Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-464-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
T-464-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00040-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
K. L.
Byla Nr. T-464-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00040-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. kovo 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu Nr. 91-27 nutarta taikyti nuteistajam K. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 3 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 65 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

K. L. nuteistas Norvegijos karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos karalystės baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 § dešimt pažeidimo atvejų ir baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 §, 49 § tris pažeidimo atvejus, pritaikant baudžiamojo įstatymo 62 § ir jam paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi suderinta Norvegijos karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos karalystės baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 § (10 atvejų), baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 §, 49 § (3 atvejai) pažeidimus paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijoms ir palikta ta pati 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 1 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. L. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (65 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose renginiuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą (dešimt stambaus masto vagysčių ir tris bandymus (pasikėsinimą) vykdyti stambaus masto vagystes), kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo K. L. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis po bausmės atlikimo dirbti neplanuoja, iki laisvės atėmimo nėra dirbęs, neturi jokios profesinės kvalifikacijos, neturi motyvacijos susirasti darbą; yra lengvatikis ir lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje; geba savo analizuoti, tačiau savianalizė labiau vienpusiška, orientuota į teigiamą pusę, neigiamų charakterio savybių mano neturįs; nemano turintis kokių nors problemų, ypač susijusių su jo nusikalstama veika, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, nors spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimų variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį; gali kelti ir formuoti ateities tikslus, tačiau jiems trūksta žingsnių nuoseklumo; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; pirminio įvertinimo su psichologu metu teigė, kad neformaliosios nuteistųjų tradicijos yra svarbios, darbui pataisos įstaigoje nėra motyvuotas, tačiau galimai tokiu būdu siekia pritapti prie kitų asmenų, tačiau pokalbio dėl lygtinio paleidimo metu išsigina savo žodžių ir aiškina, kad jam yra visiškai nesvarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos ir 6 lokaliniame sektoriuje bausmę atlieka, nes yra pažįstami asmenys, o nedirba dėl sveikatos problemų, per bausmės atlikimo laiką nepakeitė lokalinio sektoriaus; ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas ir ne visada gerbia kitų visuomenės narių teisės ir jų turtą; savo tvirtos nuomonės neturi, pasiduoda kitų įtakai taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: kriminalinė istorija; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (dviprasmiška nuostata į nuteistųjų subkultūrą), kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė (65 balai pagal OASys metodiką), kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. L. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-27 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-27 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis