- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1993-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Šomis“
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Šomis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Šomis“ prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Šomis“ kreipėsi į teismą dėl atgręžtinio teismo sprendimo vykdymo ir prašė grąžinti išmokėtą vieno mėnesio darbo užmokesčio sumą – 1446,18 Lt, civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui UAB „Šomis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė. Nurodė, kad pagal CK 6.241 straipsnio1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taikant CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas nori susigrąžinti grąžintam į darbą teismo sprendimu darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl faktą, kad darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis, buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (pareiškėjas). Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad ieškovė būtų elgusis nesąžiningai dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir sprendimo skubaus vykdymo, be to, pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė ir prašyme atgręžti sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atgręžti sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo UAB „Šomis“ atstovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo atgręžimo patenkinti. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas nutarties motyvus, kuriais atsisakė tenkinti pareiškimą, grindė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, draudžiančiomis išreikalauti kaip be pagrindo įgytą turtą — darbo užmokestį, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padarytos sąskaitybos klaidos. Nors teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas byla apeliacine tvarka, nenustatė, kad ieškovė būtų veikusi nesąžiningai, todėl pagrindo atgręžti sprendimo įvykdymą nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas 2009-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, nurodė, kad "ieškovė A. G., nors ir būdama silpnesne šalimi, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, negrįždama dirbti siekia piniginės naudos. Kolegija sprendžia, kad priverstinės pravaikštos nebuvo, ieškovei buvo sudarytos sąlygos grįžti j darbą, bet ji visa tai ignoravo". Šias apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje. Apelianto nuomone, asmuo piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas sąžiningu, o jam elgiantis nesąžiningai, jo teisės negali būti ginamos. Teigia, kad atsakovas, sąžiningai įvykdęs teismo sprendimą dalyje dėl vieno darbo užmokesčio išmokėjimo skubos tvarka, patiria nuostolius, o jeigu būtų vilkinęs teismo sprendimo įvykdymą, jis šių nuostolių nebūtų turėjęs. Taip pat nurodo, kad teismas atsisakydamas jį patenkinti, be pagrindo vadovavosi CK 6.241 straipsnio norma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas yra kilęs po to, kada atsakovas UAB „Šomis“, kaip buvęs ieškovės A. G. darbdavys, vykdydamas pagal 2009 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą (b. l. 123-126, 1 t.) išduotą vykdomąjį raštą, 2009 m. lapkričio 23 d. išmokėjo ieškovei vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį - 1 446,18 Lt (priteista suma atskaičius mokesčius) (b.l. 5, 2 t.), o vėliau, t. y. 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas aukščiau paminėtą sprendimą, kuriuo buvo ieškovės ieškinys atsakovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai, panaikino dalyse dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 1831,06 Lt priteisimo ieškovei vykdymo skubiai (b. l. b.l. 163-166, 1 t.), 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį (b.l. 195-200, 1 t.).
Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu.
Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas yra ribojamas bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų (CPK 762 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas UAB „Šomis“ nenurodė bei neįrodė fakto, jog ieškovė, kuriai buvo išmokėtas darbo užmokestis, buvo nesąžininga, spręsdamas, jo šio fakto nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su tokia teismo išvada, argumentuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o asmuo, piktnaudžiaujantis savo procesinėmis teisėmis, apelianto nuomone, negali būti laikomas sąžiningu. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nagrinėjamu atveju taikė CK 6.241 straipsnio normą. Taigi šioje byloje yra svarbus įrodymų dėl ieškovės nesąžiningumo vertinimas ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl ieškovės nesąžiningumo, nurodydamas, jog apygardos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų elgusis nesąžiningai dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir sprendimo skubaus vykdymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų dėl šios aplinkybės išsamiai neanalizavo, išvadą grindė bendrais teiginiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą yra nurodęs, kad kasatorė nuo 2009 m. sausio 30 d. turėjo teisę tęsti darbo santykius (dirbti), taip pat, kad apeliacinės instancijos teismas, kasacinio teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad nuo minėtos dienos priverstinės pravaikštos nebuvo, o kasatorė, nors ir būdama darbo teisinių santykių silpnesniąja šalimi, ignoruodama atsakovo poziciją dėl darbo santykių atkūrimo, piktnaudžiavo savo procesine padėtimi, taip pat teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė jau turimą teisę į darbą siekdama susigrąžinti teismo keliu, siekė piniginės naudos už nedirbtą laiką, todėl sprendė, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo konstatuotas aplinkybes, bei įvertinus reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo už pridėtinės pravaikštos laiką teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, jog ieškovė, kuriai buvo skubos tvarka išmokėtas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 1 446,18 Lt, elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į šią išvadą, spręstina, jog yra pagrindas sprendimo įvykdymo atgręžimui (CPK 762 straipsnio 4 dalis).
Sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios CK šeštosios knygos III dalies XX skyriaus 6.237-6.242 straipsnių normos nėra taikomos. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas – tai savarankiškas pažeistų civilinių teisių gynybos būdas, naudojamas siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pasižymintis subsidiarumu, kadangi asmuo juo gali pasinaudoti tik tuo atveju, kai turtas negali būti išreikalautas kitais pažeistų civilinių teisių gynybos būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2010).
Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760-761 straipsniai), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai), dėl to neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo UAB „Šomis“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Šomis“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti.
Atgręžus 2009 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5735-638/2009 vykdymą, priteisti iš suinteresuoto asmens A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Šomis“ (kodas 135008933) 1 446,18 Lt išmokėtą vieno mėnesio darbo užmokestį.