Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06775-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. J. 2016 m. vasario 10 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namuose, suėmęs rankomis spaudė kaklą, po to du kartus kumščiu sudavė į veido sritį savo sugyventinei I. K., tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino iš dalies ir parodė (41-42 b. l.), kad jis savo sugyventinei I. K. viena ranka suėmė už smakro ir ją stūmė prie šaldytuvo, tuomet jai sudavė du kartus kumščiu į veido sritį, tačiau tikrai sugyventinei rankomis nespaudė kaklo, t. y. nesmaugė. Nurodė, kad kartu su I. K. gyvena 4 metus, bendrų vaikų neturi. 2016 m. vasario 10 d., apie 19 val. 00 min., pamatė ir darbo grįžtančią I. K., kuri nuėjo į parduotuvę. Nuėjęs prie parduotuvės, sugyventinės palaukė. Abu kartu grįžo namo, grįžtant jokio konflikto tarp jų nebuvo. Vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl automobilio. Jis Irmai pradėjo priekaištauti, kad automobilį duoda savo sūnui. Konflikto metu Irma stovėjo prie viryklės. Jis sugyventinei paėmęs už smakro, ją stūmė iki šaldytuvo, prispaudė ir pasakė, kad ramintųsi. Kai Irmą nustūmė prie šaldytuvo, tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis supyko ir Irmai sudavė du kartus kumščiu į veido sritį. Po jo suduotų smūgių Irma išėjo į lauką, jis taip pat išėjo iš paskos. Po to grįžo atgal į namus, t. y. koridorių ir vėl įvykio žodinis konfliktas, tačiau jis, nenorėdamas daugiau ginčytis, išėjo iš namų. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Vėliau grįžo atgal, tačiau į namus nėjo, o nuėjo į lauko virtuvėlę, kur jį ir rado policijos pareigūnai bei pristatė į policijos komisariatą. Kaltę jis prisipažįsta iš dalies, nes jis rankomis nespaudė I. K. kaklo, o tik ranka paėmė už smakro ir ją stūmė, prispaudė prie šaldytuvo ir pasakė, kad ramintųsi. Prisipažįsta, kad toliau vykusio žodinio konflikto metu jis I. K. sudavė kumščiu du kartus į veido sritį. Dėl to, kad spaudė už smakro ir du kartus kumščiu sudavė I. K. į veido sritį, jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad ji su D. J. apie 4 metus kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 10 d., apie 18 val. 00 min., grįždama iš darbo užsuko į parduotuvę. Parduotuvėje sutiko girtą sugyventinį D. J.. Abu apie 19 val. 00 min. grįžo namo. Grįžus J. ėmė priekaištauti, kad ji automobilį davė sūnui R. K.. Darius kambaryje ėmė ją smaugti ir du kartus kumščiu trenkė jai į veidą. Ji pabėgo iš namų. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad jai priklausančiuose namuose tarp jos ir sugyventinio D. J., šiam būnant neblaiviam, kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji savo sūnui davė automobilį. Šio konflikto metu jai Darius rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, stūmė šaldytuvo link. D. J., jai sugriebęs už kaklo tikrai smaugė, ją dusino, o ne sugriebęs ties žandikauliu stūmė. Po to, vykstant žodiniam konfliktui, Darius du kartus kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė į lūpą, kairę akį ir į kairę ausį. Nuo Dariaus smaugimo ir suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Darius sudavęs jai smūgius, išėjo laukan. Tuo metu į namus grįžo sūnus, kuris pamatęs, kad vyksta konfliktas, iškvietė policijos pareigūnus. Dėl įvykio į medikus nesikreipė, taip pat nevyks pas ekspertų, nes jai sužalojimų nepadaryta. D. J. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, tačiau nori, kad J. negrįžtų į namus, nepersekiotų, prie jos nesiartintų. Nori, kad D. J. būtų uždrausta su ja bendrauti (10, 23-24 b. l.).

nukentėjusioji I. K. 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti sugyventinį D. J., kuris jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 10 d., apie 19 val., jai ranka du kartus trenkė į veido sritį ir ją smaugė;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016 m. vasario 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (9-13 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio namo kambarys, kuriame buvo smurtaujama, jokių smurto pėdsakų užfiksuota nebuvo;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016 m. vasario 20 d. pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoj atvejo (5-8 b. l.) nurodoma, kad 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini), sugyventinis D. J. smurtavo prie I. K., ją smaugė, mušė ranka į galvą;asmens blaivumo testas (31 b. l.) patvirtina kad kaltinamajam D. J. 2016 m. vasario 10 d. 21 val. 55 min. buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas;2016 m. vasario 12 d. akistatos protokole (29-30 b. l.) tarp nukentėjusiosios I. K. ir įtariamojo D. J. užfiksuota, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J., suėmęs rankomis spaudė kaklą, po to du kartus kumščiu sudavė į veido sritį savo sugyventinei I. K., t. y. šeimos nariui, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies (41-42 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sutrumpinti jos terminą, nes planuoja išvykti dirbti į užsienį (60-64 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiu, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (55-56 b. l.), neteistas (45-51 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (52-54 b. l.), deklaruotos gyvenamosios vietos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškoji seniūnija duomenų apie D. J. gyvenimo būdą neturi (59 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo, todėl D. J. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp., 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. vasario 10 d. 21 val. 30 min. iki 2016 m. vasario 12 d. 10 val. 30 min. (33-34 b. l.), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi D. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino esąs kaltas (iš dalies) dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi D. J. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka D. J. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 64¹ str., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. vasario 12 d. nutarimu (43-44 b. l.), kaltinamajam D. J. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kartu su bausme paskirti D. J. Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.