Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės pažeidėjų priežiūros tarnybos prašymo dėl Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio R. P. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu yra nuteistas už itin žiaurų T. H. nužudymą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, paskiriant privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę su teise po 18 metų svarstyti išduodančios valstybės lygtinio paleidimo institucijai jo kandidatūrą diskreciniam paleidimui. Į paskirtąją bausmę R. P. teismo nuosprendžiu įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 balandžio 22 d. (181 diena). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir R. P. paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 24 d., o 2032 m. spalio 24 d. Anglijos ir Velso lygtinio paleidimo valdyba galės svarstyti jo kandidatūrą diskreciniam paleidimui. Paleidimas nurodytą dieną nėra garantuojamas, tačiau jo kandidatūra dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigos bus svarstoma kas dvejus metus. Kartu su šiuo nuosprendžiu teismui yra pateiktas ir Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 18 d. deportacijos įsakymas Nr. P1177579, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2006 m. Imigracijos (Europos ekonominės erdvės) reglamentu ir 1971 m. bei 1998 m. Imigracijos įstatymais, R. P. privalo palikti šalį, uždraudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis įsakymas .

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau ir – Pamatinis sprendimas) 4 straipsnio pagrindu Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai šaliai) nuosprendį, kuriuo R. P. nuteistas laisvės atėmimo bausme iki galvos, paskiriant privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę su teise po 18 metų svarstyti išduodančios valstybės lygtinio paleidimo institucijai jo kandidatūrą diskreciniam paleidimui, deportacijos potvarkį, kuriuo nutarta R. P. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365⁵ straipsniu, Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio R. P., atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje

R. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nors jis nenurodo savo gyvenamosios vietos ir jos nėra deklaravęs, tačiau iš teismo savo iniciatyva pareikalautų ir gautų papildomų duomenų matyti, jog jis gyveno Lietuvos Respublikoje, iki 2009-09-16. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, teismui kartu su nuosprendžiu bei liudijimu yra pateiktas ir deportacijos potvarkis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, esant kurioms Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės R. P. atžvilgiu. R. P. sutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. O šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

R. P. Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už nužudymą itin žiauriai. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, paskiriant privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę su teise po 18 metų svarstyti išduodančios valstybės lygtinio paleidimo institucijai jo kandidatūrą diskreciniam paleidimui. R. P. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 str. 2 d. 6 p. , kuriame įtvirtinta, kad tas kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai nužudė žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

R. P. Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, paskiriant privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę su teise po 18 metų svarstyti išduodančios valstybės lygtinio paleidimo institucijai jo kandidatūrą diskreciniam paleidimui, patenka į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje nurodytas bausmės ribas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, suderinus Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, R. P. paliktina laisvės atėmimo bausmė jos dydį nustatant sankcijos ribose.

Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. P., atlikus privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę, atsiranda teisė svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Taigi, užsienio valstybės teismas, paskirdamas nuteistajam R. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatė ir minimalų 18 metų laisvės atėmimo terminą, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų.

Kadangi tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo R. P. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, vadovaujantis Konvencijos 10 straipsnyje numatytais reikalavimais dėl bausmės atlikimo tęstinumo, nuteistajam R. P. turėtų būti vykdoma tokios trukmės bausmė, kokia buvo priimta nuosprendžio metu, t.y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. P. buvo nustatytas ir minimalus 18 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 punktu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims netaikomas, todėl pritaikius nuteistojo R. P. atžvilgiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 18 metų laisvės atėmimo terminą, todėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo R. P. bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, o toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų BK 8 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimams, todėl negali būti taikomas.

R. P. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimais, jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų tik faktiškai atlikęs tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. P. yra nustatytas minimalus 18 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, teismas mano, kad nuteistajam R. P. tikslinga pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimą bausmę - terminuotą, 18 metų laisvės atėmimą. Tokia bausmė savo esme kiek įmanoma atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę, ir kuri taip pat atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamuosius ir bausmių vykdymo įstatymus bei Konvencijos reikalavimus.

Kadangi R. P. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalies reikalavimais, teismas atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nustato, jog nuteistasis R. P. bausmę atliks pataisos namuose.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, į R. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomajame kalinime ir suėmime išbūtas laikas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. R. P. yra atlikęs 181 dieną jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

Pripažinti Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistam Maidstone Karališkojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, paskiriant minimalią privalomą 18 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatant R. P. laisvės atėmimą 18(aštuoniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2016 m. liepos 4 d.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Maidstone Karališkojo teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendį, nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2016 m. liepos 4 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.

Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę apskųsti jį informuoti nuteistąjį, jo gynėją bei prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti nuteistajam R. P. , Jungtinės Karalystės nacionalinei kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas, nuteistajam R. P. nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems asmenims nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.