Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. R. (J. R. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. R. palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 5 punkte ir 9 punkte, padarymu, t. y. tuo, kad 2001 m. rugpjūčio 31 d., apie 21-22 val., (duomenys neskelbtini), prie kino teatro pastato, kuriame vyko jaunimo diskoteka, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su S. K. , R. Z. , būdami girti, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, rodydami visuomenės negerbimą, tyčia itin žiauriai nužudė J. O. .

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

2002 m. rugsėjo 5 d. baudžiamoji byla perduota teismui, į teismo posėdžius kaltinamasis J. R. neatvyko. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartimi, pasislėpus kaltinamajam J. R. , jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Kaltinamojo teigimu, jam inkriminuojamo nusikaltimo jis nepadarė. Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis sulaikytas nuo 2005 m. balandžio 13 d., jam suėmimas taikomas jau keturis metus, šiuo metu jis parvežtas į Lietuvą ir kaltinamas nusikalstama veika, kurios jis nepadarė.

Teismo posėdyje suimtasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. R. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo tiek 2009 m. balandžio 18 d. nutartis, tiek 2009 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, palikdamas galioti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartį dėl suėmimo paskyrimo kaltinamajam J. R. , Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, 123 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nustatė pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

J. R. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Byloje nustatyta, kad nuo 2002 m. J. R. pasislėpė ir slapstėsi užsienyje. Šioje baudžiamojoje byloje nuo 2005 m. J. R. buvo paskelbta tarptautinė paieška, į Lietuvą kaltinamasis buvo parvežtas tik pagal Europos arešto orderį, sulaikomas prisistatė kitu asmeniu, jo asmenybė buvo nustatyta pagal pirštų antspaudus. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, J. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. J. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), už kurią baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. R. niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, ilgą laiką slapstėsi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje įvykdė nusikaltimą ir buvo nuteistas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, J. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Atmestini yra kaltinamojo J. R. skundo argumentai dėl jam nepagrįstai pareikštų kaltinimų vertinimo, nes Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino skyrimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Kaltinamasis J. R. skunde prašo taikyti jam įstatymų numatomas švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino skyrimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Paskirdamas kaltinamajam J. R. kardomąją priemonę – suėmimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo J. R. skundą atmesti.