Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-197-628/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
1S-197-628/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-197-628/2017Teisminio proceso kategorija: 1-01-1-36282-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (pirmininkė ir pranešėja), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,gynėjui J. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. J. gynėjo J. Š. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atimdamas žmogui laisvę, neturėdamas teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą bei pagrobė svetimą turtą, ir, įsibraudamas į patalpas, pagrobė didelės vertės turtą, o būtent:

iki 2016 m. liepos 31 d., tikslesnė data nenustatyta, Palangoje, R. A., turėdamas tikslą pagrobti Ž. B. turtą, parengė nusikalstamos veikos planą, pasidalino vaidmenimis ir susitarė su organizuotos grupės nariais P. J. ir D. D., kad jis (R. A.) atvilios Ž. B. į iš anksto aptartą vietą – mišką, esantį kelyje Palanga – Šventoji, kur iš karto po to atvažiuos D. D. ir P. J., su kuriais jis – R. A. neteisėtai atims laisvę Ž. B. ir pareikalaus perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur, o pastarajam nesutikus, pagrobs nukentėjusiojo su savimi ir jo namuose turimą turtą. Taip organizavęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs susitarimo, R. A. 2016 m. liepos 31 d. apie 15.30 val. susitiko su Ž. B. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir įkalbėjo jį važiuoti į Šventąją. Pagal aptartą nusikalstamos veikos planą, automobiliu „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu Palanga – Šventoji, R. A. paprašė Ž. B. pasukti į miško keliuką ir sustoti. Apie 15.45 val. sustojus R. A. nurodytoje vietoje, D. D. ir P. J., vykdydami susitarimą, atvažiavo į nurodytą vietą ir, dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su R. A. užpuolė Ž. B. – panaudodami fizinį smurtą lipnia juosta surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip palaužė jo pasipriešinimą bei neteisėtai atėmė jam laisvę. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, laikydami Ž. B. miške iki 2016 m. liepos 31 d. 21.10 val. D. D., P. J. ir R. A., neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iš Ž. B. perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur. Po to, P. J., veikdamas organizuotoje grupėje ir vykdydamas R. A. nurodymą, pagrobė Ž. B. su savimi turėtą turtą, t. y. 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius, akinius nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginę „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktus. Tęsdami nusikalstamą veiką, D. D. pasilikus saugoti Ž. B., R. A. ir P. J. automobiliu „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko ir pagrobtais raktais atsirakinę Ž. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, duris pateko į butą, iš kurio pagrobė: 5 butelius degtinės „CIROC“, 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 175 Eur, vieną butelį konjako „Remi Marten”, 0,7 litro talpos, kurio vertė 60 Eur, vieną butelį konjako „Marteli“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 160 Eur, du butelius šampano „Dion Perignon“, kurių bendra vertė 500 Eur, du butelius šampano „Lonso“, kurių bendra vertė 80 Eur, vieną butelį tekilos, 0,7 litro talpos, kurios vertė 50 Eur, vieną butelį degtinės „Beluga”, 0,7 litro talpos, kurios vertė 130 Eur, 1 butelį viskio „Gold Label”, 0,7 litro talpos, kurio vertė 40 Eur, 1 butelį „Absent”, 0,7 litro talpos, kurio vertė 80 Eur, 2000 Eurų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 3 185 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Breitling“, kurio vertė 500 Eur, vyrišką rankinį laikrodį „Filip Patek“, kurio vertė 700 Eur, raudonos spalvos odinį krepšį „Dolce Gabana“, kurio vertė 2 200 Eur, kvepalus „Tom Ford“ 50 ml talpos, kurių vertė 230 Eur, akinius nuo saulės „George Armani”, kurių vertė 300 Eur. Tokiu būdu R. A., D. D. ir P. J., dalyvaudami organizuotoje grupėje, prievartavo Ž. B. turtą, apiplėšė nukentėjusįjį bei, įsibrovę į patalpas, pagrobė didelės 10 766,78 Eur vertės turtą.

2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu P. J. pripažintas įtariamuoju (t. 5, b. l. 5–6). To paties prokuroro 2016 m. spalio 13 d. nutarimu paskelbta įtariamojo P. J. paieška (t. 5, b. l. 8–9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 123 straipsniu, P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant kardomosios priemonės termino (t. 5, b. l. 19–21). 2016 m. lapkričio 7 d. dėl įtariamojo P. J. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis 2016 m. gruodžio 20 d. 14 val. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Spalding mieste, ir 2017 m. vasario 9 d. 3.05 val. parvežtas į Lietuvos Respubliką (t. 5, b. l. 26, 27–33,34, 37, 38, 41). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, kuria įtariamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi įtariamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. birželio 10 d.

2017 m. balandžio 4 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi kaltinamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Kaltinamojo P. J. gynėjas J. Š. skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122, 125 straipsnių nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą (nauja redakcija) nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatą, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste gynėjas pažymi, kad šioje proceso stadijoje atliekamas įrodymų tyrimas, o kaltinamojo kaltės bei atsakomybės klausimai bus sprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo metu teismas gali tik formaliai patikrinti ir pasisakyti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent šis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas veikas. Dėl to gynėjas atkreipia dėmesį į skundžiamos nutarties teiginį, kur nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina kaltinamojo P. J. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Iš skundo turinio galima spręsti, kad tokia skundžiamos nutarties išvada, gynėjo nuomone, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, apygardos teismas nevertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, t. y., kad P. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nes nuo vaikystės gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, taip pat turi savo būstą – gyvenamąjį namą sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (ten deklaruota ir jo gyvenamoji vieta).

Šalies argumentai

Gynėjas skunde akcentuoja P. J. ir jo tėvų sveikatos būklę ir nurodo, kad dėl to P. J. tėvams reikalinga jo pagalba ir priežiūra, o P. J. tinkamas gydymas, kuris laisvės atėmimo vietoje negali būti suteiktas. P. J. nustatyta (duomenys neskelbtini), o jo tėvas serga (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini) ligomis. Be suimtojo nėra kas pasirūpintų tėvais, nes P. J. 35 metų amžiaus brolis V. J. taip pat buvo ligonis ir mirė nuo (duomenys neskelbtini) 2016 m gruodžio 3 d. Šios aplinkybės įrodo, kad P. J. turi tvirtus ryšius Lietuvoje.

Teismui pateikti medicininiai dokumentai ir pažymos dėl netekto darbingumo lygio įrodo, kad P. J. buvo darbingas tik iš dalies. Kadangi jis negalėjo gauti pastovaus ir nuolatinio darbo, atitinkančio jo fizines galimybes, Lietuvoje, todėl suimtasis išvyko į užsienį. Be to, P. J. niekada nebuvo teistas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja suimtąjį.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įtariamasis paleistas į laisvę bėgs (slėpsis). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien prielaidomis. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios P. J. nuo pareigūnų nesislėpė, o į užsienį išvyko siekdamas užsidirbti. Apie tai, kad jis turi atvykti pas pareigūnus, jam nebuvo pranešta, kad jis yra paieškomas, nebuvo informuoti ir jo tėvai.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Todėl gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindas skirti suėmimą (pratęsti jo terminą).

Gynėjas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Dėl to sprendžiant klausimą, ar kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačiame įstatyme išvardintas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje, jo jauną amžių. Nagrinėjamu atveju dėl jau aukščiau aptartų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad P. J. būdamas nesuimtas niekur nebėgs ir nesislėps.

Pagal teismų praktiką kardomoji priemonė negali būti tapatinama su laisvės atėmimo bausmės paskyrimu ar jos atlikimu iki teismo nuosprendžio priėmimo ir jo paskelbimo. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apkaltinamuoju nuosprendžiu gali nustatyti skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį, įvertinęs visas svarbias bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytos nusikalstamos veikos įvertinimą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ar teisės pažeidimus. Kaip minėta, P. J. nuo vaikystės yra ligoninis, dėl įgimtos (duomenys neskelbtini) ligos (nustatytos (duomenys neskelbtini)) jam reikalingas reguliarus gydymas vaistais, kurių jis laisvės atėmimo vietoje negauna. Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje taip pat nurodyta, kad P. J. sveikatos būklė sudėtinga, jam reikalingos pakartotinės konsultacijos dėl operacinio gydymo (susijusio su (duomenys neskelbtini)), gydymas nuskausminamaisiais vaistais. Gynėjo nuomone, tokios būklės P. J. kenčia skausmus, todėl negali būti toliau laikomas suimtas.

Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, ir kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam pirmiausia gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tačiau, gynėjo įsitikinimu, esantiems laisvėje suteiktas gydymas, niekada negali prilygti ir konkuruoti su gydymo paslaugomis, suteikiamomis suėmimo ir laisvės atėmimo įstaigose.

Pasisakydamas dėl teismo nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, gynėjas remiasi jau aptartomis aplinkybėmis, kurie, jo teigimu, paneigia P. J. polinkį į nusikalstamumą. Teismui pateikti dokumentai rodo, kad P. J. laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje elgėsi pavyzdingai, dėl ko buvo paskatintas. Taigi P. J. savo geru elgesiu įrodė, kad laikosi įstatymų. Suimtasis niekada nebuvo teistas. Dėl to gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Skunde teigiama, kad kardomoji priemonė - suėmimas yra pati griežčiausia kardomosios priemonės rūšis. Tai ekstraordinarinis veiksmas, kuris turėtų būti taikomas tik ypatingais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju P. J. dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iš dalies priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo P. J. gynėjas prašė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. J. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos P. J. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Patikrinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad P. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kito kaltinamojo R. A., nukentėjusiojo Ž. B. parodymai, taip pat duomenų šaltiniais yra įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kolegija nesutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas suėmimo pratęsimo kaltinamajam P. J. klausimą, teismas pažymėjo, jog nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą, asmens kaltumo, ar nekaltumo klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys kaip įrodymai, jų tinkamumas ar leistinumas, juolab duomenų įrodomoji vertė, nevertintina. Teismas pažymėjo, kad remiantis byloje surinktais duomenimis, tik spręstina, ar asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y., ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas.

Taigi, priešingai nei nurodo gynėjas, teismas, spręsdamas klausimą dėl P. J. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės kausimo iš esmės nesprendė. Teismas tik konstatavo, kad duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, pakanka. Ši formuluotė nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia ir atitinka įstatyme suformuluotą normą (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas P. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

P. J. kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už kvalifikuoto turto prievartavimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato gana griežtą laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų; už kvalifikuoto plėšimo padarymą - laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų; už kvalifikuotos vagystės padarymą – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi P. J., jei jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas dėl šių nusikaltimų padarymo, gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, nusikaltimo sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtą suėmimo taikymo pagrindą turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, minėtu pagrindu pratęsdamas kaltinamajam P. J. suėmimo terminą, vertino ne tik nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: P. J. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, todėl jo nesieja tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika.

Nors gynėjas skunde akcentuoja glaudžius suimtojo ryšius su tėvais, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog yra tokie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

Skunde nurodoma, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena pas tėvus, turi savo būstą - namą sodų bendrijoje, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta. Visgi iš P. J. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis gyveno ne su tėvais, o gynėjo nurodytu adresu sodo bendrijoje. Kaltinamasis nurodė, kad šis namas priklauso ne jam, o draugui.

Gynėjo skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės – suimtojo tėvams diagnozuoti susirgimai, kito sūnaus praradimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Be to, šiuo konkrečiu atveju gynėjo nurodomi glaudūs suimtojo ryšiai su tėvais galimai nesulaikė P. J. nuo nusikaltimų padarymo.

Sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, būtina atsižvelgti į tai, kad P. J. galimai iškart po nusikalstamų veikų padarymo išvyko į užsienį. Pagal jo paaiškinimus Anglijoje dirbo neoficialiai (veždavo į oro uostą žmones), pragyvenimo šaltinis – gaunama pensija iš socialinės rūpybos, kurios dydis 121 Eur.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kaltinamasis nusikalstamas veikas vykdė galimai siekiant gauti lėšų pragyvenimui.

Bylos duomenys patvirtina, jog dėl P. J. buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Lietuvą. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad kurį laiką suimtasis gyveno Jungtinėje Karalystėje, leidžia spręsti apie jo turimus ryšius šioje užsienio valstybėje.

Gynėjas skunde nurodo, kad P. J. išvyko į užsienį nieko nežinodamas apie ikiteisminį tyrimą, atvykti į apklausą jis nebuvo kviečiamas, šaukimų atvykti pas pareigūnus negavo nei deklaruotoje, nei faktinėje (tėvų) gyvenamojoje vietoje. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai nukentėjusysis kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, P. J. išvyko į užsienį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog į Jungtinę Karalystę jis išvyko 2016 m. rugpjūčio mėn. Nors skunde nurodoma, kad jokių šaukimų gyvenamosios vietos adresu P. J. negavo, pareigūnai jo neieškojo, tačiau bylos duomenys rodo priešingai. Nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo P. J. paskyrimo, teisiamajame posėdyje prokuroras nurodė, kad nepavyko susisiekti su įtariamuoju, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis nerastas, o kita faktinė P. J. gyvenamoji vieta nežinoma; pagal turimus duomenis jis išvyko į užsienį. Tokiu būdu buvo konstatuota, jog P. J. pasislėpė.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Pagrįstą teismo manymą, jog P. J. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja ne tik tai, kad nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jam inkriminuojamos veikos padarytos veikiant viena pavojingiausių bendrininkavimo formų – organizuota grupe, kurios aktyviu dalyviu galimai buvo ir P. J.. Nors suimtasis neteistas, tačiau iki sulaikymo jis nedirbo, vienintelis legalus pragyvenimo šaltinis pagal paties kaltinamojo paaiškinimus buvo 121 Eur pašalpa.

P. J. inkriminuotų veikų sunkumas, organizuotumas, pobūdis, pragyvenimo lėšų gavimas galimai iš nusikalstamos veikos teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigė, jog šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Atsakant į gynėjo skundo argumentus, jog būdamas laisvėje P. J. galėtų pradėti (tęsti) gydymą, pritartina apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kad sveikatos sutrikimai P. J. diagnozuoti ir atitinkamos operacijos atliktos dar iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai.

Pažymėtina ir tai, kad teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamojo atžvilgiu dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia priemonė – suėmimas. Teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, gynėjas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktą informaciją apie P. J. sveikatos būklę ir gydymą bei VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. išrašus iš medicininių dokumentų. Turimi duomenys objektyviai patvirtina, kad kvalifikuota medicininė pagalba kaltinamajam P. J. suteikiama ne tik kardomąją priemonę vykdančiose institucijose, tačiau dėl sveikatos būklės kaltinamasis nuolat nukreipiamas ir į sveikatos priežiūros įstaigas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog P. J. reikalingas gydymas negali būti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo P. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą P. J. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus P. J. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Baudžiamoji byla, kurioje P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. balandžio 4 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam P. J. taikoma nuo 2017 m. vasario 10 d. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už P. J. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir didelės vertės turto pagrobimu, padarytas veikiant organizuota grupe.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi kaltinamajam P. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita BieliauskienėDaiva Pranytė-ZalieckienėVioleta Ražinskaitė