Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
1-214-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25709-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
Č. P.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Mindaugas Repšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-963/2021Proceso Nr. 1-01-1-25709-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam Č. P., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai L. L., jos įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. P. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.:

2020-06-26, apie 18.45 val., Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdos m., Č. P., vairuodamas taksi automobilį "Citroen C4 Picasso", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), trijų eismo juostų kelyje, kai jo judėjimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir dviratininkų tako (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.14 p), kertančio Debreceno gatvę, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją ir dviračių taką, kad praleisti dviračių taku važiavusius dviratininkus, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad dviračių take nėra dviratininko, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė dviračių taku, jam iš dešinės pusės važiavusią dviratininkę L. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais Č. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p.(Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir 31 p.(Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis Č. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko. Nurodė, kad kai jis važiavo, buvau sulėtinęs greitį. Jis gal nepastabėjęs, neįsitikinęs, kad nėra nei pėsčiųjų, nei dviratininkų, pradėjo važiuoti ir kliudė dviratininkę. Jis iš karto sustojo, pastebėjo, kad moteris nukritusi, iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Pažymėjo, kad tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Nurodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Taip pat pažymėjo, kad jis tą dieną nedirbo, važiavo taksi automobiliu namo. Turi teisę važiuoti taksi automobiliu ne darbo metu, nes automobilį nuomojasi. Po įvykio jis bandė susisiekti su nukentėjusiąja, skambino jai, bet ji nenorėjo ar negalėjo susitikti. Jis susitiko su nukentėjusiosios sūnumi, perdavė vaišes ir atsiprašymą. Pinigų sumos nemokėjo, bet paklausė, gal ko reikės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. P. dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios L. L..

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Č. P. kaltu pripažino visiškai ir labai gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.45 val., jis blaivus savo taksi automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Dituvos į namus, į Klaipėdą. Klaipėdoje pasukęs į Debreceno gatvę važiavo apie 40 km/h greičiu antra eismo juosta, nes Taikos pr. jam reikėjo sukti į Naikupės g. Artėdamas prie Taikos pr., kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir dviračių takas, jis sulėtino greitį ir net visiškai sustojo, kad praleisti du ar tris dviratininkus, važiavusius nuo „Pempininkų“ pusės. Pirmoje eismo juostoje taip pat buvo sustojęs tamsios spalvos automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kad praleisti pravažiuojančius dviratininkus. Pravažiavus tiems dviratininkams, jis po truputį pradėjo važiuoti ir žiūrėti į kairę pusę, ar neparvažiuoja Taikos pr. transporto priemonės. Būtent tuo momentu pamatė kaip kairėje pusėje prie jo automobilio nukrenta dviratininkė. Kaip ji važiavo per dviračių taką jam iš dešinės pusės, visiškai nematė ir atsitrenkimo smūgio nepajuto. Galimai dėl to, kad dėmesį buvo nukreipęs į kairę pusę, o, be to, pirmoje eismo juostoje stovėjęs paminėtas automobilis jam užstojo vaizdą. Jis priėjo prie partrenktos dviratininkės ir iškvietė policiją ir pagalbą. Matėsi, kad dviratininkei yra nubrozdintas kairės kojos kelis. Moteris negalėjo priminti kojos. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė dviratininkę į ligoninę. Jo taksi automobilis „Citroen C4“ eismo įvykio metu apgadintas nebuvo. Labai gailisi, kad dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo dviratininkę, kaip vėliau sužinojo, L. L.. Jis paskambino L. L. ir jos atsiprašė, norėjo paduoti vaišių ir padėti materialiai, bet ji atsisakė su juo susitikti ir pasiūlė susitikti su jos sūnumi. Jis susitiko su L. L. sūnumi (vardo nepamena), perdavė atsiprašymą ir vaišes. Pasiūlė materialinę pagalbą, bet jis atsakė, kad mama draudimo išmokas gavo ir kol kas nieko nereikia. (b. l. 123-124, 136-137).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, apie 19.00 val., važiavo dviračiu nuo „Pempininkų“ į namus, link Statybininkų pr., dviračiu taku, einančiu lygiagrečiai su Taikos pr., Klaipėdos m. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Prieš ją važiavo du dviratininkai. Kokiu atstumu ji važiavo atsilikusi nuo jų, negali įvardinti, bet tikrai nedideliu. Važiavo vidutiniu greičiu, jo tiksliai įvardinti negali. Privažiavusi prie Debreceno g., ji truputį pristabdė dviračio greitį, pasižiūrėjo į kairę ir pamatė, kad pirmoje eismo juostoje sustojo šviesios spalvos automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kad ją praleisti pravažiuoti, nes ten yra dviračių takas. Ji įvažiavo į gatvę dviračiu taku. Tuo metu, kai ji įvažiavo į gatvę, aukščiau paminėti du dviratininkai jau baigė pervažiuoti Debreceno gatvę. Įvažiuodama į Debreceno gatvę, ji nepastebėjo antra eismo juosta parvažiuojančio taksi automobilio. Kai jau buvo antroje eismo juostoje, staiga pajuto smūgį į savo dviračio kairės pusės galinį ratą. Krisdama ant gatvės pamatė automobilio priekinio bamperio kairį kampą. Suprato, kad jos dviratį kliudė taksi automobilis, dėl ko ji nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Sąmonės praradusi nebuvo, bet patyrė šoką ir pajuto skausmą kairėje kojoje. Koja buvo persukta į kitą pusę. Taksi vairuotojas buvo priėjęs, jis pripažino savo kaltę. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė ją į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jai buvo nustatytas kairės kojos kaulų lūžis, menisko plyšimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo ir pilnai pasirūpinti savimi, nes pati dar nevaikšto, tik namuose gali judėti ramentų pagalba. Dėl šių sužalojimų jai padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 8000 Eur. Draudimo bendrovė jai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos, kas yra visiškai neproporcinga jos patirtiems sužalojimams. Prašo ją pripažinti civiline ieškove 8000 Eur sumai. (b. l. 42-44, 60).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.45 val. jis blaivus vairavo savo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo Taikos pr., Klaipėdos m., nuo Statybininkų pr. į Debreceno g. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo labai geri. Prieš jį važiavo kitas automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kuris taip pat suko į Debreceno gatvę. Minėtas automobilis pasukęs sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir dviratininkų taką, kurie kerta Debreceno g., kad praleisti nuo „Pempininkų“ parvažiuojančius du dviratininkus. Jis taip pat sustojo už šio automobilio. Kai tie du dviratininkai pravažiavo, nuo „Pempininkų“ pusės dviračiu taku važiavo moteris-dviratininkė, kuriai įvažiavus į antrą eismo juostą, ją kliudė Debreceno g. važiavęs taksi automobilis „Citroen“ (valstybinio numerio ženklo nepamena). Minėtas taksi automobilis važiavo antra eismo juosta ir, kaip suprato, ruošėsi sukti į Taikos pr. Kuria tiksliai dalimi taksi automobilis kliudė dviratininkę, jis nematė, bet dviratininkė su dviračiu nukrito pėsčiųjų perėjos krašte, arčiau Taikos pr., iš ko sprendžia, kad taksi automobilis dviratininkę galėjo kliudyti tik automobilio priekine kairės pusės dalimi, nes dviratininkei buvo kliudytas galinis dviračio ratas. Pats automobilio taksi vairuotojas eismo įvykio vietoje pasakė, kad jis jai kliudė tik galinį ratą. Jis atėjo į eismo įvykio vietą. Dviratininkė buvo sąmoninga, tačiau skundėsi kojos skausmu. Matė, kad taksi vairuotojas kviečia pagalbą, bet jis savo ruožtu taip pat paskambino ir iškvietė pagalbą. Atvyko greitoji medicininė pagalba ir įkėlė dviratininkę į greitosios medicininės pagalbos automobilį. Mano, kad šio eismo įvykio situacijoje, kaltininkas yra automobilio taksi „Citroen“ vairuotojas, kuris nepraleido jam iš dešinės pusės dviračiu taku per Debreceno g., važiavusios dviratininkės ir ją kliudė. (b. l. 90-91).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 19 val. dirbant policijoje, reaguojant į įvykius, iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdos m. Nuvykus į eismo įvykio vietą, pamatė Debreceno g., ant pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje, stovintį taksi automobilį „Citroen C4“ (valstybinio numerio ženklo nepamena), priekiu link Taikos pr., kuriam iš kairės pusės, daugiau jo priekyje, ant važiuojamosios dalies gulėjo dviratis. Minėtas automobilis, kiek matėsi vizualiai, nebuvo apgadintas. Dviračio vairuotoja sakė, kad dviračiu važiavo dviračiu taku, kertančiu Debreceno g., kai buvo partrenkta taksi automobilio. Kiek pamena, taksi automobilio vairuotojas, šio fakto ir neneigė. Taksi vairuotojui asmens blaivumo testu buvo nustatytos 0,34 promilės neblaivumas, o dviratininkei buvo nustatytos 0,00 promilės. Taksi vairuotojas paaiškino, kad jis tą dieną nedirbo, jo taksi automobilio plafonas buvo išjungtas, automobilio salone viskas buvo išjungta, t. y. neveikė jokie įrengimai. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė sužeistą dviratininkę į ligoninę. (b. l. 96).

2020 m. birželio 30 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.59 val. Taikos pr./Debreceno g., Klaipėdoje, Č. P., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido Debreceno g. ties įvažiavimu į Taikos pr. pėsčiųjų-dviračių taku važiavusios L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir ją partrenkė. L. L. greitosios medicininės pagalbos automobiliu išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nustatyta diagnozė: kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio impresinis lūžis, paguldyta į traumatologijos skyrių. (b. l. 1).

2020 m. birželio 26 d. Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad eismo įvykio metu L. L. asmens blaivumo testu nustatyta 0,00 promilės, o Č. P.- 0,34 promilės, t.y. eismo įvykio metu abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. (b. l. 17).

2020 m. birželio 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Debreceno g., pėsčiųjų perėjos ir dviračių tako, kertančio Debreceno gatvę, ribose, kur taksi automobilis "Citroen C4 Picasso", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kliudė dviračiu važiavusią L. L.. (b. l. 22-25, 26, 27, 28).

2020 m. birželio 26 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dviračio „Pawther X200“ kairės pusės galinio statramsčio yra juodos spalvos užnešimo žymės, kurios yra 46-55 cm aukštyje nuo pagrindo. Ant automobilio "Citroen C4 Picasso", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinimų neaptikta. (b. l. 29-33).

2020 m. birželio 26 d. Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių Č. P., kuriam nustatytas 0,34 promilės neblaivumas, nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki jis bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui. (b. l. 34).

2020 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1369/2020 (03) konstatuojama, kad L. L. nustatytas kairio blauzdikaulio šoninio krumplio įspaustinis lūžis ir kairio kelio sąnario šoninio krumplio plyšimas. Sužalojimai galėjo gautis nuo automobilio smūgio į dviratininkės kairio kelio sritį ir šoną. Eismo įvykio metu L. L. padarytas blauzdikaulio krumplio lūžis ir menisko plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 58-59).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.45 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, kaltinamasis Č. P., vairuodamas taksi automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), trijų eismo juostų kelyje, kai jo judėjimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir dviratininkų tako (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.14 p), kertančio Debreceno gatvę, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją ir dviračių taką, kad praleisti dviračių taku važiavusius dviratininkus, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad dviračių take nėra dviratininko, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė dviračių taku, jam iš dešinės pusės važiavusią dviratininkę L. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais Č. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p.(Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir 31 p.(Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Kaltinamojo Č. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriasi jis kaltu prisipažino, parodė, kad jis nepastabėjęs, neįsitikinęs, kad nėra nei pėsčiųjų, nei dviratininkų, pradėjo važiuoti ir kliudė dviratininkę, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir susižalojo. Be Č. P. parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais, baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nukentėjusiosios L. L. ir liudytojų R. K., D. Š. parodymais (b. l. 42-44, 60, 90-91, 96), 2020 m. birželio 30 d. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), 2020 m. birželio 26 d. Tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 17), 2020 m. birželio 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22-25, 26, 27, 28), 2020 m. birželio 26 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 29-33), 2020 m. birželio 26 d. Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių (b. l. 34), 2020 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1369/2020 (03) (b. l. 58-59), kurie buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo Č. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Č. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas.

G. P. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį Č. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad jie kartu gyvena 25 metus. Ji net nemanė, kad taip gali nutikti. Nurodė, kad jos sutuoktinis atsakingas, pirmą kartą taip atsitiko. Ji prisiims sau atsakomybę. Pažymėjo, kad jie visada dėl visko sutaria, todėl ji mano, kad galėtų paveikti savo sutuoktinį geru žodžiu. Nurodė, kad ji anksčiau nebuvo teista, buvo padarius vieną administracinį nusižengimą, kai pirko iš čigono rusiškas cigaretes, bet tai buvo labai seniai, gal prieš 10 metų. Taip pat nurodė, kad jai yra nustatytas neįgalumas, todėl ji nedirba. Pažymėjo, kad jų šeimos pajamas sudaro jos gaunama neįgalumo pensija, t. y. 300 eurų, bei sutuoktinio darbo užmokestis, t. y. 500 eurų. Pažymėjo, kad taksi yra atsitiktinės pajamos.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Č. P. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai jo sutuoktinei G. P.. Prokurorė tokiam prašymui neprieštaravo, prašė nustatyti vienerių metų laidavimo laikotarpį be užstato.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Č. P. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 144), visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios, teisminio nagrinėjimo metu nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei devyni mėnesiai ir per šį laikotarpį Č. P. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Č. P. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, t. y. vykdo individualią veiklą (b. l. 153), dispečerinės „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai. Č. P. yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, vedęs, administracine tvarka baustas (b. l. 145-152), neteistas (b. l. 144), turi vidurinį išsilavinimą,. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo Č. P. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta per neatsargumą ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti jo sutuoktinę G. P., su kuria susituokęs yra beveik 21 metus ir kuri teisme sutiko būti sutuoktinio Č. P. laiduotoja. Nustatyta, kad G. P. neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, ji nedirba, jai nustatytas neįgalumas. Apklausęs G. P. teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti savo sutuoktiniui Č. P. teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti Č. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. BK 67 straipsnis numato, kad atleistam nuo atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo Č. P. asmenybę, į jo amžių, į jo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį bei paskirtį, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Č. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 128-129).

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios L. L. civilinis ieškinys dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl autoįvykyje patirtos traumos buvo apsunkintas jos judėjimas, negalėjo ir iki šiol negali savęs apsitarnauti, nuolat kenčia autoįvykio metu sužalotos kojos skausmą, vartoja daug nuskausminamųjų vaistų. Nedaug judėti gali tik namų aplinkoje vaikštynės pagalba, į lauką ir dažniausiai vien tik pas medikus gali išvykti tik su artimųjų pagalba neįgaliojo vežimėlyje. Dėl patirtos traumos tebejaučia nuolatinius skausmus, kuriuos malšina analgetikais. Dėl nuolatinio skausmo, apmaudo, kad negali apsieiti be šeimos narių sutuoktinio ar sūnaus pagalbos jaučiasi nepilnavertė ir našta artimiesiems. Nuolatinis skausmas, vidiniai išgyvenimai, baimė dėl ateities, vidinis nerimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, pažeminimo bei vienišumo jausmas ją labai slegia. Dėl šių priežasčių namie yra irzli, liūdna, užsidariusi. (b. l. 64-67).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Susipažinus su civiliniu ieškiniu ir bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji L. L. reiškia civiliniam atsakovui draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialui civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo bendrai – 8000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad civilinis atsakovas draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialas iki civilinio ieškinio pareiškimo jau buvo atlyginusi nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinės žalos, todėl nukentėjusioji, įvertinusi šią aplinkybę, teismo posėdžio metu nurodė, kad iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo prašo priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajai L. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - kairio blauzdikaulio šoninio krumplio įspaustinio lūžio ir kairio kelio sąnario šoninio krumplio plyšimo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jos judėjimas yra apsunkintas, ji negalėjo ir iki šiol negali savęs apsitarnauti, nuolat kenčia autoįvykio metu sužalotos kojos skausmą, vartoja daug nuskausminamųjų vaistų. Nedaug judėti gali tik namų aplinkoje vaikštynės pagalba, į lauką ir dažniausiai vien tik pas medikus gali išvykti tik su artimųjų pagalba neįgaliojo vežimėlyje. Dėl patirtos traumos tebejaučia nuolatinius skausmus, kuriuos malšina analgetikais. Dėl nuolatinio skausmo, apmaudo, kad negali apsieiti be šeimos narių sutuoktinio ar sūnaus pagalbos jaučiasi nepilnavertė ir našta artimiesiems. Nuolatinis skausmas, vidiniai išgyvenimai, baimė dėl ateities, vidinis nerimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, pažeminimo bei vienišumo jausmas ją labai slegia. Dėl šių priežasčių namie yra irzli, liūdna, užsidariusi. (b. l. 64-67). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji L. L. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė moralinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, spręstina, kad prašomas priteisti 8000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Kadangi civilinis atsakovas jau yra atlyginęs dalį prašomos priteisti neturtinės žalos - 2000 Eur, todėl nukentėjusiosios L. L. naudai iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo priteistina 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. L. atstovas advokatas Mindaugas Repšas teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas už advokato pagalbą – priteisti 800 Eur iš kaltinamojo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui šioje baudžiamojoje byloje už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teismo procese nukentėjusiosios L. L. sūnus T. L. sumokėjo 800 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios L. L. turėtos 800 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už atstovavimą nukentėjusiosios interesams ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teismo procese, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo Č. P..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Č. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti Č. P. laiduotojos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Č. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš kaltinamojo Č. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiosios L. L. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė