- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e1-1432-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42096-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M. 2022 m. lapkričio 5 d. apie 8.45 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu tyčia V. H. (V. H.) kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos pažeidimu kaktos dešinėje, kraujosruva tarp antakių dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokų kampe, kraujosruva kaktos kairėje bei kairio smilkinio srityje.
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, su visais kolegomis draugiškai bendravo. Prieš maždaug mėnesį pirmą kartą pamatė naują darbuotoją – V. H., su juo kontakto neužmezgė, nuo kada jis pradėjo dirbti, nežino. Prieš maždaug tris savaites jį su V. H. pastatė pirmą kartą dirbti kartu dėl to, kad jis supranta rusų kalbą ir gali jam išversti, taip pat paaiškinti, parodyti, kaip reikia dirbti, tačiau dirbo ne kiekvieną dieną kartu. Atidirbęs pirmą dieną su juo, iškart pastebėjo, koks jis yra žmogus, nes visi kolegos jam pasakojo, kad su juo niekas negali dirbti, nes jis agresyviai šoka į akis, nieko negalima jam paaiškinti ir visus kolegas laiko durnių vietoje, visada juos įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais. 2022 m. lapkričio 5 d. apie 9 val. jis atvyko į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kolegomis J. ir V. H.. Nespėjus išlipti iš automobilio, jie pradėjo aptarinėti darbo dienos eigą bei pasiskirstyti darbus. J. nemokėjo rusiškai kalbėti, todėl jo paprašė, kad jis išverstų V. H. į rusų kalbą, kad šią dieną dirbs be pietų, kad greičiau pabaigtų darbus ir grįžtų namo. Jam išvertus šiuos žodžius, V. H. iškart šoko jiems su J. į akis, sakydamas rusiškai: „kas Jūs jam tokie esate, kad aiškintumėte, kada jam valgyti, eikit jus na...i“. Jis su J. patylėjo, numojo ranka ir pradėjo ruoštis darbui. Užlipus ant bokštelio statybvietėje, jis pradėjo aiškinti V. H. darbo eigą ir ką šiandien darys. V. H. iškart šoko į akis sakydamas rusiškai „tu man ne vadovas, ką tu čia jam aiškini, eik tu na...i“. Po šių V. H. žodžių jis, gindamas savo orumą, pakeltu tonu pasakė, kad jis apsiramintų ir nebesiuntinėtų necenzūriniais žodžiais. Jie stovėjo vienas priešais kitą, V. H. pradėjo kilnoti rankas į šalis, tarp jų tvyrojo įtampa, vyko konfliktas. V. H. toliau kilnojo rankas, jis pasakė jam, kad nusiramintų ir paklausė, ką jis čia ruošiasi daryti. V. H. pasilenkė į apačią ir keldamasis į viršų, trenkė kairės rankos kumščiu jam į klubą. Jis paklausė, ką jis čia daro. V. H. pasidarė labai agresyvus ir trenkė jam su kairės rankos kumščiu į krūtinę. Jam suveikė savisaugos instinktas ir jis pradėjo gintis, trenkė kairės rankos kumščiu 2 smūgius į V. H. veido sritį ir iškart atsitraukė. Pamatė, kad V. H. pradėjo kraujuoti veido srityje, jis nuėjo į šoną ir pradėjo rūkyti, nes labai susijaudino, susinervavo. Kolega J. visą įvykį matė. V. H. nuėjo į jų persirengimo kabiną. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, su kuriais supildė dokumentus, taip pat matė, kad buvo atvykusi greitoji pagalba. Dėl šio įvykio patyrė didelį emocinį šoka, supranta, kad padarė blogai, kad trenkė kolegai V. H., tačiau jis jį išvedė iš kantrybės, pažemino jo orumą, su juo dirbo vien dėl to, kad paprašė jam viską išversti, paaiškinti darbus, o V. H. visada tik šokdavo į akis ir siųsdavo jį visur necenzūriniais žodžiais. Visi kolegos gali paliudyti, kad visi nenorėjo dirbti su V. H., nes jis labai agresyvus, neįmanoma susikoncentruoti ir ramiai dirbti, kai iš šono visada žemina tavo orumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai galisi. Apklausiamas papildomai kaltinamasis A. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d. pradėjus darbą, visą rytą V. H. konfliktavo su juo, neklausė jo nurodymų, tokiais veiksmais jį provokavo. Po to jie statybų aikštelėje dirbdami ant keltuko, prisiartino vienas prie kito ir vyko žodinis konfliktas. V. H. į šonus pradėjo kiloti rankas, po šių jo provokuojančių veiksmų bei žodinio konflikto, jis nesusivaldė ir trenkė V. H. atrodo ne daugiau kaip 2 kartus į veido sritį. Jis V. H. trenkė dešinės rankos sugniaužtu kumščiu. Po suduotų smūgių V. H. veido srityje pamatė kraują ir atsitraukė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Jis visiškai prisipažįsta, kad sužalojo V. H. ir gailisi dėl to, tačiau asmuo pats jį išprovokavo savo rankų kilnojimais į šalis ir konfliktavimu. Nori paminėti, kad pirminės apklausos parodymuose minėjo, kad V. H. jam trenkė kairės rankos kumščiu jam į klubą, po to V. H. pasidarė labai agresyvus ir trenkė jam su kairės rankos kumščiu į krūtinę, tačiau dabar nori patikslinti, kad V. H. jam netrenkė nei karto, o jį stipriai stumtelėjo uždėjęs rankas ant jo, maždaug pečių-krūtinės zonoje, tačiau dėl šių jo veiksmų jis nepatyrė fizinio skausmo. Daugiau jokių muštynių ar susistumdymų tarp jo su V. H. nebuvo. Taip pat nori paminėti, kad pirminės apklausos metu jis nurodė, kad trenkė V. H. kairės rankos sugniaužtu kumščiu, tačiau dabar patikslina, kad trenkė dešinės rankos sugniaužtu kumščiu (el. b. l. 75–79, 144–148).
Nukentėjusysis V. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesį su puse. 2022 m. lapkričio 5 d., nuo 8.40 val., statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo objekte. Kartu su juo dirbo A. M., kuris taip pat dirba minėtoje įmonėje. Darbo vietoje su jais taip pat buvo dar vienas darbuotojas vardu J., tačiau daugiau jokių duomenų apie jį nežino. Kadangi jis yra žemo ūgio, dažnai yra sulaukęs iš kitų statybininkų pašaipų ir įvairių komentarų, tačiau tiesiog stengiasi dirbti savo darbą ir nekreipia į tai dėmesio. Minėtą dieną, apie 8.45 val., dirbo prie keltuvo, dėjo apdailos aliuminines plyteles, skirtas fasadui. Sukrovus minėtas plyteles ant keltuvo, A. M. priėjo prie jo ir pasakė nulipti nuo keltuvo vairo, kadangi jis nori vairuoti. Jis jam atsakė, kad geriau bus jeigu jis vairuos keltuvą ir A. M. supykęs kažką sušaukė ir nuėjo į vietą, kur jis turėjo atgabenti sukrautus daiktus į keltuvą. Kai jis apvažiavo pastatą ir sustojo, prie jo vėl priėjo A. M. ir pasakė jam, kad jis turi klausyti jo nurodymų darbo vietoje, taip pat jį tuo metu jis ir įžeidinėjo, vadino jį „p...u“, sakė rusiškai „eik n...i“. Jis jam atsakė, kad jie yra lygiaverčiai darbuotojai ir jis jam nepavaldus. A. M. supyko ir sudavė jam dešiniu kumščiu į veidą. Jis pasakė atstoti, tačiau po pirmo smūgio A. M. pradėjo toliau jį mušti, kumščiais sudavė daug smūgių, kiek tiksliai nežino, mano, kad apie 10 smūgių, vienas iš jų buvo keliu į jo galvą. Jis patyrė fizinį skausmą. Jis visą mušimo laikotarpį tiesiog buvo pritūpęs ir užsidengęs veidą, gynėsi, atgal nesudavė nei vieno smūgio. Neturėjo kur trauktis, kadangi buvo abu ant keltuvo, apie 3–4 metrų aukštyje, bijojo, kad tik nenukristų ir nesusilaužytų stuburo. Jis buvo visas kraujuotas ir nulipęs nuo keltuvo nuėjo apsiprausti. Ką tuo metu darė A. M., jis nežino, kiek pamena, liko stovėti ant keltuvo. Po to, kai apsiprausė, paskambino savo darbovietės viršininkui ir paaiškino, kas nutiko. Jis jam pasakė, kad galimai policijos nereikės, tačiau jis, pasikalbėjęs su savo žmona, nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo ir sutvarstė jį, o tiksliau, jo viršutinę lūpą ir dešinį antakį. Policijos jis nekvietė, tikriausiai jai pranešė greitoji pagalba po jo apžiūros. Policija atvyko apie 10.45 val. ir pradėjo aiškintis, kas nutiko (el. b. l. 23–26).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. gruodžio 2 d. dirbo statybų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. lapkričio 5 d. jį paskyrė dirbti su dviem nepažįstamais kolegomis, t. y. A. M. ir V., kurio pavardės nežino. Apie 8.30 val. visi kartu atvyko į statybų objektą, adresu (duomenys neskelbtini), vienu automobiliu ir jau automobilyje A. M. su V. ginčijosi. Jie statybų objekte persirengė ir nuėjo dirbti ant keltuko. Jie su keltuku pradėjo važiuoti, keltuką vairavo V.. A. M. pasakė V., kad duotų jam vairuoti automobilį, kadangi V. nemoka ir nėra laiko kada čia žaisti. Po šių žodžių jie pradėjo ginčytis ir šūkauti vienas ant kito, ką tiksliai pasakė, nepamena. Jis išlipo iš keltuko ir nuėjo skaičiuoti statybinių medžiagų, o A. M. ir V. liko keltuke ir toliau konfliktavo. Jis atsisukęs pasakė jiems nusiraminti, nerėkauti statybvietėje. Po šių jo žodžių V. sugniaužtu kumščiu, tiksliai nepamena kuria ranka, trenkė A. M. į krūtinę, po to A. M. trenkė sugniaužtu kumščiu V. į veido sritį, jie susikabino ir abu pradėjo kumščiais mušti vienas kitą. Kiek tiksliai kartų trenkė vienas kitam, negali pasakyti, bet muštynės truko maždaug iki pusė minutės. V. pradėjo bėgti kraujas iš veido srities, jie nustojo muštis. V. išlipo iš keltuko ir nuėjo praustis, o A. M. liko keltuke ir jie nuėjo toliau dirbti. Po maždaug pusvalandžio atvažiavo greitoji ir išsivežė V.. Policijos pareigūnai atvažiavo, kai V. jau buvo išvežtas greitosios pagalbos (el. b. l. 137–139).
2022 m. lapkričio 5 d. V. H. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 5 d. 8.45 val., statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)5, dirbo objekte. Jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo dirbo A. M., kuris taip pat dirba minėtoje įmonėje. Darbo metu A. M. pradėjo jį įžeidinėti, reikalavo jo klausyti darbo vietoje. Jis atsakė, kad jie yra lygiaverčiai darbuotojai ir jis jam nepavaldus. A. M. supyko ir jam sudavė dešiniu kumščiu į veidą. Po to iš karto pradėjo toliau jį mušti kumščiais, sudavė daug smūgių, apie 10 smūgių, vienas iš jų buvo keliu į galvą. Jis patyrė fizinį skausmą. Buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį sutvarstė vietoje ir paleido. Prašo policijos pagalbos (el. b. l. 5–14).
2022 m. lapkričio 5 d. vyriausiojo patrulio D. Š. (D. Š.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 5 d. apie 10.30 val. patruliuojant kartu su kolega, gavo iškvietimą, pranešė GMP 0828, kad greitosios pagalbos automobilyje yra sumuštas (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris teigia, kad buvo sumuštas bendradarbio. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. H. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, aukštalipiu ir apie 8.45 val. kilo žodinis konfliktas su A. M., peraugęs į muštynes. Konfliktas kilo dėl darbo, nes V. H. pradėjo vadovauti kitas darbuotojas A. M.. V. H. neklausė, nes jis toks pat darbuotojas kaip ir A. M., tada A. M. pribėgo ir trenkė apie 10–12 kartų V. H. į galvos sritį. Praskėlė dešinį antakį, lūpą, nosį. V. H. atgal nesmūgiavo. V. H. nuėjo, nusiprausė, iškvietė GMP. GMP 0828 apžiūrėjo V. H., suteikė pirmąją pagalbą. V. H. vykti į ligoninę atsisakė. A. M. paaiškino, kad apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir V. H. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad V. H. blogai atlieka savo darbą, gadina statybines medžiagas, pastoviai konfliktuoja. A. M. to nebeiškentėjo, todėl vėliau, kai jie apsižodžiavo ir V. H. pastūmė A. M., A. M. kelis kartus trenkė su ranka į galvos sritį V. H.. A. M. buvo labai susijaudinęs, dėl padarytų nusižengimų gailėjosi, atsiprašinėjo. Visą konfliktą matė kartu buvęs darbuotojas J. K.. Patikrinus A. M. blaivumą, 11.08 val. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Patikrinus V. H. blaivumą, 11.07 val. nustatytas 0.00 prom. blaivumas. Iš V. H. priimtas pareiškimas (el. b. l. 58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2453/2022(02) nurodyta, kad V. H. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos pažeidimas kaktos dešinėje, kraujosruva tarp antakių dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokų kampe, kraujosruva kaktos kairėje bei kairio smilkinio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (el. b. l. 106–107).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. 2022 m. lapkričio 5 d. apie 8.45 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu tyčia V. H. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos pažeidimu kaktos dešinėje, kraujosruva tarp antakių dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokų kampe, kraujosruva kaktos kairėje bei kairio smilkinio srityje.
Kaltinamasis A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė smūgius V. H. veido sritį. Tokius kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusio V. H. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais), jo protokole–pareiškime užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tai, kad išties V. H. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2453/2022(02) konstatuoti duomenys.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. M. padarė V. H. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 182–185).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam teistumas išnykęs (el. b. l. 108–110), jis laikytinas neteistu, per 1 metus administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 115–116), dirba (el. b. l. 111–114). Duomenų apie A. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma A. M. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 102–105) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.