Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Daivos Jazbutienės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą ir nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl L. R. sužalojimo ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl M. S. sužalojimo ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės dėl M. S. sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir už šias veikas nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta dėl L. R. sužalojimo, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. gruodžio 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos D. D. laikinojo sulaikymo laiko nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. bei jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d.

T. U. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl L. R. sužalojimo ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl M. S. sužalojimo ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės dėl M. S. sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir už šias veikas nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta dėl L. R. sužalojimo, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė T. U. - laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo T. U. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos T. U. laikinojo sulaikymo laiko nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. ir atlikta bausmė pagal 2021 m. kovo 18 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų D. D. ir T. U. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 222,32 Eur L. R. ir M. S. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. D. ir T. U. nuteisti už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, 2020 m. gruodžio 19 d., apie 17.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tarpusavio konflikto metu, D. D. tyčia trenkus kumščiu 4-5 kartus į veidą L. R., o T. U. spyrus du kartus nukentėjusiajam L. R. į galvos sritį, taip veikdami bendrais veiksmais padarė L. R. nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžį, kairio skruosto muštinę žaizdą, veido masyvias kraujosruvas ir sutinimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, D. D. ir T. U. nuteisti už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, t. y., 2020 m. gruodžio 19 d., apie 17.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo 2 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, veikdami bendrininkų grupe, M. S. išsigandus dėl D. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušamo brolio L. R. ir išbėgus į (duomenys neskelbtini) namo 2 aukšto bendro naudojimo laiptinę, D. D. jį prisivijo, apvertė ant grindų ir gulinčiam spyrė ne mažiau 3-4 kartus į galvos sritį, o T. U. spyrė gulinčiam M. S. ne mažiau 2-3 kartus į galvos sritį, taip veikdami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės kaktinių ataugų lūžius, veido kraujosruvas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. D. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo T. U. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis D. D. ir nuteistasis T. U. neginčija jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo fakto bei kvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pasisako šioje nutartyje.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę.

Dėl nuteistajam D. D. paskirtos bausmės

10. Nuteistojo D. D. gynėja advokatė Jovyta Piekienė apeliaciniame skunde nurodo, kad D. D. buvo paskirta per griežta bausmė ir prašo skirti švelnesnę bausmę Šiuo atveju, tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę nei pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, apygardos teismas nenustatė.

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino vieną D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatė tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad D. D. padarė tris nesunkius nusikaltimus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad už smurtinį nusikaltimą teistas pirmą kartą, tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis, D. D. yra anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą (t. 1, b. l. 129 – 134). Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad praeityje jis teistas smurtinių nusikaltimų padarymą. Be to, D. D. daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir už viešosios rimties trikdymą. Nors nuteistasis iki suėmimo dirbo, tačiau įvertinus visas aplinkybes, matyti, jog nuteistasis linkęs veikti priešingai teisės normoms, gyvenimo būdo nekeičia, ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų dėl L. R. sužalojimo ir M. S. sužalojimo padarymą ir už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirtos šiek tiek mažesnės nei sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmės. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nors BK 138 straipsnio ir BK 284 straipsnio sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti D. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmes artimas numatytam šios bausmės vidurkiui. Laikyti, kad nuteistajam D. D. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo.

12. Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog D. D. savo kaltę visiškai pripažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apeliantas D. D. nori atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. Šis argumentas nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad pataisos įstaigai pasiūlius nuteistieji privalo dirbti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 130 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. BVK 133 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų pataisos įstaiga atskaito dešimt procentų į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Taigi vykdydamas pareigą dirbti nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turės visas galimybes apmokėti nesumokėtas baudas. Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis nori atlyginti žalą, vertintinas kaip formalus pastarojo siekis deklaruoti gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. D. padarė nusikalstamas veikas dėl nukentėjusiojo L. R. provokuojančio elgesio. Nurodoma, kad nuteistasis D. D. nukentėjusiojo L. R. vienos rankos uždėjimą ant jo peties suprato kaip seksualinį priekabiavimą, tai yra provokuojantį elgesį. Pažymėtina, kad remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančius laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, vienos rankos uždėjimas ant nuteistojo peties, negali būti suprantamas kaip nukentėjusiojo L. R. provokacija, skatinanti D. D. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Dėl nuteistajam T. U. paskirtos bausmės

15. T. U. prašo pakeisti vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatyta, kad nuteistasis padarė tris nesunkius nusikaltimus. Pripažinta viena T. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tris atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad T. U. padarė tris nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog T. U. yra anksčiau ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, ir daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Nors T. U. apeliaciniame skunde teigia, kad pasitaisys ir laikysis visuotinai priimtų elgesio normų, tačiau, kaip matyti iš jį charakterizuojančios medžiagos, ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai. T. U. laisvės apribojimo bausmės sąlygų nevykdė, dėl ko bausmė, paskirta ankstesniais nuosprendžiais jam buvo pakeista į arešto bausmę, arešto bausmė taip pat nebuvo efektyvi, nes T. U. ir toliau tęsia savo nusikalstamą veiklą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Skunde nurodoma, jog T. U. turi dukrą ir būsimą žmoną, todėl ilgesnė laisvės atėmimo bausmė turės neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Dėl to atmestini skundo teiginiai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė turės neigiamą įtaką šio nuteistojo socialiniams ryšiams ir jo integracijai į visuomenę.

18. T. U. pažymi, kad turėdamas galimybę atlygins žalą. Kaip anksčiau minėta, vadovaujantis BVK 130 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji pataisos įstaigai pasiūlius privalo užsiimti darbine veikla. Vadinasi, ir atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems yra galimybė dirbti ir gauti pajamas. Apygardos teismo vertinimu, apelianto teiginys, jog turėdamas galimybę atlygins žalą, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

19. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius T. U. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti skyrus sankcijose numatytą griežčiausia bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą artimą numatytiems bausmės vidurkiams bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog jis savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmes nuteistiesiems ir paskyrė pagal savo dydį ne per griežtas, teisingas bausmes, kurios atitinka tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek nuteistųjų asmenybes. Darytina išvada, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės ir nuteistojo T. U. apeliacinius skundus atmesti.