu būdu, šioje byloje laikytini įrodymais. Anksčiau išdėstytų duomenų pagrindu neabejotina, kad protokole ir garso įraše užfiksuoti kalbėjęsi asmenys yra kaltinamasis A. Š. (pasivadinęs ir vadinamas Tomu) ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis R. G., todėl toliau tiriant nurodytame protokole ir garso įraše užfiksuotus duomenis šie asmenys taip ir vadintini.

Iš nurodyto protokolo ir garso įrašo nustatyta, kad R. G. ir A. Š. pirmasis pokalbis įvyko 2005 m. vasario 22 d., nuo 12.56 val., būtent po pastarojo skambučio. Šie asmenys kalbasi apie prekę, kurią turi A. Š. ir nori ją parduoti (t. 1, b. l. 137–138). Teisiamajame posėdyje A. Š. pripažino, jog čia kalbėtasi apie merginas.

Iš R. G. ir A. Š. pokalbio, įvykusio 2005 m. vasario 22 d., nuo 16.00 val., aišku, kad pastarasis turi dvi merginas, nenori telefonu nurodyti jų kainos, jiedu susitaria susitikti Klaipėdoje ketvirtadienį (vasario 24 d.) (t. 1, b. l. 139–140). Toliau iš protokolo ir garso įrašo matyti, kad 2005 m. vasario 24 d. R. G. pradėjo skambinti A. Š., po dviejų nesėkmingų sujungimų pirmasis jų pokalbis įvyko nuo 10.25 val., iš jo aišku, kad R. G. sako vykstąs į Klaipėdą, o A. Š. siūlo jam atvykus merginas, kurias „žmogus privežtų“, pasižiūrėti, jei tiktų sumokėti, klausia, ar R. G. jas iš karto paimtų. Pastarasis tai patvirtina, nurodydamas, kad reikėtų tik „suderinti kainą“ (t. 1, b. l. 140–141). Iš kito pokalbio matyti, kad A. Š. susitikti su R. G. vengia, nurodo, kad pas pastarąjį „žmogus privažiuotų“ (t. 1, b. l. 141). Iš pokalbio, įvykusio nuo 13.30 val., aišku, kad A. Š. patvirtina R. G. turįs dvi merginas, jos neturinčios pasų, turinčios vieną kartą apsirengti drabužius. Toliau šio pokalbio metu A. Š. nurodo, kad merginas jam atveš taksi, pastarasis su vairuotoju jomis apsikeis, jam paduos pinigus, o po to A. Š. iš vairuotojo pasiims, ką jam reikia. A. Š. užsimena, kad taksi vairuotojas apie visą tą reikalą žino („jisai paprasčiausiai, žino taip, man atrodo, kad eina visas šitas“). R. G. pareiškus susirūpinimą, kad merginos nuo jo nepabėgtų, A. Š. patikina, kad taip neatsitiks, sako, kad „jos yra dirbančios, viskas normaliai“. Iš tolesnio pokalbio matyti, kad A. Š. vėl vengia susitikimo su R. G., jiedu derina pastarojo susitikimo su taksi vairuotoju vietą, R. G. nurodo atvažiuosiąs vyšninės spalvos automobiliu „Opel Vectra“ (t. 1, b. l. 142–145). Po to 13.40 val. paskambinęs R. G. A. Š. teiraujasi, į kokią šalį merginos vyksiančios, sako, kad merginos pačios jo šito klausiančios. R. G. atsako, kad jos iš pradžių vyksiančios į Vokietiją („vokiečius“) (t. 1, b. l. 146). Iš pokalbių, vykusių nuo 13.56 val., be kita ko, matyti, kad A. Š. ir R. G. toliau derina merginų perdavimo aplinkybes, pastarasis apibūdina savo aprangą, pagal kurią jį taksistas galėtų atpažinti, o A. Š. apibūdina pastarąjį, nurodo, kad jis atvažiuos juodos spalvos „Mercedes“ (t. 1, b. l. 146–151). Iš pokalbio, įvykusio 14.12 val., matyti, kad A. Š. rūpinasi, kad A. G. merginoms viską paaiškintų, pastarajam paklausus, ar jos nežinančios, kad važiuos dirbti prostitutėmis, A. Š. patvirtina, jog žino, kad „jos nori to“ (t. 1, b. l. 149). Iš pokalbio, vykusio nuo 14.40 val., matyti, kad R. G. susitikimas su merginomis įvyko, pastarasis A. Š. sako, kad merginos, nors ir tvirtinančios vykstančios savo noru, spyriojasi, viena jų įlipo atgal į taksi automobilį. Toliau R. G. telefonu su A. Š. kalbasi viena iš merginų, A. Š. jos klausia, kodėl jos nelipančios, teiraujasi, ar ten nėra policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 151). Iš pokalbio, vykusio nuo 14.43 val., aišku, kad merginos į R. G. automobilį persėdo, jis eina atsiskaityti su taksi vairuotoju, jog A. Š. visa tai pats stebi, prašo R. G. duoti telefoną pakalbėti su A. M.. Iš pastarojo pokalbio su A. Š. matyti, kad šis A. M. nurodo, jog greičiau su juo atsiskaitinėtų, šiam paklausus, kokia suma turi būti, A. Š. nurodo tris tūkstančius šešis šimtus, galiausiai nurodo tūkstantį (t. 1, b. l. 151–153). Iš paskutinio pokalbio, įvykusio 14.57 val., matyti, kad A. M. perdavus pinigus, R. G. paskambinęs A. Š. dar teiraujasi, kiek R. G. jam dar sumokės, aiškina, jog merginos bijančios, kad jų nemuštų, prašo, kad į normalias rankas patektų ir kitko, jiedu tariasi dėl susitikimo vakare (t. 1, b. l. 153–154). Iš esmės taip pat šiuos pokalbius teisiamajame posėdyje aiškino kaltinamasis A. Š. bei nurodytą pokalbį su pastaruoju kaltinamasis A. M.. Tie patys pokalbiai, pradedant nuo 2005 m. vasario 24 d. 12.59 val., buvo įrašyti ir, kaip nustatyta iš techninių priemonių panaudojimo protokolo, nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui R. G. naudojant diktofoną (t. 1, b. l. 125– 132).

Iš 2005 m. vasario 24 d. techninių priemonių panaudojimo protokolo nustatyta, kad nurodyto įvykio metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, naudojant miniatiūrinę vaizdo kamerą. Iš įrašo išklotinės nustatyta, kad atsisėdusios į nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių R. G. ir O. Š. automobilį, Viktorija ir S. N. pastariesiems patvirtino, jog Tomas joms sakęs, kad jos važiuoja į Vokietiją dirbti prostitutėmis, patikino, kad važiuoja be prievartos (t. 1, b. l. 130–132).

Iš 2005 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros, atliktos nuo 15.05 iki 16.15 val., protokolo nustatyta, kad degalinės „Statoil“, esančios Klaipėdos m., Sausio 15-tosios g. 1A, teritorijoje prie automobilio „Mercedes-Benz“ su taksi skiriamaisiais ženklais ir užrašu „Baltik taksi“ buvo sulaikytas A. M., jis paaiškino A. Š. turėjęs perduoti kišenėje laikomus 1000 litų, šie pinigai jam buvo paduoti po to, kai jis iš I. S. gatvės prie „Maximos“ nuvežė dvi merginas. Iš A. M. buvo paimta vienoje vietoje kelnių kišenėje laikytos penkios vieno šimto litų vertės, aštuonios penkiasdešimties litų ir penkios dvidešimties litų, iš viso vieno tūkstančio litų vertės kupiūros, surašyti jų serijos ir numeriai. Taip pat iš A. M. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“. Prie kito automobilio „Mercedes-Benz“ su taksi skiriamaisiais ženklais ir užrašu „Baltik taksi“ buvo sulaikyti A. Š. ir O. S., iš automobilio paimtas A. Š. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t. 1, b. l. 14–20).

Remiantis šiame protokole įrašytu A. M. paaiškinimu, jo parodymais bei kitais išdėstytais duomenimis darytina išvada, kad nurodytus pinigus jis gavo iš nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvio R. G.. Tačiau tai patvirtinančiais duomenimis teismas negali pripažinti 2005 m. vasario 24 d. pinigų apžiūros, esą atliktos nuo 11.00 iki 11.20 val., protokole užfiksuotų veiksmų ir rezultatų. Šiame protokole surašyti tie patys, kaip nurodyti minėtame įvykio vietos apžiūros protokole, penkių vieno šimto litų vertės, septynių penkiasdešimties litų ir penkių dvidešimties litų vertės kupiūrų serijos ir numeriai, tai yra kaip pinigai, perduoti NVIM dalyviui Nr. 1, atsiskaityti su asmeniu, atvešiančiu parduoti dvi merginas verstis prostitucija. Be to, kad šiame protokole padaryta klaida vienos penkiasdešimties litų kupiūros seriją ir numerį nurodant AC1403814, nes tai yra šimto litų kupiūros serija ir numeris, turėjo būti nurodyta AB3572351, šiame protokole vienos penkiasdešimties litų kupiūros serija ir numeris nurodytas AA76111881, iš viso nurodyti devynių tokios vertės kupiūrų numeriai, todėl bendra pinigų suma būtų 1050 litų (t. 1, b. l. 6–12). Tačiau kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo penkiasdešimties litų kupiūra, kurios serija ir numeris AA76111881, kartu su kitais pinigais, dokumentais ir daiktais buvo rasta ir paimta iš A. M. odinio dėklo. Taigi šios penkiasdešimties litų kupiūros serija ir numeris tyrėjui, pinigų apžiūros protokolą esą surašiusiam anksčiau, niekaip negalėjo būti žinomi. Tai reiškia viena, kad šis protokolas buvo surašytas po įvykio vietos apžiūros, kurios metu visi pinigai iš A. M. buvo paimti.

Iš 2005 m. kovo 14 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad nurodytos įvykio vietos apžiūros metu paimto A. M. mobiliojo ryšio telefono „Siemens CX 65“ abonento numeris (duomenys neskelbtini), A. Š. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“ abonento numeris yra tas pats anksčiau nurodytas numeris (duomenys neskelbtini), 2005 m. vasario 25 d. iš V. N. jos asmens kratos metu paimto (t. 1, b. l. 87) mobiliojo ryšio telefono „Samsung C 100“ abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157–158).

Iš telekomunikacijų operatorių pateiktų telekomunikacinių įvykių išklotinių nustatyta, kad be kitų kontaktų, abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje kontaktavo 2005 m. vasario 23 d. 23.19 val., vasario 24 d. 03.06, 03.09 val., keletą kartų nuo 12.21 iki 14.46 val., abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje kontaktavo 2005 m. vasario 24 d. keliolika kartų nuo 00.52 val. iki 06.48 val. bei 13.41, 14.47 ir 15.00 val., abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje kontaktavo 13.25 ir 13.38 val. (t. 1, b. l. 166–200, t. 2, b. l. 1–34).

Iš asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolų nustatyta, kad O. S. atpažino Simoną ir V. N., paaiškindamas, kad 2005 m. vasario 24 d. jo nurodytomis aplinkybėmis jos važiavo A. M. vairuojamu taksi automobiliu (t. 1, b. l. 104–105, 107–108). Taip pat iš nuotraukų Simoną ir V. N. atpažino ir A. M., patvirtindamas, jog nurodytomis aplinkybėmis jas vežė prie prekybos centro „Hyper Maxima“ (t. 2, b. l. 91–94).

Vykdant teismo teisinės pagalbos prašymą Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės A. B. Laganside teisme 2010 m. balandžio 29 d. kaip liudytoja apklausta V. N. parodė, kad maždaug porą dienų iki 2005 m. vasario 24 d. jinai ir jos sesuo S. K. susipažino su dviem vaikinais, vienas vardu Armis, kitas taksi vairuotojas. 2005 m. vasario 24 d. Armis jai paskambino, pasiūlė susitikti pasilinksminti. Minėti vaikinai jas pasiėmė prie Klaipėdos kino teatro ir taksi automobiliu nuvežė prie „Hyper Maximos“ į ten esančią mašinų stovėjimo aikštelę. T. A. pasakė, kad atvažiuos kita mašina ir jos turėsiančios važiuoti į barą, ten palaukti, kol jie sugrįš. Jie dar pažadėjo vėliau jas parvežti namo į Šilutę. Po to jos įsėdo į kitą mašiną pas kitus du vyrus, kurie jas nuvežė į boulingo klubą. Ten pastarieji jų klausė, ar jos turi pasus, kiek joms metų, sakė, jog reikėtų pasitikrinti sveikatą. Jai atsakius, jog paso neturi, jie sakė galį padaryti. Apie tai jie kalbėjosi dėl darbo užsienyje. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir juos visus suėmė (t. 6, b. l. 17).

Tame pačiame Laganside teisme tą pačią dieną kaip liudytoja apklausta S. N. parodė, kad maždaug prieš penkerius metus, žiemos metu, mėnesio ir dienos neprisimena, apie 1 valandą dienos jinai su seserimi Viktorija taksi automobiliu nuvažiavo į degalinę, esančią prie „Hyper Maximos“. Ten sutiko mašina atvažiavusius du vaikinus, vienas vardu Armis, kito vardo neprisimena. Tuo metu trečia mašina atvažiavo kažkokie žmonės. Jos persėdo į Armio ir jo draugo mašiną ir nuvažiavo į boulingo barą, užsisakė maisto ir alaus. Kai maistą ir gėrimus atnešė, Armis ir jo draugas išvažiavo atgal į degalinę pasipildyti sąskaitą. Armis sakė grįš ir jie visi važiuos į vakarėlį išgerti. Jai su Viktorija bepietaujant į barą į įsiveržė policijos pareigūnai ir jas areštavo už prostituciją. Pastarieji jas nuvežė į policijos nuovadą. Ten ji pamatė taip pat areštuotus Armį ir jo draugą (t. 6, b. l. 23).

Išdėstytais liudytojos V. N. parodymais, kad su Armiu, neabejotina, jog Š., bei taksi vairuotoju jinai su seserimi Simona važiavusios tik pasilinksminti, liudytojos S. N. parodymais, kad jos į boulingo barą nuvažiavusios su šiais asmenimis, tikėti nėra pagrindo, nes tokių parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, netgi patys kaltinamieji. Be to, šių parodymų patikimumą iki minimumo menkina šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti iš esmės kitokie parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, 2005 m. vasario 24 d., tyrėjo kaip liudytoja apklausta S. N. parodė, kad 2005 m. vasario 23 d. vakare, apie 24 val., Klaipėdos miesto centre su seserimi Viktorija įsėdusi į juodos spalvos „Baltik taksi“ firmos taksi automobilį „Mercedes-Benz“, su vairuotoju įsikalbėjo, kad nori išvažiuoti dirbti į užsienį. Jam pasiteiravus, kokį darbą norėtų dirbti, atsakė, kad nesvarbu kokį. Tuomet taksistas pasakė, kad turįs pažįstamų, per kuriuos galima išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute, paklausė, ar jos yra dirbusios prostitutėmis. Ji vyriškiui pasakė, kad tokį darbą dirbo, o Viktorija tuo neužsiiminėjo. Tačiau abi taksistui patvirtino, kad tuo užsiimtų, jeigu pavyktų į užsienį išvažiuoti. Dėl to reikalo taksistui paliko savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Tą pačią naktį taksistas jai paskambino, pakvietė susitikti. Su juo susitiko kartu su seserimi Viktorija. Vyriškis pasakė, kad kitą dieną jos galėtų susitikti su asmenimis, kurie jas išvežtų į užsienį. Su šiuo pasiūlymu jos sutiko. Kitos dienos ryte minėtas vyriškis paskambino, pakvietė važiuoti į susitikimą. Jo vairuojamu taksi automobiliu buvo nuvažiavę į Laukininkų gatvę, po to važiavo prie prekybos centro „Hyper Maxima“, kur ir turėjo įvykti minėtas susitikimas. Tiek šioje vietoje, tiek anksčiau Laukininkų gatvėje taksistas su kažkuo kalbėjo telefonu, pokalbio turinio ji negirdėjo. Be to, taksistas sakė, kad tie žmonės, su kuriais turėjo susitikti, jam kažkuo įtartini, jog gali būti policijos pareigūnai. Prie minėto prekybos centro susitiko su dviem vyriškiais, kurie pakvietė persėsti į jų automobilį. Tuo metu joms abiem taip pat buvo kilę įtarimų, kad šie vyriškiai galėjo būti policininkai. Kalbėdamiesi tarpusavyje tie vyriškiai pasakė einą atsiskaityti su taksistu. Nors jie to nepasakė, sumos neįvardijo, ji suprato, kad ji su seserimi buvo parduotos. Po to jie nuvažiavo į Kauno gatvėje esantį boulingo barą. Ten įsitikinusi, kad minėti vyriškiai tikrai buvo policininkai, ji skambino perspėti pažįstamą Tomą, nes minėtas taksistas žadėjo važiuoti su juo susitikti, tačiau Tomas neatsiliepė. Iš tikrųjų jo tikras vardas buvo ne Tomas, taip jis tik prisistatinėjo, o tikrojo jo vardo ji nežino. Į užsienį išvažiuoti ji pati norėjo dėl geresnių gyvenimo sąlygų (t. 1, b. l. 57–59). Ikiteisminio tyrimo metu, 2005 m. vasario 25 d., tyrėjos kaip liudytoja apklausta V. N. parodė, kad 2005 m. vasario 24 d., Klaipėdos miesto centre su seserimi Simona įsėdusios į taksi automobilį važiavo prie „Hyper Maxima“ parduotuvės, kur turėjo susitikti su dviem vyriškiais. Nurodytoje vietoje jos persėdo į dviejų vyriškių automobilį. Ji nematė, ar tie vyriškiai bendravo su jas atvežusiu taksi vairuotoju, ar jam mokėjo pinigus. Išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute ji nenorėjo, neplanavo, niekas jos bei sesers Simonos nepardavė ir parduoti neketino, jokių pretenzijų jinai niekam neturi. Asmenų, kurių vardai ir pavardės A. Š. bei A. M., ji nepažįsta, pažįsta vaikiną pravarde Š., tačiau nežino, ar jis yra A. Š. (t. 1, b. l. 84–85).

Taigi akivaizdu, kad liudytojos Viktorija ir S. N., Didžiosios Britanijos teisme duodamos šiuos parodymus, nebuvo nuoširdžios. Anksčiau išdėstyti duomenys, daugiausia ištirtų telefoninių pokalbių turinys, neabejotinai patvirtina, kad jos turėjo tikslą išvykti į užsienį dirbti prostitutėmis, tuo tikslu ir sutiko būti perduotos nurodytiems nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams. Tai ypač akivaizdu iš nurodyto garso ir vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad atsisėdusios į nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių R. G. ir O. Š. automobilį, jos pastariesiems patvirtino be prievartos Tomo (kaip išaiškinta anksčiau – A. Š.) nurodymu važiuojančios į Vokietiją dirbti prostitutėmis.

Anksčiau išdėstyti duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis A. Š. turėjo tikslą Viktoriją ir S. N. parduoti ir, veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju A. M., jas pardavė. Kaltinamojo A. Š. parodymai, kad jis turėjo ketinimą sukčiauti, jog padedant A. M. tai ir darė, tais pačiais duomenimis paneigiami. Išdėstytus duomenis taip pat patvirtina A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai. Jo ketinimus parduoti nurodytas merginas ir veiksmus tai padarant patvirtina jo 2005 m. vasario 24 d. nuoširdžiame prisipažinime, įtariamojo apklausos protokole, 2005 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos protokole užfiksuoti detalūs parodymai (t. 2, b. l. 46, 50–53, 56–57). Pastarosios apklausos metu A. Š., be kita ko, parodė, kad susipažinęs su seserimis Viktorija ir Simona ir sužinojęs apie jų norą išvykti į užsienį dirbti prostitutėmis kreipėsi į pažįstamą asmenį, vardu Jurka, pasiteirauti, ar jis nežino, kas šias merginas tam darbui galėtų į užsienį išvežti. Iš pastarojo jis gavo tai padaryti galinčio asmens, vardu Rolandas, telefono numerį. Apie tas merginas jis papasakojo A. M. ir jiedu aptarė, kad iš to asmens už merginas jiedu galėtų gauti po 500 eurų. Po to jis su minėtu Rolandu susitarė, kad 2005 m. vasario 24 d. jis merginas pristatys prie parduotuvės „Hyper Maxima“, o Rolandas jam sumokės 1000 litų. Merginas į nurodytą vietą nuvežti ir paimti už jas pinigus pasisiūlė A. M., visa tai pastarasis ir padarė. Šiuos A. Š. parodymus apie jo siekį parduoti merginas, „pirkėjo“ suradimo aplinkybes patvirtina nurodytų policijos pareigūnų V. T., K. G., asmens, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai. Nors vėliau ikiteisminio tyrimo metu A. Š. ėmė teigti norėjęs merginų pirkėjus apgauti (t. 2, b. l. 60–61, 64), A. M. taip pat parodė dalyvavęs A. Š. sumanytame sukčiavime (t. 2, b. l. 87–90, 98–99, 101–102), šie jų parodymai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Tokius jų parodymus paneigia kaltinamojo A. Š. ir liudytojo R. G. nurodytų telefoninių pokalbių turinys (A. Š. pastarojo klausė, į kokią šalį merginos bus vežamos, prašė jomis pasirūpinti, kad nebūtų mušamos ir kita), nurodytas vaizdo ir garso įrašas (R. G. ir O. Š. automobilyje Viktorija ir S. N. jiems patvirtino, jog Tomas (A. Š.) joms sakęs, kad jos važiuoja į Vokietiją dirbti prostitutėmis, patikino, kad važiuoja be prievartos), kiti išdėstyti duomenys.

Kaltinamasis A. Š. teisme duodamas parodymus, kad visus nurodytus veiksmus esą atlikęs norėdamas gauti materialinės naudos ir su asmeniu, pravarde Ilgas, siekdamas nubausti asmenį, vardu Jurka, dėl pastarojo parodymų davimo prieš jų kompanijos narį, kai dėl to šis buvo nuteistas laisvės atėmimu, jokių konkrečių duomenų apie tokius asmenis, jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nurodyti negalėjo, todėl kitaip negu išgalvotais, siekiant pagrįsti savo iškeltą versiją, šiuos jo parodymus vertinti nėra pagrindo. Jokie patikimi duomenys nepatvirtina ir šio kaltinamojo parodymų, kad su merginomis jis buvo sutaręs, kad po tariamo jų pardavimo jos iš jas perėmusių asmenų arba pabėgs, arba jam praneš savo buvimo vietą, o jis, padedamas savo kompanijos asmenų (kokių, konkrečiai nurodyti negalėjo), jas pasiims, jog už tokio vaidmens atlikimą jis merginoms buvo pažadėjęs atlygį. Priešingai, apklaustos Didžiosios Britanijos teisme liudytojos Viktorija ir S. N. į klausimą, ar jos nebuvo su A. Š. susitarusios, jog po nurodyto sandėrio jos nuo pirkėjų pabėgs, jeigu taip, ar joms buvo pažadėta už tai atlyginti, kokia turėjo būti atlyginimo suma, atsakė neigiamai. Vien tik trumpo A. Š. telefoninio pokalbio su viena iš N. (R. G. telefonu), kai jos nenorėjo persėsti į nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių automobilį, turinys (t. 1, b. l. 151) nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad A. Š. po pinigų už merginas gavimo būtų siekęs apgaule ar kaip nors kitaip jas iš nurodytų asmenų atsiimti, sudaryti sąlygas joms pabėgti ar kita. Kaip jau minėta, jis jokių konkrečių tokio plano detalių nurodyti negalėjo. Be to, kas jau išdėstyta, pažymėtina ir tai, kad pagal policijos pareigūnų turėtą operatyvinę informaciją, kurią patvirtina nurodyti dokumentai ir liudytojai, A. Š. pats ieškojo asmenų, galinčių nurodytas merginas pirkti, tai buvo teisėtas pagrindas jam pradėti operatyvinį tyrimą, sankcionuoti ir taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Vertindamas, ar teisėtai A. Š. ir jo bendrininkui A. M. buvo naudotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, ar jie, pirmiausia A. Š., nebuvo kurstomi padaryti nusikalstamą veiką, teismas pažymi toliau dėstomas aplinkybes. Tiek A. Š., tiek A. M. iki rengimosi padaryti nurodytą nusikalstamą veikos ir jos padarymo, anksčiau buvo padarę nusikaltimus, už tai buvo nuteisti. Anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, kad A. Š. pats aktyviai ieškojo asmenų, galinčių konkrečius asmenis – Viktoriją ir S. N. – pirkti, kaip nustatyta iš telefoninių pokalbių tiek 2005 m. vasario 22 d., tiek vasario 24 d. jis tuo klausimu pirmasis skambino nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui R. G., taigi šie kontaktai vyko šio kaltinamojo iniciatyva. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai pastarojo neskatino padaryti nusikalstamus veiksmus, nurodytu modeliu buvo tik prisijungta prie pastarojo, o po to ir kaltinamojo A. M. be operatyvinės veiklos dalyvių pastangų pradėto ir dar nepasibaigusio nusikaltimo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamieji buvo kurstomi ar provokuojami padaryti nurodytą nusikaltimą. Pažymėtina, jog kaltinamasis A. Š. pripažįsta pats norėjęs padaryti nusikaltimą, tik ne asmenų pardavimą, o sukčiavimą, asmenis parduodant tariamai, o A. M. pripažįsta sutikęs su pastaruoju bendrininkauti. Taigi šiais parodymais kaltinamieji patys paneigia jų kurstymo ar provokavimo padaryti nusikaltimą galimybę.

Nusikalstamos veikos imitacijos modelio nustatytų ribų šio modelio dalyviai neperžengė, todėl ir tai nėra pagrindas modelį pripažinti neteisėtu. Visi išdėstyti motyvai ir aplinkybės nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo metu gautus duomenis, kartu ir pagal LR BPK surinktus duomenis, yra pagrindas laikyti įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo rūšinis objektas yra žmogaus laisvė, tiesioginis – žmogaus veiksmų laisvė (pasirinkti ką, kur ir kokiomis sąlygomis dirbti, kur ir kaip keliauti ir panašiai). Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Nors nagrinėjama veika buvo padaryta galiojant BK 147 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcijai, byloje būtina vadovautis ir šiuo metu galiojančia BK 147 straipsnio 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X – 272 redakcija, nes šiuo įstatymu padarytais pakeitimais ir papildymais į nusikaltimo sudėtį įvedus papildomus objektyviuosius požymius, veikos kvalifikavimo galimybės pagal BK 147 straipsnį susiaurėjo, ir šiuo požiūriu naują BK 147 straipsnio redakciją yra pagrindas laikyti atsakomybę švelninančiu įstatymu. Darydamas šias išvadas teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutartimi Nr. 2K – 332/2006. Taigi prekybos žmonėmis sudėčiai šioje byloje konstatuoti būtina nustatyti Viktorijos ir S. N. pardavimą ir bent vieną šiuo metu galiojančio BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą Viktorijos ir S. N. valios palenkimo būdą. Iš anksčiau išdėstytų duomenų visumos yra pagrindas konstatuoti, kad pastarosios nuo kaltinamojo A. Š., o po to kartu ir nuo jo bendrininko A. M. buvo priklausomos. A. N. tuo metu buvo jauno amžiaus, nedidelio išsilavinimo, Simona – aštuoniolikos metų, aštuonių klasių išsilavinimo, Viktorija – tik šešiolikos metų ir penkių klasių išsilavinimo. Iš jau tirtų A. Š. ir liudytojo R. G. telefoninių pokalbių matyti, kad pastarajam kaltinamasis patvirtino jas parduoti turįs, patikino, kad jos yra „dirbančios“, jog nepabėgs, abi jos neturinčios pasų. Iš liudytojų R. G. ir O. Š. parodymų, o jais abejoti pagrindo nėra, aišku, jog seserys jiems patvirtino, kad iki to jos prostitutėmis dirbo Klaipėdoje, kad šį darbą čia joms surado A. Š., pastarasis joms ir pasiūlė dirbti prostitutėmis užsienyje. Iš tų pačių asmenų, liudytojo O. S. parodymų, vėlgi iš telefoninių pokalbių aišku, kad visų įvykių metu A. Š. merginoms davė nurodymus (liepė sėsti į jų pasiimti atvykusių asmenų automobilį ir pan.) ir pastarosios jo klausė. Nors V. ir N. N. sutiko būti išvežtos į užsienį dirbti prostitutėmis, šis sutikimas kaltinamųjų atsakomybės nešalina, nes šis sutikimas dėl nurodytų priežasčių nebuvo visiškai laisvas. Kaip matyti iš minėtų telefoninių pokalbių, kaltinamasis A. Š., „sutaręs“ su nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviu G. G., joms netgi parinko ir nurodė išvykimo šalį – Vokietiją. Taigi šie duomenys yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis A. Š. pasinaudojo V. ir N. N. priklausomumu, tai suvokdamas ir piktnaudžiaudamas šiuo priklausomumu atliko nurodytus veiksmus. Neabejotinai tokiu nurodytų merginų priklausomumu pasinaudojo ir A. Š. bendrininkas A. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, pastarasis veikė pagal A. Š. nurodymus, neabejotinai suvokė viso nusikalstamo reikalo esmę. Iš minėtų telefoninių pokalbių aišku, kad R. G. A. Š. iš esmės tai, A. M. nurodydamas kaip jo žmogų, patvirtino („jisai paprasčiausiai, žino taip, man atrodo, kad eina visas šitas“). Iš anksčiau nurodytų liudytojų R. G. ir O. Š. parodymų aišku, kad seserys jas atvežusiu taksi vairuotoju buvo pasipiktinusios dėl to, kad pastarasis su jomis kalbėjo šiurkščiai, įsakmiai liepė persėsti į jų automobilį. Pats kaltinamasis A. M. neneigia žinojęs apie V. ir N. N. užsiėmimą prostitucija, patvirtino prieš tai jas vežęs pagal užsakymą, todėl nurodytomis aplinkybėmis tas pačias merginas perduodamas už pinigus, neabejotinai suvokė apie šių asmenų pardavimą, tai ir padarė. Todėl darytina išvada, jog kaltinamieji V. ir N. N. iš dalies valdė ir priėmė joms nurodytus sprendimus. Kaltinamiesiems panaudojus nurodytą pastarųjų valios palenkimo būdą, jų sutikimas nurodytu tikslu išvykti į užsienį sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės klausimą yra nesvarbus. Taigi remdamasis išdėstytais įrodymais teismas pripažįsta, jog kaltinamieji A. Š. ir A. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą turėti turtinės naudos, pardavė Viktoriją ir S. N.. Prekybos žmonėmis nukentėjusiuoju, o tokiomis faktiškai pastarosios buvo, yra fizinis asmuo, nusikaltimo padarymo metu sulaukęs 18 metų amžiaus (suaugęs). Kaltininkas, parduodamas jaunesnį asmenį, turi suvokti, kad jis nėra suaugęs ir tokiu atveju veika kaip vaiko pardavimas turėtų būti kvalifikuota pagal BK 157 str. 1 d. Tačiau tokia atsakomybė nustatyta tik šio straipsnio 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X – 272 redakcija. Dėl to, kaltinamųjų padarytai veikai dėl V. N. pardavimo, be to, nesant duomenų, kad jie apie pastarosios nepilnametystę žinojo, šis įstatymas grįžtamosios galios neturi.

Prekyba žmonėmis baudžiamajame įstatyme apibrėžta formaliąja nusikaltimo sudėtimi, todėl nusikalstamų padarinių neatsiradimas neturi reikšmės A. Š. ir A. M. veiksmams kvalifikuoti. Kaltinamųjų veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 147 str., sudėties požymiai. Tai, kad nurodyta kaltinamųjų A. Š. ir A. M. nusikalstama veika išaiškinta panaudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, nėra pagrindas jų veiką kvalifikuoti kaip nebaigtą nusikaltimą. Todėl nurodyti kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija).

Kaltinamųjų A. Š. ir A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų A. Š. ir A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamasis A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą. Jis buvo nurodytos nusikalstamos veikos iniciatorius, jai vadovavo ir buvo jos aktyviausias dalyvis. Nurodytas merginas jis pardavė išvežti į užsienį dirbti prostitutėmis, siekdamas gauti turtinės naudos, tai ir buvo šios jo nusikalstamos veikos motyvas. Viena parduotų merginų – V. N. – tuo metu buvo nepilnametė. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nurodytu tikslu išvykti į užsienį siekė ir pačios šios merginos, kaltinamasis A. Š. tik iš dalies jas valdė ir priėmė joms nurodytus sprendimus. Ir šiuo metu Simona ir V. N. nesijaučia patyrusios ar galėjusios patirti kokią nors žalą.

Vertinant kaltinamojo A. Š. asmenybę pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas jis buvo teistas keturis kartus, po šios veikos padarymo jam priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaltinamasis A. Š. niekur nedirbo, kokia nors kita teigiama jo veikla nėra žinoma. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad jis vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi nurodyti duomenys jį apibūdina neigiamai. Ir padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis A. Š. kritiškai nevertina. Visa tai leidžia teigti, kad nurodyta nusikalstama veika buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir netinkamo elgesio padarinys. Tačiau, be jau išdėstytų duomenų, skiriant A. Š. bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip penkeri metai, o šio proceso ilgumą žymiai lėmė ne kokie nors šio kaltinamojo veiksmai. Kaltinamasis, nepaisant to, kad buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ikiteisminio tyrimo metu tik trumpą laikotarpį buvo sulaikytas ir suimtas, vėliau prokuroras nemanė, kad inkriminuojamos veikos pobūdis ir įtariamojo asmenybė yra tokia, kad jam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl jam paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Visi išdėstyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad didelės įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės A. Š. paskyrimas būtų teisingas sprendimas, kad tokia bausmė jam būtų tinkamiausia, kuri sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai jį nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, teismui leidžia daryti išvadą, jog geriausiai šie tikslai būtų pasiekti paskiriant jam mažesnę bausmę negu sankcijos vidurkis.

Kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą. Tačiau jis nebuvo nurodytos nusikalstamos veikos iniciatorius, jo vaidmuo šią veiką padarant buvo mažesnis negu kito kaltinamojo. Nurodytas merginas, bendrininkaudamas su A. Š., jis pardavė siekdamas gauti turtinės naudos, tai ir buvo šios jo nusikalstamos veikos motyvas. Vertinant parduotas merginas, jų elgesį, santykį su kaltinamuoju A. M., jam darytinos tos pačios išvados kaip ir A. Š..

Vertinant kaltinamojo A. M. asmenybę pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis ilgą laiką slėpėsi nuo teismo. Ir padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis A. M. kritiškai nevertina. Šie duomenys jį apibūdina neigiamai. Tačiau, nors ir vengdamas teismo jis išvyko į Didžiąją Britaniją, ten jis dalyvavo darbo programose, dirbo, aktyviai dalyvavo Bažnyčios veikloje, jos organizuojamuose renginiuose ir yra labai gerai charakterizuojamas (t. 6, b. l. 42–55). Be šių duomenų, skiriant A. M. bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip penkeri metai, o šio proceso ilgumą tik iš dalies lėmė šio kaltinamojo veiksmai. Kaltinamasis, nepaisant to, kad buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ikiteisminio tyrimo metu tik trumpą laikotarpį buvo sulaikytas ir suimtas, vėliau prokuroras nemanė, kad inkriminuojamos veikos pobūdis ir įtariamojo asmenybė yra tokia, kad jam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl jam buvo paskyręs švelnesnes kardomąsias priemones. Iš dalies dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tinkamai nebuvo apklaustos nurodytos merginos, dėl laiko, sugaišto jų paieškai ir teisinės pagalbos prašymo įvykdymui, kaltinamasis daugiau kaip dvejus metus, nors ir esant pagrindui, laikomas suimtas. Visi išdėstyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad didelės įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės A. M. paskyrimas būtų teisingas sprendimas, kad tokia bausmė jam būtų tinkamiausia, kuri sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai jį nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, teismui leidžia daryti išvadą, jog geriausiai šie tikslai būtų pasiekti paskiriant jam bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie šios bausmės pridėti 2009 m. balandžio 2 d., 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais paskirtų ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės dalį – vienerius metus laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Remiantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d., 63 str. 9 d. į bausmę įskaityti A. Š. suėmimą nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 21 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės – šešis mėnesius laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d. į bausmę įskaityti A. M. suėmimą nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. ir suėmimą nuo 2008 m. birželio 3 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam A. M. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.