Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-415-340/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2A-415-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07802-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Baltijos transporto linija“
Ieškovas
UAB „Ratversa“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-415-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07802-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 60; 116.8; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltijos transporto linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ratversa“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos transporto linija“ dėl prievolės įvykdymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl neatsiskaitymo už suteiktas atlygintines paslaugas – krovinių vežimą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ratversa“ prašė iš atsakovo priteisti 21 580 Lt užmokesčio už krovinio vežimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su atsakovu 2009-05-26 sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis, kurių pagrindu atliko krovinio pervežimą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-04-27 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas pateiktais į bylą įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Baltijos transporto linija“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Paaiškino, kad ieškovas reikalauja didesnės sumos, negu numatyta sutartyje, nes ieškovas turi teisę reikalauti pinigų už krovinio pervežimą, bet ne papildomų sumų už prastovas. Ieškovas nepateikė nei jokių pretenzijų, nei klausė papildomų instrukcijų. Atsakovas už prastovą gali mokėti dvejais atvejais: kai nepateikia laiku krovinio, ir kai yra atskiras raštiškas susitarimas. Šiuo atveju nėra nei vienos iš šių sąlygų. CMR važtaraščiuose pakrovimo datos yra tinkamos, o ieškovo pateikti raštai apie neva buvusias prastovas neatitinka CMR važtaraščių informacijos. Dokumentai su neva nurodytomis prastovomis yra skirti vežimui, remiantis CMR RA0004879, tačiau vežimas buvo atliekamas pagal visai kitus važtaraščius. Ieškovas negali reikalauti 6 proc. metinių palūkanų, nes šalių santykiai reguliuojami CMR konvencijos, kurios 27 str. 1 d. numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 % metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pareiškiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas neneigia 19 163,04 Lt skolos sumos, tačiau dėl sustojusio jo skolininkų mokėjimo neturi galimybės apmokėti susidariusias skolas, įmonės turtas bei sąskaitos areštuoti. Prašė pakeisti preliminarų teismo sprendimą ir priteisti 19 163,04 Lt bei skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-04 galutiniu sprendimu 2010-04-27 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad vėlavimą pateikti krovinį vežimui bei dėl to atsiradusias prastovas patvirtina byloje esantys ieškovo atstovo paaiškinimai, CMR važtaraščiai RA0004925 bei RA0004960 ir atvykimo-išvykimo lapas, kuriame žymėtos prastovos. Atsakovas dar 2009-11-06 garantiniu raštu pripažino visą skolą, t. y. 21 580 Lt. Nors po ieškinio pareiškimo atsakovas ginčijo savo pareigą apmokėti už prastovas šioje sumoje, jis neįrodė, kad krovinio pakrovimas bei atitinkamai pristatymas vėlavo ne dėl jo kaltės (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad aptariamu atveju CMR Konvencijos 27 str. 1 d. nėra taikoma, nes ginčas yra kilęs dėl skolos, bet ne dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą priteisimo. Kadangi atsakovas yra verslininkas, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš jo priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 str. 2 d.). Atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą teismas atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Baltijos transporto linija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 galutinį sprendimą pakeisti ir priteistinos skolos, t. y. 19 163,04 Lt, mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių. Paaiškina, kad ieškovas turi teisę reikalauti pinigų už krovinio pervežimą, tačiau ne papildomų sumų už prastovas. Sutarčių sąlygose yra numatyta, kad prastovos apmokamos tik tuo atveju, jei yra atskiras raštiškas susitarimas. Atsakovas už prastovą gali mokėti tik, jeigu nepateikia laiku krovinio, arba yra atskiras raštiškas susitarimas. Tačiau nėra nei vienos iš išvardintų sąlygų, tad atsakovui nekyla ir prievolė apmokėti už prastovas. Ieškovo pateikti raštai apie neva buvusias prastovas neatitinka CMR važtaraščių informacijos. Surašyti ir pasirašyti neaišku kieno popieriai su neva nurodytom prastovom yra skirti vežimui, remiantis CMR RA 0004879, tačiau vežimas buvo atliekamas pagal visai kitus CMR važtaraščius. Remiantis CMR Konvencijos 17 str. pačiam ieškovui galėjo būti pareikštos pretenzijos dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Skolos mokėjimo išdėstymas būtų naudingas abiems ginčo šalims. Atsakovas neturi lėšų padengti viso įsiskolinimo iš karto, tad areštavus atsakovo turtą, ieškovui skola vis tiek būtų išmokama dalimis.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Ratversa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą apylinkės teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ieškovas pagal krovinių pervežimo sutartis, sudarytas su atsakovu, savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. 2009-11-06 garantiniu raštu atsakovas pripažino ir patvirtino, kad skolą apmokės, jokių prieštaravimų dėl išrašytų sąskaitų nereiškė. Kadangi atsakovas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos pripažįsta, yra tikėtina, kad net ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovas vis tiek nesilaikys mokėjimų grafiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta; apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė krovinių pervežimo sutartis Nr. Nr.000273 ir Nr.000276 (b.l. 5-6, 14-15); ieškovas suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2009-06-26 Nr.A4331 11 653,20 Lt bei Nr.A4332 9 926,80 Lt (b.l. 13, 18). Atsakovas už krovinio pervežimą turėjo sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros ir CMR originalų gavimo, tačiau atsakovas pagal sąskaitas neatsiskaitė, pripažįsta 19 163,04 Lt skolą už krovinio pervežimą, nesutinka dėl 2 416,96 Lt.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių; visą ieškovo prašytą sumą priteisė remdamasis ieškovo žodiniais pasisakymais, tačiau ieškinio suma yra ginčo objektas, dėl ko jos pagrindimas turi būti itin atidžiai teismo vertinamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiai apelianto argumentais.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas.

Ieškovas pateikė atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. A4331 ir Nr. A4332 (b.l. 13, 18) bei atsakovo 2009-11-06 išduotą garantinį raštą (b.l. 41), kuriame patvirtinta, kad PVM sąskaitos faktūros A4331 ir A4332 bus apmokėtos dalimis iki gruodžio 21 dienos, kiekvieną savaitę po 3 000-4 000 Lt; garantuojama, kad visa skola bus apmokėta. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, o ne ieškovo žodiniais pasisakymais, kaip teigia apeliantas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas dar 2009-11-06 garantiniu raštu pripažino visą skolą, t. y. 21 580 Lt, atsakovas per laikotarpį nuo krovinio pristatymo bei sąskaitų ir CMR važtaraščių gavimo iki ieškinio pareiškimo jokių pretenzijų ieškovui dėl pavėluoto krovinio pristatymo ar kitokio sutarčių pažeidimo, nereiškė. Nors po ieškinio pareiškimo atsakovas ginčijo savo pareigą apmokėti 2 416,96 Lt, jis neįrodė, kad krovinio pakrovimas bei atitinkamai pristatymas vėlavo ne dėl jo kaltės (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškinio reikalavimus tenkino.

Apeliantas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą motyvuoja tuo, kad neturi lėšų padengti viso įsiskolinimo iš karto; skolos mokėjimo išdėstymas būtų naudingas abiems ginčo šalims.

CPK 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai arba susidarius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju, išdėsčius iš atsakovo ieškovui priteistą skolą 12 mėnesių terminui, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas, pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. Visų pirma, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, siekiantys pelno. Ieškovui taip pat svarbu laiku gauti pinigines lėšas, kurias vėl galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Atsakovas su ieškovu neatsiskaito nuo 2009 metų, todėl išdėsčius priteistą sumą dar 12 mėnesių laikotarpiui, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai būtų paneigti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apelianto prašytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas jau yra pasibaigęs; o apelianto pateikto 2010-09-17 balanso duomenys nebeaktualūs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinėje instancijoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-20 nutartimi apeliantui UAB „Baltijos transporto linija“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b.l. 81); nepatenkinus apeliacinio skundo, žyminis mokestis priteisiamas valstybei (CPK 84, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Baltijos transporto linija“ (į. k. 111781811) valstybei 72,51 Lt (septyniasdešimt du litus, 51 centą) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė