- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1-2060-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25065-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia delnu sudavė savo sutuoktinei A. K. į veidą. Šiais savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. K. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad buvo išgėręs, namuose kilo žodinis konfliktas, žodis po žodžio ir sudavė žmonai delnu į veidą. Jis nenorėjo suduoti, bet taip gavosi, jam labai gėda. Žmonos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl padaryto labai gailisi, daugiau tai nepasikartos.
Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia savo vyrui, jam atleido ir abu susitaikė. Prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes sunku į susitikimus važiuoti, šeima finansiškai nukentėtų. Jie kartu dirba tame pačiame darbe, ten prašo pasilikti po darbo, papildomai apmoka. Kai vyrą pareigūnai sulaikė, jie pasakė, kad vyras negali kartu gyventi, todėl tos kelios dienos jam ir taip buvo didelė bausmė.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su žmona A. K. ir jų mažamete dukra. Butas nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai. Su žmona gyvena daugiau nei 10 metų. 2018 m. gegužės 27 d. kartu su žmona buvo prie ežero ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. grįžo namo, vėliau nuėjo dar pas draugą į svečius ir apie 22.00 val. grįžo namo. Namuose tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo rėkti ant jo dėl kažko, tiksliai nepamena dėl ko ir jis nesusivaldęs sudavė vieną kartą delnu žmonai per veidą, kad ji nusiramintų ir nerėktų. Įvykio metu tiek jis, tiek jo žmona buvo neblaivūs. Prieš žmoną smurtavo pirmą kartą ir dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 22).
Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu M. K. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu augina mažametę dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.00 val., visi grįžo namo. Sutuoktinis būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti dėl išpiltos alaus skardinės, keikė ją necenzūriniais žodžiais ir konflikto metu dešinės rankos delnu trenkė jai vieną kartą į kairės pusės žandą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, skaudėjo veido kairę pusę ir ausį, skausmas truko apie valandą. Konfliktą matė mažametė dukra, dėl ko labai išsigando. Anksčiau yra buvę smurto atvejų, tačiau policijos nekvietė. Vykti į ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo atsisako (b. l. 6).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti 2018 m. gegužės 27 d. 22.59 val. iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aplinkybės ir papildoma informacija apie patikrinimą (b. l. 5).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. gegužės 28 d. iš A. K. buvo paimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 6-8).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal gautą iškvietimą 2018 m. gegužės 27 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykęs policijos pareigūnas nustatė, jog policiją kvietė A. K., kuri buvo susijaudinusi ir verkė. Ant veido kairės pusės matėsi paraudimas. Aplinka, kurioje vyko smurtas, tvarkinga, daiktai nesulaužyti. Pranešėja buvo blaivi. A. K. paaiškino, kad su savo vyru grįžo namo ir neblaivus vyras ėmė jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius bei delnu smogė į kairės pusės žandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtas kartojasi nuolatos, bet anksčiau policijos nekvietė. Kartu gyvena mažametė dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri matė smurtą. Smurtu įtariamas M. K. nieko nepaaiškino. Pristatomas į policijos įstaigą M. K. elgėsi ramiai (b. l. 11-12).
Patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad M. K. 2018-05-27 nustatytas 2,93 promilės girtumas (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 27 d. 23.15 val. iki 2018 m. gegužės 28 d. 10.50 val. (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta. Jo kaltę patvirtina aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nukentėjusios parodymai bei paties kaltinamojo prisipažinimas ir teisme duoti parodymai.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, panaudojęs smurtą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.
M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, abu susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 52), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Kaltinamojo nusikalstamu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamajam pretenzijų neturi, gyvena kartu ir gerai sutaria, nesipyksta, dirba tame pačiame darbe.
Bylos duomenimis M. K. yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, dirba, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje darys naujus nusikaltimus. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to teismas mano, kad M. K. galima taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė prašė skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. K. fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą, nėra objektyvių duomenų, kad anksčiau jis būtų smurtavęs nukentėjusios atžvilgiu, į policiją nebuvo kreiptasi, ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji prašė šios priemonės neskirti dėl darbo ir šeimos finansinės gerovės, todėl teismas mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai A. K. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.