- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 1-88-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-41179-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Nukentėjusysis
- K. M. B.
- Kaltinamasis
- L. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Žanai Sokolovskai,
nukentėjusiajai K. M. B.
kaltinamajam L. I.
L. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualia veikla, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I. laikotarpyje nuo 2015-07-12 iki 2015-07-16, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iškirto K. M. B. priklausančiuose dviejuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. 4400-3035-9667 ir Nr. 4400-3035-9745 augusius 29 beržus, kurių kelmų skersmenys: 1 vnt.-13 cm, 1 vnt.-14 cm, 1 vnt.-15 cm, 2 vnt.-16 cm, 2 vnt.- 17 cm, 1vnt. -18 cm, 4 vnt.- 19 cm, 4 vnt.- 20 cm, 4 vnt. 21 cm, 1 vnt.- 22 cm, 2 vnt.- 23 cm, 1 vnt.- 24 cm, 1 vnt. -26 cm, 2 vnt.-28 cm, 1 vnt.- 33 cm, 1 vnt.- 37 cm, kuriuos supjaustęs kaladėlėmis laikotarpyje nuo 2015-07-12 iki 2015-07-16, traktoriumi MTZ-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežė. Tokiu būdu pagrobė svetimą, K. M. B. priklausantį 218,7 Eur vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)
Teisiamojo posėdžio metu L. I. kaltu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, t. y. užsiiminėja miško ir krūmų kirtimu. Jis gauna užsakymus iš įmonių iškirsti miškus, krūmus įmonės išpirktuose žemės sklypuose, miškuose. 2015 m. liepos pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, galimai laikotarpyje nuo liepos 12 iki liepos 16 dienos, iš ryto, apie 8.00 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, Trakų r. prie melioracinių griovių, kur prieš tai pastebėjo savaime užaugusius aplink griovį beržo medžius. Ankščiau prieš 5 metus tai buvo valstybei priklausanti žemė, todėl manė, kad tie beržai niekam nepriklauso. Berželiai buvo apie 15-25 cm storio ir apie 3-4 metrų aukščio. Kam priklausė melioracinis griovys ir jame augantis berželiai nežinojo. Tačiau žinodamas, kad minėto sklypo yra žemės ūkio paskirtis, kuriame neturėtų augti beržai, nusprendė savavališkai juos išpjauti. Atvyko į minėtą sklypą savo traktoriumi Belarus MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba. Atvyko prie melioracinių griovių vienas. Su savimi pasiėmė savo pjūklą Husquarna ir juo pradėjo pjauti berželius melioraciniame griovyje. Jis išpjovė apie 29 berželius įvairaus diametro, kuriuos vietoje pjaustė kaladėmis ir sudėjo kaladėles į savo traktoriaus priekabą. Tą dieną jo minėtame sklype niekas nematė. Viso jis pakrovė į savo priekabą apie 3,5 kubinių metrų grynos beržo medienos iš melioracinio griovio, t.y. vieną priekabą. Vietoje paliko tik plonesnes beržo šakas. Po to tą pačią dieną jis nuvežė pavogtą medieną į Alytų ir pardavė ją malkų supirkėjui, vyriškiui vardu Sigitas, jo pavardės nežino. Sigitas nusipirko iš jo 3,5 kubinių metrų beržo už 110 Eurų. Iš kur yra beržų kaladės jis Sigitui nepasakė. Jis labai gailisi, kad išpjovė ir pavogė K. M. B. priklausančius 29 beržus. Vėliau jis buvo nuvykęs pas K. B. į namus, jos dėl beržų vagystės atsiprašė. Pažadėjo atlyginti savininkei jos patirtą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. M. B. 2015-07-17 apklausos metu parodė, kad ji turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo unikalus Nr. 4400-3035-9667, kadastrinis numeris 7904/0002:158, pagrindinė naudojimo paskirtis- žemės ūkio. Sklypo plotas 10.35 ha. Žemės sklype yra du melioraciniai grioviai. Ji žodiniu susitarimu žeme leido naudotis K. M., kuris šienauja jos žemės sklypą. 2015-07-16 apie 11-12.00 val. jai paskambino K. M., kurio tel. 869887854, kuris pasakė, kad nuvykęs šienauti jos sklypą pamatė, kad kažkas iš jos žemės sklypo prie melioracinio griovio pjauna beržus. Beržai pjaunami kaladėmis ir kraunami į traktorinę priekabą. Apie 16.00 val. jos vyras V. B. nuvažiavo į sklypą, kur pamatė, kad sklype darbuojasi trys jauni vyrai. Sutuoktiniui bežiūrint į tuos vyrukus prie jo priėjo L. I., kuris paklausė, ar jos vyras žino kieno tai žemė. Vyras pasakė, kad žemę prižiūri K. M.. Kai tie trys vyrai prikrovė priekabą supjautų kaladėlėmis beržų, traktorius nuvažiavo. Sutuoktinis susekė iš paskos. Jis pasakojo, kad traktorius privažiavo sodybą ir tuomet iš kiemo išvažiavo mikro sunkvežimis ir beržų kaladės buvo perkrautos iš traktoriaus į šį sunkvežimį. Kiek medžių iškirsta ji nežino. Šiuo metu negali pasakyti kokia jai padaryta žala. (b.l. 14)
2015-07-23 papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. M. B. parodė, kad jos vyras nuvažiavo į įvykio vietą ir suskaičiavo, kad buvo nupjauti 29 vnt. įvairaus dydžio beržų ir apie pusę išvežta ir pavogta. Jai padaryta 300 Eur turtinė žala. Tikslią žalą praneš, kai buvo nustatyti kalti asmenys. Įtarė, kad vagystė įvykdė L. I., kadangi K. M. tel. 869887854 matė, kaip I. iš tos pusės vežiojo malkas. (b.l. 19)
2015-09-24 papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. M. B. parodė, kad dėl 29 vnt. beržų vagystės ji patyrė turtinę žalą, kurią įvertino taip: bendras medžių tūris išpjautos medienos sudarė 4,86 km. 1 km įvertina 45 Eurų sumai, viso buvo išpjauta beržų 218,7 Eur sumai. Tokiu būdu jai padaryta turtinė 218,7 Eurų žala. Taip pat dėl minėto įvykio ji patyrė moralinę žalą, kadangi patyrė didelius emocinius išgyvenimus, stresą, todėl moralinę ( neturtinę) žalą vertina 500 Eurų sumai. Tokiu būdu dėl savo beržų vagystės patyrė bendrą 718,7 Eurų žalą. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu šiai sumai. Po minėto įvykio pas ją į namus buvo atvažiavęs L. I., kuris atsiprašė įvykdęs vagystę jos beržų (duomenys neskelbtini) ir pažadėjo, kad 2015-09-29 atlygins jai patirtą žalą.(b.l. 27-28)
Liudytojas V. B. 2015-07-23 apklausos metu parodė, kad jo žmona K. M. B. turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) š.m. liepos 16 d. žmonai paskambino K. M., kuris pasakė, kad iš sklypo yra pavogti beržai. Apie 16.00 val. jis nuvažiavo į sklypą ir ten sutiko K. M., apžiūrėjo žemėje esantį beržyną, kur pamatė, kad pavogta nemažai beržų. Jiems besikalbant, prie jo priėjo L. I. ir paklausė kieno čia žemė. Jis atsakė, kad Kęsto. Tada I. paklausė, ar gali čia pravažiuoti traktoriumi. Maždaug po 5 minučių jis pravažiavo savo mėlynos spalvos traktoriumi su priekaba, pakrauta žaliomis beržinėmis kaladėlėmis. Jis nuvažiavo iš paskos ir pamatė, kad traktorių vairavo L. I.. Traktorius sustojo aikštelėje. Jis pravažiavo toliau ir pamatė, kad iš sodybos išvažiavo nedidelis krovininis automobilis žalsvos spalvos mediniais paaukštintais bortais, automobilio nei markės nei numerių neprisimena. Kabinoje sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis. Jis pamatė, kad iš traktoriaus į minėtą automobilį pradėjo krauti malkas. Vėliau jis nuvažiavo į žmonos sklypą ir suskaičiavo, kad buvo nupjauti 29 beržai.(b.l. 41-42)
Liudytojas K. M. 2015-07-30 apklausos metu parodė, kad jis pažįsta K. M. B., santykiai su ja yra geri. Žodiniu susitarimu su K. M. B., jis nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype yra du melioraciniai grioviai. Šalia melioracinių griovių auga K. B. priklausantys beržai. Jis gerai žino K. B. sklypo ribas, kurios atžymėtos stulpais-riboženkliais. 2015 m. liepos 12-13 d. jis šienavo jos žemėje ir viskas buvo tvarkoje. 2015-07-16 apie 09-10 val. jis atvažiavo į K. B. sklypą šienauti. Jis pamatė, kad lauke visur buvo išvažinėta, matėsi traktoriaus vėžės. Šalia melioracinių griovių buvo išpjauti ir pavogti beržai, kiek tiksliai buvo išpjauta jis neskaičiavo. Matėsi, kad kelmai buvo šviežiai nupjauti, mėtėsi pavienių stiebų nenudžiūvę lapai. Apie tai jis iškarto pranešė telefonu K. B.. Maždaug už 100-200 metrų atstumu nuo minėtos vietos, gretimame sklype, miškelyje girdėjosi, kad kažkas pjauna medžius. Į miškelį jis nenuėjo. Maždaug po 1-2 val. iš minėto miškelio prie jo priėjo L. I., kuris yra jo sūnaus klasiokas. L. I. pasakė, kad tvarko biržę minėtame miškelyje ir paklausė ar jis gali pravažiuoti savo traktoriumi per jo šienaujamą pievą. Po to jis pamatė, kad iš gretimo miškelio išvažiavo traktorius su priekaba, už vairo buvo L. I.. Priekaba buvo pilnai pakrauta storų beržinių kaladžių. L. I. nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Apie 16.00 val. į pievą atvažiavo V. B., kuriam jis parodė vietą, kur buvo išpjauti jo žmonos beržai. V. B. palaukė, kol L. I. pravažiuos su ant traktoriaus pakrautomis beržų kaladėlėmis, po to nuvažiavo jam iš paskos. Todėl jis su V. B. įtarė, kad L. I. galėjo nupjauti ir pavogti B. beržus, tačiau to nematė. Jis pastebėjo L. I. 2015-07-16 gretimame žemės sklype. K. B. beržai galėjo būti nupjauti laikotarpyje nuo 2015-07-12 iki 2015-07-16. (b.l.43-47)
Liudytojas E. G. 2015-09-22 apklausos metu parodė, kad dirba UAB „Metkirsta“, įmonės direktoriumi. Jų įmonė užsiiminėja miško kirtimo ir ištraukimo darbais. Maždaug nuo 2015-03-15 įmonė pagal sutartį su UAB „Ajaris“ atliko miško traukimo darbus miško paskirties sklype, priklausančiame UAB „Ajaris“, esančiame (duomenys neskelbtini) Miško ribas nustatė pagal sklypo koordinates, kurias jam davė UAB „Ajaris“ direktorius. Šiuo sklypo koordinačių jis neprisimena. Gretimuose sklypuose yra laukai, kurioje yra daug melioracinių griovių, apaugusių medžiais. Kam priklauso minėti gretimi sklypai jis nežino. 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliai laiko neprisimena, jam paskambino jo pažįstamas L. I., kuris paklausė ar gali pasiimti kirtimo atliekų jų įmonės tvarkomame sklype (duomenys neskelbtini). Jis paskambino UAB „Ajaris“ direktoriui vardu R., jo pavardės dabar neprisimena ir jo paklausė ar gali leisti L. I. pasirinkti medienos atliekų iš minėto sklypo. Remigijui leidus, jis apie tai pranešė L. I.. Pagal susitarimą L. I. galėjo pasiimti nukirstas šakas, medienos atliekas, kurias jo įmonė negalėjo ištraukti po darbų baigimo. Darbus minėtame sklype jo įmonė baigė maždaug 2015 m. balandžio pabaigoje, tiksliai laiko neprisimena. Kada L. I. tvarkė minėtą sklypą jis pasakyti negali, nes nežino. Jis paaiškino L. I., kad biržės ribos eina iki dirbamų laukų. Taip pat jam yra žinoma, kad viename sklype netoli biržės tvarkė laukus K. M., gyv. (duomenys neskelbtini) Kurioje vietoje yra K. Muknicko žemės sklypas jis tiksliai nežino, tačiau jo sklypas nesiribuoja su jo įmonės tvarkomu sklypu. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) K. B. priklausančiame žemės sklype melioraciniame griovyje buvo nupjauti ir pavogti 29 beržai jis sužinojo tik iš policijos pareigūno. Kas tai galėjo padaryti nežino. L. I. pažįsta apie 2-3 metus, kai jo įmonė samdė L. I. miško ruošos darbams- miško kirtimui maždaug prieš 3 metus. Šiuo metu santykių su L. I. nepalaiko. (b.l. 49-51)
Iš 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad K. M. B. priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje yra melioracijos griovys, kuris yra apaugęs krūmais ir beržais. Prie griovio yra supjautų beržų kelmai: 1 vnt.-13 cm ?, 1 vnt.-14 cm ?, 1 vnt.-15 cm ?, 2 vnt.-16 cm ?, 2 vnt.- 17 cm ?, 1vnt. -18 cm ?, 4 vnt.- 19 cm ?, 4 vnt.- 20 cm ?, 4 vnt. 21 cm ?, 1 vnt.- 22 cm ?, 2 vnt.- 23 cm ?, 1 vnt.- 24 cm ?, 1 vnt. -26 cm ?, 2 vnt.-28 cm ?, 1 vnt.- 33 cm ?, 1 vnt.- 37 cm ?. Ant žemės prie kelmų buli nupjautų beržų viršūnės, guli supjauta po 2 metrus dalis produkcijos, taip pat guli pavienės kaladėlės, kurių ilgis 50 cm.( b.l. 5-12)
2015-12-14 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis L. I. parodė vietą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis 2015m. liepos m.12-16 dienomis prie melioracinio griovio iškirto 29 beržus. Įtariamojo L. I. parodytos vietos koordinatės buvo išmatuotos mobiliojo ryšio telefono Iphone pagalbą. (šios vietos koordinatės yra x-527731, y- 6040283 (LKS)). ( b.l. 72-77)
Iš 2015-12-15 LR aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos vyr. specialisto V. G. pranešimo Nr. S-8K-04-61 matyti, kad pagal pateiktas koordinates x-527731, y- 6040283, žemės sklypas priklauso K. M. B., kurio kadastro Nr. 7904/0002:303. (b.l. 79)
Iš 2015-08-25 LR aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistės R. Puzinienės pranešimo Nr. S-8K-38 matyti, kad žemės sklypas, esantis, kadastrinis nr. 7904/0002:158 LR miškų kadastro duomenimis yra sumedėjusia augmenija apaugęs ne miškų ūkio paskirties sklypas. ( b.l. 32)
Iš 2015-08-31 LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų r. agentūros vedėjo Z. Butvilo pranešimo Nr. VR-12.6-232 matyti, kad nukirsti 29 beržai žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. 7904/0002:158, melioracijos griovyje, pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, nėra saugomi Valstybės. Šiuo atveju žala aplinkai nepadaryta.( b.l. 34)
Taigi tokiu būdu įvertinęs visus baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad L. I. pateiktas kaltinimas dėl nusikaltimo numatyto LR BK 178 str. 1 d. įvykdymo yra pagrįstas ir visiškai įrodytas paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios K. M. B. parodymais, 2015-07-23 apžiūros protokolu, fotonuotraukom priedu prie įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentele priedu prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kita bylos medžiaga.
Teismas konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, jog, L. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo L. I. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįtašytas.
Nusikaltimas pagal LR BK 178 str.1 d. yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str. 3 d.),
Kaltinamojo L. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl nukalstamos veikos gailisi.
Kaltinamojo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 str. bus pasiekti skiriant L. I. laisvės apribojimo bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. B. civilinis ieškinys dėl 218,70 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiosios argumentus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, o taip pat įrodymų pakankamumo aspektu, vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti patirtą turinę ir neturtinę žalą, tačiau teismas priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 300 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes. Ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
L. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei atlyginti nusikalstama veika padaryta turtinę žalą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei atlyginti nusikalstama veika padaryta turtinę žalą.
Kardomąją priemonę L. I. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš L. I. civilinės ieškovės K. M. B. naudai 218,70 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.