Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo A. B., įregistruotą 1973 m. sausio 1 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1), dėl atsakovo kaltės; nutraukiant santuoką, įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės V. B. asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B.; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 1973 m. sausio 1 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1) įregistravo santuoką; santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (6-12 b. l.); šalys nepilnamečių vaikų neturi (5 b. l.).

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas apie 1984 m. išvyko į savo gimtinę, t. y. Moldovos Respubliką, ir nuo to laiko visiškai nesirūpina šeima, nepalaiko jokių ryšių. Todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tokį prašymą ji motyvuoja tuo, kad jau atsakovui išvykus iš Lietuvos ir jam nebesirūpinant šeima, ji dirbo buvusiame L. kolūkyje ir kaip kolūkio narė 1989-04-19, pagal 1989-02-17 L. kolūkio visuotinio narių susirinkimo nutarimą, sudarė sutartį dėl žemės sklypo namo statybai įsigijimo (9, 10 b. l.). Vykdydamas sutartį tuometinis L. kolūkis pastatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.). Šis nekilnojamasis turtas buvo ieškovės privatizuotas ir 1993-01-27 įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė (6-8 b. l.). Šis turtas buvo ieškovės įsigytas asmeninės nuosavybės teise, prie šio nekilnojamojo turto statybos, išlaikymo atsakovas niekaip neprisidėjo, kadangi šalių santuoka de fakto nutrūko dar 1984 metais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalie 7 punktas nustato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė, po atsakovo išvykimo iš Lietuvos, viena savo lėšomis rūpinosi gyvenamojo namo ir kitų statinių statyba, jų įteisinimu, teisine registracija, todėl nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tokios pavardės: ieškovei – „B.“, atsakovui – „B.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo A. B. valstybei priteistina 675 Lt dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., gim. 1948-08-14, 1973 m. sausio 1 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti tokias pavardes: „B.“, „B.“.

Nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. B. 675,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.