Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-314-732/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-01030-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 26 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, sekretoriaujant Agnei Jūronienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui, atsakovui Č. Č., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingai Trimailovai, Renatai Pekštenienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Č. Č. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei atsakovo Č. Č. priešieškinį ieškovei A. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė : Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama nepilnametės A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo Č. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai A. Č. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėn. laikotarpį nuo 2022-05-01 iki kreipimosi į teismą dienos; atsakovo bendravimo su dukra tvarką nustatyti šalių sutarimu, įpareigojant atsakovą prieš bendraujant su dukra informuoti ieškovę prieš vieną dieną; priteisti teisinės pagalbos bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuokos sudariusi niekada nebuvo. Kartu gyveno apie 3 metus nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. Gyvendami kartu susilaukė dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvystę atsakovas pripažino geranoriškai. Nuo 2022 m. balandžio mėn. vidurio su atsakovu gyvena atskirai, išlaikymo dukrai jis neteikia. Dukra nuolat gyvena su ieškove. Gyvena name, kurio 1/3 dalis priklauso ieškovei. Kartu gyvena ieškovės tėvas ir ieškovės draugas, kurie padeda išlaikyti vaiką. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Šiuo metu nedirba, dukra turi raidos sutrikimų, jai reikalinga priežiūra. Pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų (apie 350 Eur) ir gauna vaiko pinigus (80 Eur). Turi įsiskolinimų. Dukters išlaikymui reikia daugiau kaip 400 Eur. Dėl raidos sutrikimų jai reikalingas papildomas ugdymas, kainuos važinėjimas į (duomenys neskelbtini) esantį vaikų raidos centrą. Namo išlaikymo, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vienam asmeniui, yra apie 30 Eur/mėn., kas mėnesį apie 20 Eur reikia dukters higienos priemonėms, 30 Eur drabužiams, 30 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms, 30 Eur mokesčiui už darželį, 20 Eur vitaminams, 50 Eur sauskelnėms, 150 Eur maistui. Su atsakovu negyvena apie 7,5 mėn., per šį laikotarpį atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 40 Eur, todėl prašo priteisti įsiskolinimą po 200 Eur už 7 mėn. Nurodė, kad problemų dėl bendravimo su vaiku šiai dienai nėra. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, jis nerodo iniciatyvos tą daryti, todėl smulkmeniška bendravimo tvarka tik apsunkintų bendravimą su vaiku. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė preliminarią išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje nurodė, kad nepilnametės A. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, jos gyvenamojoje vietoje, šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo, gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti; nuginčyti jo tėvystę nepilnametės A. Č. atžvilgiu ir pripažinti, kad atsakovas nėra A. Č. tėvas, o A. Č. nėra jo dukra. Nurodė, kad su ieškove susipažino, kai ji buvo nėščia. Apie tai, kad ji laukiasi kūdikio ne nuo jo, o nuo kito vyro, žinojo visi aplinkiniai, kaimynai, tėvai. Po vaiko gimimo atvykusi socialinė darbuotoja dėl socialinių išmokų pasiūlė pripažinti tėvystę. Kitų pajamų tuo metu ieškovė neturėjo, o gimus vaikui ir nesant pripažintai tėvystei, kaip jis suprato, socialinės pašalpos nebus mokamos. Jis sutiko, su ieškove ir socialine darbuotoja nuvyko pas notarą ir pripažino tėvystę. Tiek ieškovė, tiek ir jis žinojo, kad vaiko tėvas yra R. M., kuris, sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, išvyko į užsienį. Ieškovė į teismą dėl tėvystės pripažinimo R. M. atžvilgiu nesikreipė, o jis gera valia tėvystės nepripažino, materialiai dukros neparėmė. Nurodė, kad po tėvystės pripažinimo dar kurį laiką gyveno su ieškove. Tačiau 2022 m. balandžio mėn., sužinojęs, kad ieškovė pradėjo gyventi su giminaičio draugu, išvyko gyventi pas savo tėvus. Nuo to laiko ieškovė su juo nebendrauja. Jo turtinė padėtis ilgą laiką buvo sunki, kreiptis į teismą neturėjo galimybės. Ieškovei pateikus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, sužinojo, kad gali kreiptis į savivaldybę teisinės pagalbos, jam buvo išaiškinta galimybė nuginčyti tėvystės faktą. Pažymėjo, kad A. Č. jo tėvu nevadino, o šiuo metu jos ir nemato, ir su ja nebendrauja, neteikia išlaikymo. Ieškovė atsiliepime prašė priešieškinį tenkinti arba atmesti, įvertinus visas svarbias aplinkybes ir vadovaujantis vaiko teisių prioriteto principu. Nurodė, kad jai žinoma ta aplinkybė, kad atsakovas nėra A. Č. biologinis tėvas. Tai žinodamas atsakovas nuėjo pas notarą ir pareiškimu pripažino tėvystę. Atsakovo pageidavimu mergaitei buvo suteikta atsakovo pavardė. Visa tai įvyko gimus vaikui, t. y. prieš (duomenys neskelbtini) metus. Svarbių aplinkybių, dėl kurių atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, nėra nustatyta. Atsakovas pats teigia, kad gyveno kartu, planavo bendrą ateitį, vaiko gimimo akto įraše jo įrašymas tėvu buvo padarytas sąmoningai, apgalvotai, įvertinant visas aplinkybes. Manytina, kad pagrindinė priešieškinio pateikimo priežastis – galimas išlaikymo priteisimas, tačiau tai nelaikytina svarbia priežastimi. Tuo atveju, jei bus nuginčyta tėvystė, ieškovė planuoja kreiptis dėl tėvystės nustatymo, nes jai žinoma, kas yra tikrasis tėvas. Tarnyba pateikė preliminarią išvadą dėl tėvystės nuginčijimo ir nurodė, kad priešieškinis pažeidžia nepilnametės A. Č. interesus, nes vienas iš svarbiausių vaiko interesų – turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuginčijus tėvystę nepilnametė A. Č. galimai liktų be tėvo, vykdančio tėvo teises ir pareigas, ir tai pakenktų geriausiems jos interesams. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Patikslino, kad atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad kol vaikui nėra priteistas išlaikymas, negali gauti socialinių pašalpų, kompensacijos dėl malkų. Dabar tvarkosi neįgalumą vaikui, prasidės kineziterapija (duomenys neskelbtini), reikės vežioti vaiką. Už vaiką gauna 135 Eur išmoką iš valstybės. Paaiškino, kad biologinis dukros tėvas yra R. M.. Su juo nebendrauja, jis yra užsienyje, žino, kad yra biologinis A. tėvas, tačiau nerodo jokio noro bendrauti. Atsakovas davė mergaitei savo pavardę, nuo gimimo iki 3 m. ją augino. Su priešieškiniu nesutinka, prašė taikyti senatį. Nurodė, kad socialinė darbuotoja geranoriškai patarė dėl tėvystės pripažinimo, o atsakovas mielai sutiko vaikui duoti savo pavardę. Pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo parašė notaro biure, notarė pasekmių nepaaiškino. Su atsakovu pradėjo bendrauti, kai buvo 7 mėn. nėščia. Atsakovas vaiką priėmė kaip savo, rūpinosi kaip tikras tėtis, buvo rūpestingas, keldavosi naktimis. Viskas baigėsi, kai išsiskyrė. Išsiskyrė, nes nesutapo interesai, pradėjo pyktis dėl smulkmenų. Mano, kad dėl vaiko lankymo problemų nebūtų. Paaiškino, kad dukra dar beveik nešneka dėl sveikatos sutrikimų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Pabrėžė, kad įstatymas kategoriškai nustato 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra tėvu dukrai jau (duomenys neskelbtini) metai. Jei ieškovė nebūtų kreipusis dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas nebūtų reiškęs priešieškinio. Tačiau tai nelaikytina svarbia priežastimi dėl termino praleidimo. Todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Prašomas 200 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamai nedidelis ir nustatytas ne tik įvertinus vaiko poreikius, bet ir atsakovo turtinę padėtį. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas netikslingas, nes ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, ginčo dėl to nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinio reikalavimus palaiko. Nuo to laiko, kai išsiskyrė, ieškovė jį yra užblokavusi, nebuvo jokių galimybių bendrauti su vaiku. Paaiškino, kad šiuo metu nedirba, vasarą planuoja išvykti dirbti į užsienį. Galėtų mokėti išlaikymą po 50 Eur per mėnesį. Sąskaitoje dabar minusas, turi nesumokėtų baudų. Tėvystę pripažino kokią savaitę po vaiko gimimo, nes tikėjosi, kad su ieškove visada bus kartu. Kai gyveno kartu, jis dirbo už pašalpą, dar gaudavo vaiko pinigus. Biudžetas buvo bendras. Ieškovė yra sakiusi, kad jai iš jo nieko nereikia, tad mano, kad ieškovę kreiptis dėl išlaikymo galėjo paskatinti naujasis jos draugas. Patvirtino, kad daugiau išlaikytinių jis neturi, neįgalumo neturi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinio netenkinti, tenkinti priešieškinį. Prašė įvertinti tai, kad šalims gyvenant kartu jos neturėjo jokių kitų pajamų, tik socialines išmokas. Šių išmokų paskatintas atsakovas sutiko pripažinti ieškovės dukrą savo dukra ir parašė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl pilnai nesuprato to pasekmių ir visos situacijos. Pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir tėvystės klausimo, gimus vaikui, nesprendė, nors tiek ji, tiek ir atsakovas žinojo, kas yra tikrasis biologinis vaiko tėvas. Pabrėžė, kad vaiko ir atsakovo ryšiai nėra glausti, jie šiuo metu nebendrauja, mergaitė atsakovo nevadina tėčiu, ieškovė gyvena su kitu draugu. Jei iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, tai 200 Eur suma jam būtų per didelė našta įgyvendinant socialinės tėvystės funkciją. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Tarnyba savo išvadas palaiko. Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. S. ir atsakovo Č. Č. dukra. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Atsakovas Č. Č. tėvystę pripažino geranoriškai. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, atsakovas atsiliepimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prieštaravimo neišreiškė. VTAS šį ieškovės reikalavimą palaikė, nurodė, jog motina sugeba dukrai užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos sveikata, ugdymu, tarp jų yra artimas ryšys. Atsakovas dukra nesirūpina. Ieškovė su savo dukra ir sugyventiniu gyvena tėvui Ž. S. ir kitiems giminaičiams priklausančio gyvenamojo namo dviejuose kambariuose. Namuose trūksta švaros ir tvarkos, buitis skurdi. A. gyvena su mama ir jos sugyventiniu, turi savo atskirą lovą. Motina rūpinasi savo dukterimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. Č. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis). Ieškovė nekėlė reikalavimo nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, atsakovas dėl su dukra susijusių nagrinėjamų klausimų neišreiškė jokio suinteresuotumo, todėl teismas konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nenustato, palikdamas tai šalių tarpusavio susitarimui. Iškilus ginčams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą, prašydama nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė yra bedarbė, pragyvena iš nedarbo išmokos, gaunamų socialinių išmokų, Jos vidutiniškai sudaro apie 350 Eur ir papildomai gauna 80 Eur vaiko pinigus. Vaikas turi raidos sutrikimų, jam reikalinga priežiūra, todėl šiuo metu ji negali įsidarbinti, o turi nuolat prižiūrėti ir rūpintis dukra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turi mažiau galimybių užsidirbti, nes ją riboja vaiko priežiūra. Be to, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pabrėžtina, kad atsakovas yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini)), byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turi neįgalumą ar sveikatos problemų, trukdančių dirbti, taip pat nėra informacijos apie kitus jo išlaikomus asmenis, kreditorinius įsipareigojimus. Todėl spręstina, kad jis turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2022-12-02 iki A. Č. pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui paaiškintina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Dėl atsakovo priešieškinio. Atsakovas Č. Č. priešieškiniu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti; nuginčyti jo tėvystę nepilnametės A. Č. atžvilgiu ir pripažinti, kad atsakovas nėra A. Č. tėvas, o A. Č. nėra jo dukra. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 12 nurodyta, jog Č. Č. yra A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas Č. Č. prašo nuginčyti jo tėvystę, kuri buvo patvirtinta savanorišku pripažinimu. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tai ir buvo padaryta ir tėvams išduotas aukščiau minimas gimimo įrašas Nr. 12. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam buvo žinoma, kad jis nėra A. biologinis tėvas. Atsakovas nurodė, jog jis su ieškove pradėjo bendrai gyventi, kai ji buvo septintame neštumo mėnesyje. Priešieškinis teismui pateiktas 2023-02-23, tai yra po 4 metų nuo tėvystės pripažinimo (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, jog priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo atsirado tik po to, kai ieškovė 2022-12-03 teismui pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o ieškinio senaties terminas atnaujintas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kurių teismas galėtų senaties terminą atnaujinti. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pažymėtina, jog ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neteikė dukrai išlaikymo 7 mėnesius. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tegali mokėti tik 50 Eur išlaikymą , nes nedirba ir žada išvykti į užsienį dirbti. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas savanoriškai teikė išlaikymą dukrai A. nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. balandžio mėnesio, tai yra daugiau nei tris metus, ir šiuo metu pasiryžęs mokėti po 50 Eur išlaikymą. Todėl priešieškinis atmestinas, nes atsakovas be svarbių priežasčių praleido vienerių metų senaties terminą paduoti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Mokėdamas išlaikymą ir pasisakydamas, jog gali teikti 50 Eur išlaikymą, darytina išvada, jog atsakovas laiko save A. tėvu. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė 2022-11-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-06259 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas 2023-01-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATS-C-23-00350 yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl, pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendžia : Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti. Nustatyti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovo Č. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022-12-02 iki A. Č. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Teisėjas Liudvikas Myško