Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajam D. B., kaltinamajam T. D., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistas:

2008-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1d., 300 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 20 MGL (2600 litų) bauda; bauda nesumokėta;

2012-06-21 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas, pagal BK 284 str. 1 d. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 20 MGL (2600 Lt) bauda. 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas terminuoto laisvės atėmimo atidėjimas, bausmę atliekantis Pravieniškių pataisos namuose; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir 182 str. 1 d. (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011-12-07 pažadėjo V. L. priklausantį 12000 Lt vertės automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame pakrautais daiktais nugabenti į Prancūziją, bet vis klaidindamas nukentėjusios artimuosius, kad automobilis su daiktais pakeliui į Prancūziją, pažado neįvykdė tokiu būdu užvaldė V. L. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, išviso padarydamas 30150 litų turtinę žalą.

T. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-12-05 pažadėjo D. B. per du mėnesius iš Anglijos pristatyti žemės ūkio techniką, gavo 26000 litų avansą, tačiau technikos nepristatė, padarydamas nukentėjusiam 26000 turtinę žalą.

T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. kaltinamas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu, nes nevykdė 2012-06-21 Kauno apygardos teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui Všį „(duomenys neskelbtini)“ visus dokumentus ir turtą pagal finansinę priklausomybę.

Kaltinamasis T. D. dėl visų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad D. B. pažįsta per bendrą draugą E. G.. D. B. pageidavo įsigyti traktorių. Jam buvo nurodytos kainos, pasakytas laikas per kiek laiko jį parveš iš Anglijos ir kad reikia iš karto sumokėti 10 procentų. D. B. padavė 26000 litų ir jie išsiskyrė. D. paprašė pardavėjų Anglijoje numerio, jie pradėjo bendrauti be kaltinamojo tarpininkavimo. D. tiesiogiai iš anglų užsisakė dar vieną traktorių. Po kurio laiko iš Anglijos jam paskambino dėl užsakyto antro traktoriaus. Kai T. D. atsakė, kad nieko nežino, tarp pašnekovų kilo ginčas. T. D. per E. žmoną B. kvietė D. B. atvažiuoti ir išsiaiškinti, ką jis ir jo tėvas prisižadėjo pardavėjams iš Anglijos. D. B. neatvyko. Pardavėjai iš Anglijos skambinėjo dėl tų traktorių, bet T. D. jiems neatsiliepė ir taip viskas ir baigėsi. Buvo parašytas pareiškimas policijai. 26000 litų buvo išsiųsti į Angliją. D. Su B. buvo sudaryta sutartis dėl traktoriaus transportavimo į Lietuvą. Kaltinamasis jo teigimu, tik tarpininkavo suvesdamas pardavėjus ir pirkėjus.

Dėl kaltinimo pagal 182 str. 1 d. kaltinamasis T. D. parodė, kad S., su kuriuo susipažino užsienyje prašė jo iš Lietuvos į Prancūziją pergabenti automobilį. Jis sutiko. Jo draugė E. parvarė automobilį iš Klaipėdos į Kauną. Po kurio laiko kaltinamasis grįžo į Lietuvą, tarėsi su S. kiek kainuos nuvežimas. Dėl kainos nesutarė, ketino gražinti automobilį, Klaipėdoje nieko nebuvo, jie visi buvo užsienyje, todėl tas automobilis Ford Galaxy mėlynos spalvos stovėjo Juozapavičiaus pr.15 E policijos sulaikytų automobilių aikštelėje. Po kurio laiko jis pasiskambino S. ir sakė, kad atvaro automobilį į Klaipėdą, nes jau buvo parašytas pareiškimas policijai. Bevažiuojant į Klaipėdą, automobilį sulaikė policija, jį nepagrįstai apkaltinusi, kaip vairavusį apsvaigus nuo alkoholio. Kadangi jis buvo išteisintas, automobilį privalėjo atiduoti nemokamai. Tačiau S. su artimaisiais nuvažiavo į aikštelę, susimokėjo pinigus ir atsiėmė automobilį. Automobilyje buvusius daiktus S. gražino kaltinamojo tėtis.

Dėl kaltinimo pagal BK 245 str. kaltinamasis T. D. parodė, kad jis buvo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įstaigos dokumentai buvo įmonėje, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Gavęs raštą, kad reikia pristatyti dokumentus, nuvažiavo į Juozapavičiaus pr. ir tos įmonės, kurios pavadinimas kiek prisimena yra „(duomenys neskelbtini)“, nerado. Tai paaiškino antstoliui. Ieškojo informacijos apie tą įmonę internete, bet buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Nukentėjusysis D. B., parodė, kad per seserį B. B. ir E. G. susipažino su T. D., kuris siūlė parduoti įvairios technikos iš užsienio. Jis susidomėjo, sumokėjo 26000 litų – 10 procentų kainos, likusią sumą turėjo sumokėti, kai po 2 mėnesių technika bus pristatyta iš Anglijos. Pasirašė transportavimo sutartį. T. D. sakė taip turi būti surašyta. Praėjus dviem mėnesiams T. D. tos technikos nepristatė. T. D. vis žadėjo. Sakė, kad ji tai Lenkijoje, tai Klaipėdoje. Suprato, kad yra apgaudinėjamas, parašė pareiškimą policijai.

Su jokiais asmenimis Anglijoje nukentėjęs derybų nevedė, tik vieną kartą sulaukė skambučio su pasiūlymu. Sužinojęs, kad jis su tėvu kreipėsi į policiją, T. D. pradėjo grasinti, kad sudegins namus, reikalavo sumokėti dar 30000 litų.

Liudytojas D. B. parodė, kad žentas E. G. ir dukra B. B. jam sakė, kad T. D. gali iš Anglijos parvežti technikos. Jis su sūnumi nuvažiavo pas dukrą, kur buvo T. D. ir susitarė, kad sūnus pirks kombainą ir traktorių už 250000 litų.

10 procentų sumokėjo iš karto, likusią sumą turėjo sumokėti kai atveš techniką, t.y. per du mėnesius. Technika nebuvo pristatyta, buvo aiškinama kad ji jau Lenkijoje, tuo pačiu buvo reikalaujama dar 30000 litų už papildomai užsakytus traktorius, tačiau jokių papildomų užsakymų nebuvo. Kai T. pradėjo grasinti, kad padegs, susidoros, tada buvo parašytas pareiškimas policijai.

Liudytoja B. B. parodė, kad T. D. siūlė pirkti techniką geromis sąlygomis. Jis atvažiavo pas liudytoją į namus. Ji paskambino tėvui D. ir broliui D., jie irgi pas ją atvažiavo. T. D. atsinešė kompiuterį ir pasiūlė išsirinkti iš 6 traktorių ir kombaino. Brolis D. su tėvu D. du išsirinko. Susitarė, kad pradinis įnašas bus 26000 litų. Išvažiavo į banką. Vakare atėjo D. sakė, kad susimokėjo, klausė ar tikrai T. D. neapgaus. Ji su E. G. patikino, kad nepagaus. Ji tapo tarpininke tarp tėvo ir T. D.. Tėvas pyko, kad technika nepristatyta. T. D. reikalavo rezervuoti papildomos technikos, grasino, kad padegs, girtas važinėjo prie namų, jai reikėjo su vaiku slapstytis.

Liudytojas E. G. parodė, kad jo pažįstamas T. D. siūlė pirkti traktorius. Jis pasiūlymą perdavė draugės B. B. tėvui ir broliui. Jie susitiko, tuo metu liudytojo namuose nebuvo. Jie pasirašė sutartį dėl traktorių pirkimo ir sumokėjo pinigus. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tai apgavystė, buvo vilkinamas laikas, T. D. susitarimo nevykdė.

Liudytojas S. J. parodė, kad jo dukra V. L. su vyru iš Lietuvos kraustėsi gyventi į Prancūziją, norėjo išsivežti daiktus ir mašiną. T. D. pasiūlė savo paslaugas. Jis pasisiūlė pervežti automobilį su daiktais. Susitarė Anglijoje žodžiu. Jis paskambino į Kauną į savo kompaniją. Dukra su sūnumi nuvarė automobilį iki Gargždų. Ten Ford Galaxy su daiktais buvo atiduotas atvykusiems trims žmonėms. Kaune automobilis buvo pastatytas į stovėjimo aikštelę. T. D. prie liudytojo kalbėdavo su savo žmonėmis telefonu. Buvo aiškinama, kad automobilis pakrautas ant tralo ir išvažiavo Prancūzijos link. Buvo teigiama, kad Vokietijoje sulūžo priekabos stabdžiai. T. D. skambino vairuotojui ir jį barė. Po to, T. D. teigimu, vairuotoją girtą sulaikė policija, o tralą Vokietijoje uždarė į aikštelę. Liudytojas iš Anglijos parskrido į Lietuvą, susitiko su T. D.. Jis verkė, kad jam nesiseka, sakė, kad mašina Vokietijoje. Davė adresą, liudytojas susiskambino su vairuotoju. Liudytojas su žentu likusius daiktus vežė iš Lietuvos į Prancūziją. S. V. panašų miestą, bet tokio adreso nebuvo, kreipėsi į policiją. Išsiaiškino, kad tokia aikštelė neegzistuoja, panaši aikštelė yra tik Austrijoje, o T. D. minimas vairuotojas yra Vokietijoje paieškomas. T. D. pradėjo nekelti ragelio. Liudytojas surado kaltinamojo mamą, paaiškino, ką jis yra padaręs, kad tai yra liudytojo dukters, anūkės asmeniniai daiktai. Tiek T. D. mama, tiek jo brolis D., tiek tėvas, bendraudami vengė atsakomybės, sakė, kad jis geras, nieko blogo nedaro. Paaiškėjo, kad automobilis važinėja Kaune, nes buvo atsiųsta bauda už greičio viršijimą. Su ta mašina jis važinėjo, kol pakliuvo išgėręs. Tas automobilis turėjo būti parduodamas, nes išgėręs vairavo ne pirmą kartą. T. D. sulaikė su tuo automobiliu neblaivų. Automobilis T. D. siųstiems žmonės Gargžduose buvo atiduotas su daiktais. Kai automobilį atsiėmė iš policijos aikštelės, jame daiktų nebuvo. Mašina buvo praktiškai nevažiuojanti. Viskas išardyta, nudraskyta, stovis baisus. Kėbulas aplankstytas. Padangos trenktos į kelkraštį, salonas pilnas šiukšlių. Panelės nuimtos, nebuvo sėdynių. Vėliau T. D. tėvas atvežė kelis maišus daiktų, bet juose viskas buvo supuvę nuo laikymo drėgmėje. Už automobilio nugabenimą 600 svarų buvo pervesta į T. D. nurodytą anglišką sąskaitą.

Liudytojas D. J. parodė, kad jo sesuo V. L. vairavo Ford Galaxy iki Gargždų. Liudytojas važiavo su savo mašina. Sesuo perdavė automobilį laukusiems asmenims ir jie kartu grįžo namo. Sesuo kraustėsi, mašina buvo prikrauta drabužių, knygų, asmeninių daiktų. Automobilis turėjo būti nuvežtas į Prancūziją. T. D. telefonu pasakojo, kad automobilį sulaikė Vokietijoje, buvo kažkokie neaiškumai. Dar po trijų savaičių paskambino T. D. ir pasakė, kad atvarys automobilį į Klaipėdą ir atiduos, bet sutartu laiku niekas nekėlė telefono. Po to su tėvu važiavo atsiimti automobilio iš aikštelės. Atrodė, kad kažkas jame gyveno. Mėtėsi buteliai, nuorūkos, šiukšlės, vidus aplaužytas, išlaužytos apdailos detalės. Kėbulas aplankstytas.

Liudytojas V. K., parodė, kad jis yra antstolis. 2012-11-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius V. K. jam pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, kuriuo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. D. buvo įpareigotas bankroto administratoriui pateikti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. T. D. surado ir įteikė jam šį reikalavimą. T. D. sakė, kad dokumentai ne pas jį, o pas buhalterę. Užsiminė, kad jos neranda. Sakė, kad suras, paims dokumentus ir perduos. 2013-12-30 Kauno apygardos teismas yra priėmęs nutartį dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos.

Liudytoja R. D. parodė, kad T. D. yra jos sūnus. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus buvo palikęs jai dokumentus ir paprašė juos nunešti. Ji buvo rami, žinojo, kad yra pasamdyta firma ir daugiau nesikišo. Vėliau ta firma, kuri tvarkė buhalteriją, išsikėlė.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Atsakomybė už tokio teismo sprendimo nevykdymą kyla, kai privalantis vykdyti sprendimą asmuo ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad neteisėtai nevykdo teismo sprendimo, ir to nori. Teismų praktikoje konstatuota, kad atsakomybė pagal BK 245 straipsnį negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo nevykdymo (ar neįvykdymo) faktą. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą būtina įvertinti teismo sprendime nustatyto įpareigojimo turinį, objektyvias priežastis, dėl kurių toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Baudžiamosios teisinės atsakomybės konstatavimui reikšminga tai, ar teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, buvo nevykdomas sąmoningai, suvokiant, kad jo įvykdymui nėra objektyvių kliūčių ir todėl jame nurodytas įpareigojimas turi būti vykdomas. Šiuo atveju, T. D. įstaigos dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, nes jie buvo laikomi buhalterijos paslaugas teikiančioje įmonėje. Tą patvirtina sutartis tarp Všį „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei liudytojų R. D. ir V. K. parodymai. Iš pradžių dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė buveinę, vėliau dėl to, kad T. D. buvo suimtas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis negalėjo įvykdyti įpareigojimo dėl objektyvių priežasčių, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, T. D. dėl kaltinimo pagal BK 245 str. išteisintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl sukčiavimo užvaldant D. B. turtą yra įrodyta nukentėjusio D. B., liudytojų D. B., B. B., E. G. parodymais, duomenimis, užfiksuotais 2012-12-05 sutartyje, d. B. sąskaitos Swedbank išraše, iš kurių matyti, kad kaltinamasis pasisavino D. B. pinigus – 26000 litų apgaule, nes, žadėdamas pristatyti žemės ūkio techniką, iš tikrųjų to daryti neketino ir visaip išsisukinėdamas bandė išvengti pinigų gražinimo. Teiginiai apie tai, kad buvo sudaryta sutartis tik dėl technikos transportavimo laikytini neįtikinančiais, nes visi liudytojai ir nukentėjęs teigė buvus susitarimą dėl technikos pirkimo. Sutartyje (T.3, b. l. 4) nurodyta, kad pinigai sumokami už traktorių ir kombainą, o ne už jų transportavimą. Be to, esant susitarimui tik dėl technikos transportavimo, T. D. nebūtų reikėję iš D. B. gautų pinigų – 26000 litų perduoti kažkam Anglijoje, kaip jis pats teigė.

Kaltinamojo kaltė dėl sukčiavimo užvaldant V. L. turtą yra įrodyta liudytojų S. J., D. J. parodymais, duomenimis, užfiksuotais transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad kaltinamasis melagingai teigdamas, jog automobilis su daiktais pagal žodinį susitarimą gabenamas į Prancūziją ir pateikdamas vis kitas versijas apie automobilio buvimo vietą, naudojosi užvaldytu automobiliu savo ir sau artimų asmenų naudai ir jo negražino, kol automobilis nebuvo sulaikytas už jį vairavusio asmens padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Gynybos teiginiai apie tai, kad buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio pergabenimo iš Lietuvos į Prancūziją ir to nepadaryta nesutarus dėl kainos, laikytini neįtikinančiais, nes iš įvykių eigos matyti, kad T. D. apmokėjimo klausimo nei nukentėjusiai, nei jos tėvui S. J., nei broliui D. J. nekėlė, tačiau nuolat melavo apie automobilio buvimo vietą, pateikdavo išgalvotas versijas, slapstėsi nuo S. J..

Kaltinamojo veikos pasisavinant D. B. 26000 litų ir užvaldant V. L. automobilį kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 1 d., nes T. D. apgaule įgijo svetimą turtą.

Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26000 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio sumą sudaro iš nukentėjusio apgaule T. D. gauti pinigai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. D. nusikalto turėdamas teistumą, nesumokėjęs teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Darytina išvada, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, todėl pagal BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., teismas

nusprendė:

T. D., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl V. L. turto įgijimo apgaule ir nuteisti vieneriems metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl D. B. turto įgijimo apgaule ir nuteisti vieneriems metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant bei nustatyti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 2600 litų bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose bei 20 MGL dydžio, t.y. 2600 litų baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo nutartį.

Kardomąsias priemones panaikinti.

D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti D. B. iš T. D. 26000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.