Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2008 metais pageidavo spręsti tėvystės nustatymo klausimą, buvo pas advokatą, tačiau kartu su atsakovu L. K. pasirašė tik sutartį, remiantis kuria jis pripažino esąs dukros tėvas ir įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą. Teisminiu keliu šis klausimas nebuvo išspręstas, o atsakovas sutartą išlaikymą teikė tik apie 2-3 mėnesius, vėliau išlaikymą nustojo teikti.

2008-11-21 ji susituokė su atsakovu D. F., kuris 2011 m. pripažino jos dukros G. R. tėvystę notariškai, suteikdamas jai savo pavardę „F.". Tai nebuvo ketinimas tapti vaiko tėvu. Pavardę davė tam, kad gautų socialines išmokas. Taip padaryti pasiūlė socialinė darbuotoja. Jie su D. F. maistą perka bendrai, tačiau savo biudžetus tvarko atskirai. D. F. G. išlaikė tiek, kiek nupirkdavo maisto. Visa kita G. pirkdavo ji pati.

Nepaisant to, tarp D. F. ir dukros G.s santykiai kaip tarp tėvo ir dukros nesusiklostė. D. F. nelaiko G. savo dukra, o G. nelaiko D. tėvu. G. žino, jog jos tikrasis tėtis yra L. K., buvo pas jį nuvažiavusi į svečius, ir pageidauja, kad L. K. būtų pripažintas jos tėčiu.

Vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

LR CK 3.150 str. 2 dalis numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Kadangi ieškovė su atsakovu D. F. vaiko pradėjimo metu nebuvo pažįstami, jis nėra ir negali būti G. biologinis tėvas.

Kadangi vaiko tėvas yra atsakovas L. K., prašys nustatyti, kad būtent atsakovas L. K. yra G. F. tėvas.

CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje nurodytos teisės normos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Ieškovė pažymi, jog dukros G. poreikiai per mėnesį yra tokie: poreikiai maistui šiuo metu sudaro apie 180 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.) - apie 40 Eur, higienos reikmenims - apie 20 Eur, būstui (komunalinėms paslaugoms), internetui, telefono paslaugoms - apie 70 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) - apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms - apie 30 Eur, laisvalaikiui - apie 20 Eur kas mėnesį. Taigi, šiuo metu vaiko poreikiams tenkinti reikia apie 380 Eur mėnesiui.

Šiuo metu ji, ieškovė, įsidarbino picerijoje ir gaus minimalų atlyginimą. Nekilnojamojo turto neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui reikia apie 380 Eur sumos per mėnesį, ieškovė prašys iš atsakovo L. K. priteisti pusę reikiamos išlaikymo sumos, t. y. po 190 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, o ieškovė vaiko išlaikymui teiks likusią reikiamą išlaikymo dalį.

Kadangi atsakovas L. K. neteikia išlaikymo dukrai nuo jos gimimo, iš jo priteistinas įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 6840 Eur (190 Eur x 36 mėn.) (LR CK 3.200 str.).

Remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi LR CK 3.146 - 3.151 str., 3.167 str., LR CPK 5 str., 143 str., prašo:

nustatyti, kad atsakovas D. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. F., gim(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas;nustatyti, kad atsakovas L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas;priteisti iš atsakovo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. F., gim. (duomenys neskelbtini), a .k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir įsiskolinimą - 6840 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) už trejų metų laikotarpį iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini);iš atsakovo priteisti valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. F. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir paaiškino, jog savo pavardę G.davė, nes gimė sūnus, norėjo, kad būtų viena pavardė. Tėvystės pripažinimo metu dukra jį vadino D., žinojo, kas yra tėvas. Sutinka, kad mergaitei liktų pavardė – F. Nurodė, kad šeimoje maitinimas yra bendras, tačiau savo vaikams skirdavo daugiau lėšų, nei G. Sutinka, kad su G. teisinis ryšys būtų nutrauktas.

Atsakovas L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo taikyti ieškinio senatį. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Jis skaičiuojamas nuo ginčijamų duomenų sužinojimo dienos. Mano, kad tiek ieškovė, tiek D. F. žinojo, kad G. R. nėra D. F. vaikas. Tas faktas buvo žinomas pas notarą pripažįstant tėvystę. Nuo tos dienos ir skaičiuotinas senaties terminas. G. F. gimimo liudijimas išduotas 2011 m. balandžio 7 d . Tad senaties terminas aiškiai praleistas.

Pripažįsta, kad G. yra jo dukra, tačiau nesutinka, kad būtų nustatyta tėvystė.

Nurodo, kad prieš draugaujant, su ieškove buvo susitarta, kad jų santykiai trumpalaikiai. Jis tuo metu gyveno su kita moterimi. Gimus vaikui, jis etapais kažkiek padėdavo. Moteris, su kuria tuo metu gyveno, buvo pareiškusi sąlygą, kad bandys su juo gyventi toliau, jeigu jis nebendraus su dukros šeima. Po kiek laiko sužinojo, kad jo dukrą įsidukrino. Nutarė nesikišti. Nutarė, kad kai mergaitė užaugs, jeigu ji norės, bendraus su ja. Teigia, kad su G. rūpėjo susipažinti. Kaimynų klausdavo, kaip vaikas. Jo sūnus žino, kad G. yra jo sesuo, tačiau bendrauti iniciatyvos nerodo.

Ieškinyje teigiama, kad „D. F. ir dukros G. santykiai kaip tarp tėvo ir dukros nesusiklostė". Tarp jo ir G. santykiai kaip tėvo su dukra, ir gi nesusiklostė. Ji nebuvo atvažiavusi pas jį į svečius, o atvažiuodavo prie sodybos, prie tvenkinio. Su ieškove kartu gyveno nei dienos, todėl nei prieš D. F. pripažįstant tėvystę, nei po to jis G. neauklėjo, neprižiūrėjo.

Per socialinius tinklus R. F. primindavo, kad vaiko gimtadienis, tad jis nusiųsdavo paveiksliukus – torčiuką, dovanėlę.

R. F. žinojo, kad vaiko tėvas yra jis, bet vis viena leido D. F. pripažinti vaiko tėvystę, ignoravo vaiko teisę žinoti kas yra jos tėvas. Mano, kad šiuo ieškiniu sutuoktiniai R. F. ir D. F., bando spręsti savo turtines ir neturtines problemas, o ne siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Nesutinka su prašymu priteisti iš jo išlaikymą. Prašoma 190 Eur suma yra aiškiai per didelė. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Išlaiko sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis yra stalius- statybininkas – dailidė. Dirba įvairiai, sezonais. Gali uždirbti per du mėnesius trijų mėnesių atlyginimą, o gali ir tris mėnesius būti be darbo. Galėtų teikti išlaikymui 100 Eur kas mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutinka visiškai. Teisiškai G. R. tėvas yra D. F.. Jis pripažino tėvystę ir kol ji nenuginčyta jis privalo vykdyti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas. Į tas pareigas įeina ir išlaikymo teikimas. Tad jei ieškovė negauna išlaikymo iš D. F., ji gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Taip pasakytina ir apie trijų metų laikotarpį, tai yra nuo 2014 m. birželio iki 2017m. gegužės mėnesio atitinkamos dienos, kai buvo priimtas ieškovės pareiškimas.

Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, išduotame 2011-04-07, AA Nr. (duomenys neskelbtini) jos tėvu įrašytas D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – R. F., asme kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo 2011m. balandžio 7d., Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad papildytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-05-08, 73401 Rokiškio rajono sav. administracijos CMS, G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pavardę pakeičiant į „F.“, bei jos tėvu įrašant D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei pakeičiant jos motinos pavardę iš „R.“ į „F.“. Pagrindas – prašymas tėvystei pripažinti 2011-04-06 ( b.l.47-48).

Kaip nurodė ieškovė ir atsakovas D. F., jie iki vaiko G. gimimo nebendravo. Susituokė tik 2008-11-21. D. F., žinodamas kad G. yra ne jo vaikas, pripažinti tėvystę nutarė socialiniai darbuotojai pasiūlius pakeisti vaiko pavardę į F., kad galėtų šeima gauti socialines išmokas. Nurodo, kad nuo G. niekada nebuvo slepiama, kas yra biologinis vaiko tėvas.

Tai, kad visada žinojo, kas yra jos tikrasis tėtis, G. F. nurodė 2017-11-17, bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove ( Išvada 2017-11-21, Nr. 17.14-70, b.l.75-77).

D. F., vaiko G. R. motinos R. F. sutikimu, pripažinimas tėvystės, neabejotinai žinant, kad jis nėra vaiko G. R. tėvas, yra pažeidžiantis vaiko interesus, neužtikrinantis vaiko teisės jos gimimo dokumentuose turėti įrašytus teisingus duomenis apie savo biologinį tėvą.

CK 3.150 str. 2 d. nustato, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas.

Atlikusi DNR ekspertizę, teismo medicinos ekspertė pateikė išvadą, kad G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. K., su 99,9999999998 proc. tikimybe( b.l.59).

CK 3.148 str. 1d. nustatyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.

Atsakovas L. K. neginčija, kad G. F. yra jo dukra. Iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis domisi vaiku, G. F. vadina dukra. Kaip nurodė, per gimtadienius siunčia jai sveikinimus, klausdavęs kaimynų, kaip vaikas. Nurodė, kad jo sūnus E. žino, kad G. yra jo sesuo.

Iš 2008 m. birželio 20 d. ieškovės ir L. K. pasirašytos sutarties pirmame punkte įrašyta, kad L. K. pripažįsta, kad yra G. R., g. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. R. yra jo dukra. Antrame sutarties punkte nurodyta, kad L. K. teikia išlaikymą dukrai G. R., mokėdamas jai po 300 litų kas mėnesį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės (b.l.5).

Kaip matyti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvados 2017-11-21, Nr. 17.14-70, 2017-11-17, bendraujant su G. F. buvo išsiaiškinta, kad ji visada žinojo, jog D. F. nėra biologinis jos tėtis, tačiau su juo ji gyvena nuo mažens, sutaria labai gerai. Pokalbio metu G. nurodė, kad į D. F. kreipiniu „tėti“ nesikreipdavo, tačiau tėčiu jį laiko, nes jis ją augino, rūpinosi ja. G.teigė, kad savo tėčiu gali vadinti ir D., ir L. Pasakyti, kuris yra tikrasis tėtis, G. negali, nes jai abu jie vienodai svarbūs. Su L. K. G. yra bendravusi tik vieną kartą, jo gerai nepažįsta, bet pažinti norėtų. G. teigimu, tėvystės nuginčijimas jai staigmena nebūtų, nes ji visada žinojo, kas yra jos tikrasis tėtis, tačiau nenorėtų keisti pavardės, nes ji jau buvo ne kartą keista( b.l.76).

Vaiko teisių Konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko 2017-11-21 išvadą Nr. 17.14-70, kur nurodyta, kad tarp G. ir D. F. ryšiai yra susiformavę, G. jį laiko tėvu, nors „tėčiu“ vadina retai. Tačiau mano, kad labai svarbu šioje byloje yra ir tai, kad G. nori geriau pažinti ir savo tikrąjį tėtį, L. K.. Todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str.2d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, pateikė išvadą, kad ieškovės prašymai: nustatyti, kad atsakovas D. F. nėra G. F. tėvas; nustatyti, kad L. K. yra G. F. tėvas, yra atitinkantys vaiko interesus.

Atsakovas L. K., vadovaudamasis tuo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, yra pareiškęs prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi tiek ieškovė, tiek D. F. žinojo, kad G. R. nėra D. F. vaikas. Tas faktas buvo žinomas pas notarą pripažįstant tėvystę 2011m.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja ( CK 1.126 str. 2 d. ).

Reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo šalys yra ieškovė ir atsakovas D. F.. L. K., nebūdamas ginčo šalimi, neturi teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str.1 d.

Ieškovė nurodo, kad dukters G.poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia apie 380 Eur : poreikiai maistui šiuo metu sudaro apie 180 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.) - apie 40 Eur, higienos reikmenims - apie 20 Eur, būstui (komunalinėms paslaugoms), internetui, telefono paslaugoms - apie 70 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) - apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms - apie 30 Eur, laisvalaikiui - apie 20 Eur kas mėnesį.