Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D.B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, besimokantis Vilniaus Ateities vidurinės mokyklos 11 klasėje, nedirbantis, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015-04-15, apie 18.25 val., Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, vairuodamas motorolerį Aprilia RS50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Scion, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

D. B., atvykęs į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį 2015-05-12, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus, kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta. Aiškino, kad protokole nurodytą dieną su alkūne užkliudė stovinčios mašinos kairįjį veidrodėlį. Sustojo, apžiūrėjo veidrodėlį. Moteriškė atsidarė langą, pasakė „kaip tu vairuoji, išmok vairuoti“, barėsi truputį. Jis atsiprašė, į vietą įstatė veidrodėlį ir paklausė, ar ji turinti pretenzijų. Moteris kalbėjo rusų kalba. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus teigė, kad smūgį pajuto alkūne, šalmas buvo prie kuprinės prikabintas. Su nukentėjusiąja bendravo policijoje. Įvykio metu, gatvėje, moteris iš automobilio išlipusi nebuvo, sėdėjo automobilyje. Per atidarytą langą nufotografavo motorolerio numerius. Pirma iš įvykio vietos pajudėjo automobilio vairuotoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B., papildomai apklausiamas 2015-06-04 teismo posėdyje, aiškino, kad veidrodėlio įbrėžimo, matomo byloje esančiose nuotraukose, nepastebėjo, veidrodėlis buvo atsilenkęs korpusu į automobilį, veidrodžiu į išorę, atlenkė veidrodėlį, jį apžiūrėjo, bet įbrėžimo nematė, jei būtų pastebėjęs įbrėžimą, būtų pildęs deklaraciją. Smūgį pajuto į alkūnę, šalmas buvo ant kuprinės, todėl neįmanoma, kad šalmas būtų kliudęs veidrodėlį, nes šalmas buvo tvirtai pritvirtintas ant kuprinės rankenos. Įsitikinęs, kad buvo pakankamai vietos automobilio durelėms atidaryti.

Nukentėjusioji K. R. teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš darbo, stovėjo gatvėje šalia „Mados“ parduotuvės, buvo kamštis, tarp mašinų judėjo jaunuolis, ji išgirdo smūgį, nes vaikinas atsitrenkė į veidrodėlį. Sustojo, sugrįžo, apsimetė, kad nieko neįvyko, nukentėjusioji teigė negalėjusi išlipti iš mašinos, nes arti buvo kita mašina. Sustojusi toliau, išlipo, apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policiją. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, aiškino, kad buvo dvi eilės automobilių, vaikinas važiavo per vidurį. Turėjo šalmą ant dešinės rankos, antras šalmas buvo ant galvos. Automobilį užkliudė šalmu. Nukentėjusioji žiūrėjo į kelią, kai išgirdo smūgį, atsisukusi pamatė jį. Suprato, kad smūgis buvo dėl motorolerio vairuotojo kaltės. Jis neketino pasprukti, sugrįžo. Bendravo su D. B., jis apžiūrėjo veidrodėlį, veidrodėlis buvo nugręžtas į mašinos pusę, vaikinas atstatė veidrodėlį į vietą, nes ji pati negalėjo išlipti. Vaikinas pasakė, kad veidrodėliui nieko nėra ir ji juo patikėjo. Kalbėjo su vaikinu atidariusi langą. Nufotografavo, kai jis buvo tam tikrą atstumą nuvažiavęs nuo jos. Atsiprašymo negirdėjo, gatvėje buvo daug triukšmo, todėl negali tvirtinti, kad vaikinas jos neatsiprašė, bet atsiprašymo ji negirdėjo. Ką jam tada sakė, neatsimena, buvo išsigandusi. Kreipėsi į draudimą, draudimo darbuotojai apžiūrėjo mašiną ir išmokėjo jai pinigus. Atsakydama į teismo klausimą dėl automobilio veidrodėlio užsilenkimo būdo, paaiškino, kad veidrodėlis užsilenkė veidrodžiu į automobilį, veidrodėlį atlenkė motorolerio vairuotojas. Įsitikinusi, kad jei nebūtų nufotografavusi, būtų pati apmokėjusi už tai, ką padarė motorolerio vairuotojas, jos automobilis tvarkingas. Kai jau pasikalbėjo, motorolerio vairuotojas važiavo tarp mašinų toliau ir nesistengė sustoti. Ji pati sustojo aikštelėje, apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policiją. Turtinė žala jai atlyginta, pretenzijų D. B. neturi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad įbrėžimas, esantis ant automobilio Scion, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės šoninio galinio vaizdo veidrodėlio atsirado dėl D. B. kaltės, kai jis 2015-04-15, apie 18.25 val., Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, vairuodamas motorolerį Aprilia RS50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Scion, ir D. B. iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, o teismo posėdžių metu duoti tiek paties D. B., tiek nukentėjusiosios K. R. parodymai abejonių nepašalino. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. B. nuosekliai tvirtino automobilio veidrodėlį kliudęs ranka – alkūne, parodė, jog aiškiai ranka jautė kontaktą, K. R. aiškino, kad jos automobilio veidrodėlį D. B. kliudė šalmu. Nesutampa administracinėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios paaiškinimai dėl iš karto po kontakto tarp vairuotojų vykusio pokalbio turinio, nuo kontakto užsilenkusio veidrodėlio užsilenkimo krypties: D. B. apklausiamas kategoriškai tvirtino, kad veidrodėlis užsilenkė priešingai automobiliui, korpusu į automobilį, veidrodžiu į išorę, o K. R. tvirtino, kad veidrodėlis užsilenkė veidrodžiu į automobilį, korpusu į išorę, abu apklausti asmenys teigė, kad veidrodėlį atlenkė D. B.. K. R. iš automobilio išlipusi nebuvo, iš jos darytų ir tyrimui pateiktų fotonuotraukų (b.l.12-13) neįmanoma nustatyti, kada padarytos įbrėžimą fiksuojančios nuotraukos, policijai buvo pranešta po 20 minučių nuo kontakto su D. B. (b.l.5), pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patys nuotraukų nedarė, tarnybiniame pranešime tik užfiksavo apgadinimų aukštį (b.l.4). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto D. N. atliktos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo (b.l.19) duomenys paneigia, kad įbrėžimas buvo sąlygotas D. B. kontakto: nurodoma, kad motoroleris nubrozdintas ir apgadintas, automobilio nubrozdintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadinimo aukštis – 1,12 m, transporto priemonių sugretinimo metu kontakto vietos nustatyti nepavyko, kontaktas padarytas ne su motociklu.

D. B. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o 222 punktas - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). D. B., duodamas teismui paaiškinimus, teigė, kad po to, kai gatvėje kalbėjosi su K. R., jis pajudėjo tik tada, kai pirmoji pajudėjo K. R. pradėjus judėti automobilių srautui. Tiek pats D. B., tiek K. R. aiškiai teigė, kad po kontakto jie abu bendravo, kalbėjosi, teismas sprendžia, kad nėra galimybių nustatyti, kokio konkretaus pobūdžio buvo pokalbio turinys, kadangi įvykyje dalyvavo tik du asmenys – D. B. ir K. R., o jų parodymai dėl pokalbio turinio skiriasi, tačiau neginčytinai nustatyta, kad D. B. ir K. R. bendravo, įvykio vietoje buvo abiejų transporto priemonių vairuotojai, vadinasi, D. B. netinkamai inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto pažeidimas, todėl jis šalintinas iš kaltinimo. Akivaizdu, kad D. B. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad policijos pareigūnai betarpiškai įvykio vietoje nebuvo, tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, vadovavosi tik nukentėjusiosios pateikta informacija, automobilių sugretinimo išvada vienareikšmiškai teigia, kad automobilio Scion kairiojo galinio vaizdo veidrodėlio įbrėžimas padarytas ne motoroleriu, teismas sprendžia, kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, D. B. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos D. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties;

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos D. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.