Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš R. P. konfiskuota: 22, 32 Lt, 149 JAV doleriai; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung X520“, kurio IMEI 352574011987078, su Sim kortele „Ežys“, kurios Nr. 89370019400016710941, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei G3260“, kurio IMEI 867765000292888, su Sim kortele „Ežys“, kurios Nr. 89370019400016732051 ir Sim kortele „Pildyk“, kurios Nr. 89370031020101367151; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung M600“, kurio IMEI 355381010143845, su Sim kortele „Ežys“, kurios Nr. 89370019410016151079.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. Ž. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą ir nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su K. D., M. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, ir padėjėju A. B., davusiu patarimus, nurodant vietas, esančias Kabelių užkardai priklausančiame pasienio ruože, kaip tinkamas nusikalstamai veikai daryti, informavusiu R. P. apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Kabelių užkardos sargybų būrio pasieniečių patruliavimo maršrutus, faktines patruliavimo vietas ir pamainų keitimosi laiką, laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. gruodžio 5 d., jis tyčia, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų, kurių vieną kartą dalyvaujant K. D. ir M. V., eilę kartų susiskambinęs iš jo naudojamo abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), naudoto su mobiliojo ryšio telefonais „Huawei G3620, kurio IMEI 867765000344408, ir „Samsung X520“, kurio IMEI 352574011987078, su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, esančiu Baltarusijos Respublikoje, kuris naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dėžių su cigaretėmis permetimo į Lietuvos Respublikos pusę, išvengdamas muitinės kontrolės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų ties valstybės sienos ženklu Nr. 0158, esančiu Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Latežerio kaimo ribose, ir tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0192 - Nr. 0193, esančių Varėnos r. sav., Marcinkonių k., Kabelių kaimo ribose, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens permestas dėžes su cigaretėmis, t. y. 10 000 pakelių cigarečių „Premier 7“ (200000 vnt.), 15 700 pakelių cigarečių „Premier“ (314000 vnt.), 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ (10000 vnt.), kurias nugabeno į ūkinį pastatą (kluoną), esantį Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis - 10 000 pakelių cigarečių „Premier 7“ (200000 vnt.), 15 700 pakelių cigarečių „Premier“ (314000 vnt.), 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ (10000 vnt.) su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 177 050 Lt.

E. Ž. ir R. P., veikdami bendrai, pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 3 p. reikalavimus, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie: laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis - tabako gaminiais, o būtent: R. P. laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytos dienos, iki 2011 m. gruodžio 5 d., kontrabandos būdu įgijus – 10 000 pakelių cigarečių „Premier 7“ (200000 vnt.), 15 700 pakelių cigarečių „Premier“ (314000 vnt.), 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ (10000 vnt.) su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, ir sudaro 177 050 Lt, tyčia, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų, nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0158, esančio Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Latežerio kaimo ribose, ir nuo valstybės sienos ženklų Nr. 0192 - Nr. 0193, esančių Varėnos r. sav., Marcinkonių k., Kabelių kaimo ribose, nunešus į miško gilumą ir sudėjus į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią pagal 2011-10-11 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš P. Š., nugabenus į ūkinį pastatą (kluoną), esantį Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A., kuriame jas laikė, o 2011 m. gruodžio 5 d., apie 15 val., E. Ž. ir R. P. iš ūkinio pastato (kluono), esančio Druskininkų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A., kuriame R. P. laikė kontrabandos būdu įgytus tabako gaminius su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pakrovę į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Ž., kuriuo jis naudojasi, 11 dėžių su jose esančiais 2500 pakelių cigarečių „Premier 7“ (50000 vnt.) ir 3000 pakelių cigarečių „Premier“ (60000 vnt.) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 37 113 Lt, ir šias cigaretes laikant automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 117 km., kur 2011 m. gruodžio 5 d., 16 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o likusias dėžes su cigaretėmis, t.y. 7500 pakelių cigarečių „Premier 7“ (150000 vnt.), 12 700 pakelių cigarečių „Premier“ (254000 vnt.), 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ (10000 vnt.) su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, ir sudaro 139 937 Lt, R. P. laikė minėtame ūkiniame pastate, kol 2011-12-05 apie 17 val. 40 min. kratos metu surado policijos pareigūnai.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtosios bausmės. Anot apelianto, jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teigdamas, jog jam turėjo būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, R. P. atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jam siūlė baudžiamąjį procesą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Tokiu atveju jam būtų paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Būtent ši bausmės rūšis, kuri jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtinta kaip alternatyva laisvės atėmimui, būtų teisinga bei proporcinga apelianto asmenybei bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Abejų šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (BK 199 straipsnio 1 dalis) ar iki septynerių metų (BK 199² straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas R. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei dvejiems metams. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, susijusias su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kaltės turiniu, nusikaltimo padarymo motyvais, kaltininko asmenybe.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam R. P. realią laisvės atėmimo bausmę, bet ne kitą alternatyvą – baudą, motyvuojamas tuo, kad jis praeityje buvo vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Taigi apygardos teismas, spręsdamas, jog R. P. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, pateikė gan paviršutiniškus tokio sprendimo motyvus, be to, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ankstesnio teistumo išnykimo sąlygas.

Iš tiesų, iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 271 straipsnio 2 dalyje (1961 m. BK redakcija), padarymą. Už šią nusikalstamą veiką R. P. teismo nuosprendžiu paskirta 6 MGL , t.y. 750 Lt dydžio bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdomoji byla dėl 750 Lt dydžio baudos išieškojimo iš nuteistojo R. P. buvo užvesta 2002 metais, kuri vykdymui buvo perduota antstoliui A. C.. Pirmieji antstolio patvarkymai vykdomojoje byloje atlikti praėjus daugiau nei penkeriems metams po vykdomosios bylos iškėlimo: 2007 m. lapkričio 16 d. dėl 300 Lt paskirstymo; 2009 m. kovo 18 d. dėl 200 Lt paskirstymo; 2009 m. lapkričio 16 d. dėl 300 Lt paskirstymo. Visos šios piniginės lėšos buvo panaudotos tik vykdymo išlaidoms padengti, o išieškomos baudos suma nebuvo dengiama. 2012 m. spalio 22 d. vykdomoji byla buvo perduota antstolei J. J., kuri tais pačiais metais iš R. P. išieškojo 1055 Lt, nukreipdama juos išieškomai baudai ir vykdymo išlaidoms padengti.

BK 97 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadovaujantis šio BK straipsnio nuostatomis, asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teistumo trukmės tęstinumą lemia padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltės forma, bausmės vykdymą reglamentuojančių įstatymų taikymas, baudžiamųjų įstatymų pakeitimai ir t.t. Tais atvejais, kai įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tam tikrų priežasčių nebuvo vykdomas ir per įstatymu nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, teistumo išnykimo terminas tiesiogiai priklauso nuo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Tokiais atvejais teistumas išnyksta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Naujos redakcijos BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto 6 papunktyje, 2 punkte, numatyta, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Suėjus šiam terminui apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas su sąlyga, kad nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Tokios pačios apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties sąlygos asmenims, nubaustiems ne laisvės atėmimo bausme, buvo numatytos ir 1961 m. BK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje.

R. P. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, t.y. už nesunkų nusikaltimą. Jam už šią nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu paskirta bauda. Taigi byloje nenustačius aplinkybių, sustabdančių ar nutraukiančių nuosprendžio įvykdymo senaties termino eigą, konstatuotina, kad šis terminas pasibaigė praėjus trejiems metams po minėto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, t.y. 2005 metais. Suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, tuo pačiu pasibaigė ir R. P. teistumas dėl nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, padarė jau išnykus teistumui pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį. Todėl nepagrįstai nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad R. P. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, taigi pripažino esant nusikaltimų recidyvui ir į šias aplinkybes atsižvelgė paskirdamas jam bausmę. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvados dėl R. P. nusikalstamų veikų recidyvo tinkamai nemotyvavo ir teisiškai nepagrindė, apsiribodamas nuoroda į antstolės pateiktą pažymą apie vykdomosios bylos pabaigą (9 t. 40 b.l.). Tuo tarpu antstolės pateikti duomenys apie teismo nuosprendžiu paskirtos baudos iš R. P. išieškojimą jo teistumo išnykimo klausimui įtakos neturi, kadangi teistumas jam išnyko praėjus įstatyme nustatytam trejų metų apkaltinamojo teismo nuosprendžio vykdymo terminui, kuomet bausmės vykdymas dar nebuvo pradėtas.

R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir davė išsamius parodymus, kuriuose įvardino ne tik savo, bet ir kitų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą, taip pat svarbus kaltininko asmenybės įvertinimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. P. turi šeimą, rūpinasi bei materialiai išlaiko savo mažametį vaiką, kurio motina šiuo metu gyvena užsienyje. Nuo 2012 metų jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra charakterizuojamas teigiamai (8 t. 195 b.l.).

Bendrame šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, prokuroras šioje byloje į teismą kreipėsi prašydamas užbaigti baudžiamąjį procesą baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas paskirti R. P. galutinę subendrintą bausmę – 470 MGL (61 100 Lt) dydžio baudą. Nuteistasis R. P. su tokia prokuroro pasiūlyta bausme sutiko (9 t. 45-46 b.l.). Vadinasi, ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą baudžiamuoju įsakymu priėmęs prokuroras laikėsi nuomonės, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui paskyrus laisvės atėmimui alternatyvią bausmę – baudą.

Nuosprendį priėmęs teismas nustatė dvi R. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Abejonių nekelia tai, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia.

R. P. nuteistas pagal du BK specialiosios dalies straipsnius – BK 119 straipsnio 1 dalį (kontrabanda) ir 199² straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis). Akivaizdu, kad abu šie nusikaltimai patys savo esme yra savanaudiški, kadangi vykdomi dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį. Analogiškai tokio pobūdžio nusikalstamos veikos vertinamos ir teismų praktikoje (pavyzdžiui žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K–625/2012). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas savanaudiškas paskatas sunkinančia nuteistojo R. P. atsakomybę aplinkybe, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. P., netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir paskyrė apeliantui neteisingą, per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę bei jo šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskiriant R. P. kitą – ne laisvės atėmimo – bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

R. P., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirti 400 MGL (52 000 Lt) dydžio baudą.

R. P., pripažintam kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirti 400 MGL (52 000 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 450 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į R. P. paskirtąją bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. vasario 3 d. (60 dienų) ir nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. birželio 19 d. (115 dienų), vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. R. P. nustatyti galutinę bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

P. R. P. atžvilgiu pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.