- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2-267-381/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00896-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- N. Č.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, bylos Nr. 2-3854-803/2015.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. R2-966 panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją bei uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui UAB „Vilniaus energija“.
Ieškovas 2014 m. birželio 27 d. padavė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie 2014 m. balandžio 29 d. nutarties gavimą. Vykdydamas teismo įpareigojimą, ieškovas pateikė paaiškinimą, kad apie teismo nutartį sužinojo 2014 m. birželio 25 d., kai ją iš teismo gavo ieškovo atstovas. Ieškovas taip pat nurodė, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo buvo išvykęs iš Lietuvos.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. laikė nepaduotu ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. balandžio 29 d. teismo nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ieškovui nepašalinus teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų. Šią nutartį ieškovas taip pat apskundė atskiruoju skundu.
Išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį ir ieškovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos 2014 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nustatęs ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nenurodė, kokių konkrečių įrodymų apie teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties įteikimo aplinkybes teismas reikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. nutarties patvirtinta kopija ieškovui buvo išsiųsta 2014 m. balandžio 30 d. ieškinyje nurodytu adresu, o 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. pakartotinai išsiųsta į ieškovo darbovietę. Neinformuodamas teismo apie išvykimą iš Lietuvos, ieškovas nesilaikė CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis bylos eiga, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, teismas motyvavo tuo, kad termino praleidimo trukmė (du mėnesiai) nėra protinga, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo išvykęs iš Lietuvos, o jo įgaliotinis apie teismo nutartį sužinojo gavęs jos kopiją iš savo atstovaujamosios kitoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas nurodo, kad įvertinus tai, jog nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje, jis buvo išvykęs, procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti vienam iš asmenų, nurodytų CPK 123 straipsnio 3 dalyje. Nesilaikius šios tvarkos, laikytina, kad ieškovui 2014 m. balandžio 29 d. teismo nutartis nebuvo tinkamai įteikta. Nagrinėjamu atveju CPK 122 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes ieškovas yra fizinis asmuo. Nors teismas siuntė procesinius dokumentus ieškovo darbovietei, tačiau nėra duomenų, kad dokumentai ieškovo darbdaviui buvo įteikti ar kad jis juos perdavė ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir dėl nepateisinamos priežasties praleido terminą atskirajam skundui paduoti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320, 338 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovui (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą ieškovas teismui padavė 2014 m. birželio 27 d. (I b. t., l. 172). Kadangi termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo pradžia įstatyme susieta su nutarties patvirtintos kopijos gavimo momentu, esminę reikšmę kvalifikuojant ieškovo veiksmus, t. y. vertinant, ar jis atskirąjį skundą padavė nepraleidęs minėto termino, turi momento, kada ieškovas turėtų būti laikomas gavęs nutarties patvirtintą kopiją, nustatymas. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai, bandant įteikti procesinius dokumentus, buvo tinkami, ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas jam priskirtas pareigas, turėjo galimybę gauti jam adresuotus dokumentus.
Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, kad procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Statinių administravimas“ prieš M. K., bylos Nr. 3K-3-90/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teisme pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini) (I b. t., l. 2). Šiuo adresu registruota pašto siunta 2014 m. balandžio 30 d. ir buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties patvirtinta kopija (I b. t., l. 104). Pašto siunta su žyma, kad ieškovas jos neatsiėmė, teismui grįžo neįteikta 2014 m. gegužės 10 d. (I b. t., l. 106). Procesiniai dokumentai ieškovui pakartotinai jo gyvenamosios vietos adresu tuo pačiu būdu išsiųsti 2014 m. gegužės 13 d. Pašto siunta su žyma, kad ieškovas jos neatsiėmė, teismui grįžo neįteikta 2014 m. gegužės 24 d. (I b. t., l. 111). 2014 m. gegužės 28 d. procesinius dokumentus ieškovui teismas išsiuntė jo darbovietei – (duomenys neskelbtini) (I b. t., l. 116). Ši pašto siunta su žyma, kad dokumentai nebuvo atsiimti, teismui grįžo neįteikta 2014 m. birželio 7 d. (I b. t., l. 161).
Įvardytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad procesinius dokumentas teismas bandė įteikti ieškovui jo gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Nei vienoje iš nurodytų vietų ieškovui skirtų teismo procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Nepaisant to, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas, teikusi Vilniaus apygardos teismui pašto paslaugas, papildomai informavo ieškovą apie pašto siuntas, palikdamas pranešimus ieškovo gaunamųjų laiškų dėžutėje (Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau ieškovas į pašto skyrius nesikreipė ir jam teismo siųstų pašto siuntų neatsiėmė. Ieškovas, teisindamas savo pasyvumą, nurodė, kad jis buvo išvykęs į užsienį. Vis dėlto šiam faktui pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Atskirajame skunde teigdamas, kad jam siųsti procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti jo šeimos nariams, kaip tai numatyta CPK 123 straipsnio 3 dalyje, ieškovas ignoruoja tai, jog jo gyvenamosios vietos adresu pašto siuntas ieškovui ar jo šeimos nariams buvo bandoma įteikti du kartus, kiekvieną iš jų papildomai paliekant pranešimus ieškovo gaunamųjų laiškų dėžutėje. Pažymėtina, kad ieškovas, žinodamas apie savo galimą ilgalaikę išvyką į užsienį, teismo apie tai nei pareikšdamas ieškinį, nei vėliau neinformavo, taip pat nenurodė alternatyvaus adreso, kuriuo būtų buvę galima jam įteikti procesinius dokumentus.
Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Tais atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 122 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. prieš J. G., bylos Nr. 3K-3-204/2011). Taigi pirmosios instancijos teismo veiksmai, rūpinantis 2014 m. balandžio 29 d. nutarties įteikimu ieškovui, atitiko CPK įtvirtintus reikalavimus. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip suteikianti pagrindą taikyti CPK 121 straipsnio 2 dalį ir laikyti procesinius dokumentus įteiktais ieškovui. Kadangi ieškovas atstovo neturėjo, tai turėjo pareigą arba pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, arba pasirūpinti atstovavimu bent tol, kol bus išvykęs. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą turi išspręsti per trumpus terminus ir neturi besąlyginės pareigos priimti jo pareikšto ieškinio, t. y. kad spręsdamas jo priėmimo klausimą gali ne tik atsisakyti priimti ieškinį, bet ir nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 137–138 straipsniai). Vadinasi, ieškovas turėjo suvokti, kad išvykdamas į užsienį ir neinformuodamas apie tai teismo, kartu nenurodydamas kito procesinių dokumentų įteikimo adreso, taip objektyviai užkirs kelią teismui įteikti ieškovui skirtus procesinius dokumentus asmeniškai. Nesielgdamas rūpestingai ir apdariai, ieškovas kartu turi prisiimti ir dėl to kylančias procesines teisines pasekmes, t. y. teisės apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį dėl praleisto termino praradimą.
Apibendrinant nurodytus bylos faktus ir atlikus jų teisinį įvertinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir dėl nepateisinamos priežasties praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo kitokioms išvadoms, nei padarytos pirmosios instancijos teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo praleisto termino atnaujinimui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Jis ne tik praleistas dėl paties ieškovo aplaidumo, bet pastarasis iš esmės ir neįrodinėjo egzistuojant priežastis termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.