Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajam M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. L. 2019 m. spalio 19 d. apie 22.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bendrų išgertuvių metu kilus buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė iki 10 smūgių rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. G., padarydamas jam dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą, kraujosruvas akių vokuose, nubrozdinimus kaktos srityje, ir tuo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis G. L. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį, nupirkęs jam medikamentų, pinigais atlyginęs likusią jam žalos dalį, su juo visiškai susitaikę, esantys draugais nuo vaikystės. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą pats pakvietė į savo namus atvykti nukentėjusįjį ir kartu išgerti. Šis atvyko jau išgėręs bei su savimi dar atsigabeno 1 litrą degtinės, kurią beveik visą jie dviese ir išgėrė (namuose buvusi jo sugyventinė S. M. alkoholio nevartojo). Išgertuvių pabaigoje jie abu jau buvę girti, manantis dėl to nukentėjęs ėmęs įžeidinėti jo sugyventinę, o jis supykęs ėmė vyti jį iš savo namų, nukentėjęs nesipriešinęs, išėjęs į koridorių. Tačiau ten jie susikibę ir susistumdę, dėl to dar labiau supykęs jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną po kito keletą, mano iki dešimties, smūgių priešais stovėjusiam nukentėjusiam į veidą, galėjo pataikyti ir į akį. Po šito nukentėjusysis išėjo, jo veidas iki konflikto buvo sveikas, konflikto metu pats nukentėjusysis jam nesudavė. Jis taip pat visiškai pripažįstantis jam tenkančią piniginę prievolę atlyginti ir netiesioginius savo nusikalstamos veikos nuostolius teritorinei ligonių kasai bei valstybinio socialinio draudimo fondui, jų byloje pareikštus civilinius ieškinius visiškai pripažįstantis, šių nuostolių lig šiol neatlygino dėl to, kad neturėjo tam lėšų, - tik visai neseniai įsidarbino ir ėmė gauti nuolatines pajamas, šiuos nuostolius pasižadantis atlyginti artimiausiu metu. Bylą prašantis nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

3. Nukentėjusysis M. G. teisme visiškai patvirtino kaip teisingas kaltinamojo teisme nurodytas nusikaltimo įvykio aplinkybes (punktas 2), kaltinamasis koridoriuje jam tyčia sudavė kumščiu į veidą iki dešimties smūgių, tiksliau jų neskaičiavęs, iki įvykio jo veidas buvęs visiškai sveikas – visus specialisto jam konstatuotus sužalojimus veide padarė būtent kaltinamasis, abu konflikto metu jau buvę girti. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog kaltinamasis po įvykio jį atsiprašęs, nupirkęs vaistų, davęs pinigų kt. išlaidoms – nusikaltimu padaryta žala jam visiškai atlyginta, jis jam atleido, jie visiškai susitaikę, nuo vaikystės esantys draugais. Prašantis bylą kaltinamajam nutraukti jiems susitaikius.

4. Duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nustatyta tvarka, liudyti teisme teisėtai atsisakiusi kaltinamojo sugyventinė (partnerė) S. M. nusikaltimo įvykio liudytoja) nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju teisme (b. l. 81-82).

5. 2019 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo šeimos namai yra (duomenys neskelbtini) dviejų galų (dvibučiame) gyvenamajame name, namų valda prieina prie geležinkelio, yra atvira. Buto vidus neapžiūrėtas (b. l. 9-10).

6. 2019 m. lapkričio 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 595/2019(09), remiantis klinikiniais duomenimis, nukentėjusiajam M. G. konstatuota dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, veido sumušimas, o taip pat kraujosruvos akių vokuose, nubrozdinimai kaktos srityje. Sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, artimu viena skitam laikui, galimai 2019 m. spalio 19 d. mažiausiai trimis trauminiai poveikiais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

7. Kaltinamojo G. L. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūra bei teismo medicinos specialisto tyrimu) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo M. G. liudijimas per visą bylos procesą taip pat buvo nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.

9. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, bendrų išgertuvių metu kilus grynai buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu užpuolė nukentėjusįjį, savo draugą ir sugėrovą, suduodamas jam kumščiu iki dešimties smūgių į veidą, sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius bei vidinius kūno sužalojimus, kuriais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. G. sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. nesunkų jam sveikatos sutrikdymą. Trečia, daugybinių (iki dešimties) ir pakankamai stiprių smūgių rankos kumščiu sudavimas į veidą, sukėlęs nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą, išorinius bei vidinius kūno sužalojimus ir nesunkiai (virš 10 dienų) sutrikdęs jam sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo tyčiniu mušimu ir sužalojimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių bei vidinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios (iki nusikaltimo įvykio nukentėjusiojo veidas buvo visiškai sveikas), be to, jos yra visiškai patvirtintos mokslo žiniomis paremtomis teismo medicinos specialisto išvadomis, kurių išsamumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia. Penkta, kaltinamasis su nukentėjusiuoju nėra šeimos nariai ar artimi giminaičiai, be to, nukentėjusysis buvo sumuštas iš asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų, bei ne viešoje (privačioje) aplinkoje, todėl nėra faktinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, apibrėžtą BK 138 straipsnio 2 dalies 1-13 punktais. Šešta, teismas teisiamajame posėdyje pagal BPK 256 straipsnio 1 dalies taisyklę pranešė tiek kaltinamajam, tiek kitiems proceso dalyviams apie tai, kad kaltinamajame akte inkriminuotas kaltinamajam smūgių nukentėjusiajam skaičius (nemažiau kaip dvidešimt) gali būti pakeistas į iki dešimties (iš esmės pakeista ši konkreti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė) ir pagal tokias iš dalies pakeistas nusikalstamos veikos aplinkybes kaltinamasis G. L. savo kaltę teisiamajame posėdyje pripažino visiškai.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

11. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis G. L. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio ir juo nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio pats savo iniciatyva nukentėjusįjį atsiprašė, su juo visiškai susitaikė, nupirko medikamentų gydymuisi, davė pinigų kitoms dėl sužalojimo atsiradusioms išlaidoms ir tokiu būdu visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą tiesioginę žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) nukentėjusiajam M. G., ką teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra draugai nuo vaikystės, - nagrinėjama byloje nusikalstama veika buvo atsitiktinė, kuri niekaip nebuvo planuota ar jai kitaip ruoštasi. Kaltinamasis anksčiau teismo nebuvo teistas, nors teismui yra perduota su prokuroro kaltinamuoju aktu kita baudžiamoji byla, kurioje jam pareikštas kaltinimas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu (b. l. 94), tačiau ši byla nėra išnagrinėta ir kaltinamojo atžvilgiu nėra priimtas bei įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 straipsnio 1 ir 3 dalys) jis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą. G. L. taip pat nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (b. l. 96), savo inciatyva susirado darbo vietą ir pradėjo dirbti nuolatinį darbą, gyvena faktinėje šeimoje su partnere, išlaikytinių neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja, priklausomybės jam neturi, yra motyvuotas jo vartojimą visiškai minimalizuoti, dirbti ir daugiau nenusikalsti, - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį įvertindamas maždaug rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis : a) pagal teisme pakeistą (patikslintą) kaltinimą visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) laisvanoriškai po nusikalstamos veikos visiškai atlygino ja padarytą tiesioginę žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o netiesiogiai padarytos žalos, kurią taip pat visiškai pripažįstantis, teritorinei ligonių kasai ir valstybinio socialinio draudimo fondui neatlygino tik todėl, kad tam neturėjo lėšų (buvo bedarbis), kartu viešai pasižadėdamas ir šiuos netiesioginius nuostolius atlyginti iš pirmųjų būsimų darbo užmokesčių, kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo ir pačio nukentėjusiojo prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, patenkinti ir atleisti kaltinamąjį G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad kaltinamasis dar nėra atlyginęs savo nusikalstama veika padarytus netiesioginius nuostolius aukščiau minėtoms įstaigoms, pagal baudžiamosios tesiės doktriną ir suformuotą teismų praktiką nėra kliūtis kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir probacijai pagal BK 38 straipsnį. Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, taip pat aplinkybes, jog jis turi vykdytinų piniginių prievolių dėl nusikaltimu netiesiogiai padarytos žalos atlyginimo, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam paskirti vieną ir artimo pagal baudžiamąjį įstatymą minimaliam dydžio baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL/BBND (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 10 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daugiau ir (ar) griežtesnių baudžiamojo poveikio priemonių neskirtina, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikaltimo įvykio duoda pakankamą faktinį pagrindą teismui manyti, kad jau vien jo nusikaltimo fakto iškėlimas aikštėn ir šios bylos procesas, įskaitant bylos teisminį nagrinėjimą, padarė pakankamą pozityvų poveikį kaltinamojo nuostatoms ir elgesiui, kad jis laikysis teisės normų ir daugiau nenusikals ir be tokių kitų, papildomų baudžiamojo poveikio priemonių jam paskyrimo, juolab, kad jų (BK 67 straipsnio 2 dalis) paskyrimas neproporcingai suvaržytų kaltinamajam galimybes dirbti ir tinkamai vykdyti pingines prievoles dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, taip pat jau nutartą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į fondą). Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) kaltinamajam taip pat neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

13. Kaltinamajam G. L. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

14. Dėl civilinių ieškinių. Byloje atsakingam už jų atsiradimą kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė ieškinius su atgręžtiniais (regresiniais) reikalavimais priteisti nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius jų administruojamiems privalomojo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo fondams, atitinkamai 191,32 Eur (b. l. 52-54) ir 49,84 Eur (b. l. 63-70). Pastarieji nuostoliai atsirado dėl nusikalstama veika sąlygotų išlaidų sužaloto nukentėjusiojo sveikatos priežiūrai bei ligos (nedarbo) išmokoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaip atsakovas pagal abu ieškinius teisme laisva valia pareiškė, kad abu reikalavimus visiškai pripažįstantis kaip teisėtus ir pagrįstus, teismui papildomai išaiškinus ieškinių pripažinimo teisines pasekmes, savo sprendimo dėl jų pripažinimo nepakeitė, todėl teismas neturi faktinio pagrindo ieškinių pripažinimo, kuris atitinka bylos faktinius duomenis, nepriimti, - ieškinių pripažinimai priimtini ir abu ieškiniai visiškai patenkintini (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL/BBND (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti įvykdyti (sumokėti) per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 32 ct. (191,32 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. keturiasdešimt devynis eurus 84 ct. (49,84 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.