- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- A-146-345-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V.A.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui ir valstybės įmonei, „Registrų centras“
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.A. pareiškimą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas V.A. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriame prašė panaikinti:
1) 2007 m. sausio 3 d. valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras; centrinis registratorius) Panevėžio filialo sprendimą Nr.273 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“, kuriuo atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą gyvenamojo namo pamatus, plane pažymėtus 1A0p, bei pagalbinio pastatų pamatus, plane pažymėtus 2I0p, 3I0p,410p, esančius jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pusliškio kaime, Rokiškio rajone, ir įpareigoti įrašyti šiuos duomenis;
2) 2007 m. sausio 11 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo", kuriuo atsisakyta įregistruoti jo nuosavybės teises į minėtus pamatus, ir įpareigoti jas įregistruoti;
3) 2007 m. vasario 23 d. VĮ Registrų centro sprendimą Nr.69, kuriuo palikti nepakeisti minėti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimai.
Reikalavimų dalyje dėl atsakovo įpareigojimo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą pagalbinių pastatų pamatus, plane pažymėtus 3I0p, 4I0p, ir nuosavybės teises į juos pareiškėjas atsisakė (b.l.92).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2006 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo miško ūkio paskirties žemės sklypą Pusliškio kaime, Rokiškio rajone. Šioje sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl pamatų, tačiau, tačiau Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrengimų, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės perėjimo į juos klausimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, tai laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrengimus, sodinius ar kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Remdamasis šia Civilinio kodekso nuostata mano, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys pamatai taip pat priklauso jam. Pažymėjo, kad UAB „Adoljana", kuri turi licenciją atlikti kadastrinių matavimų darbus, atliko jo žemė sklype esančių pamatų kadastrinius matavimus, paruošė kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Panevėžio filialas nepagrįstai atsisakė įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) pamatus ir jo nuosavybės teises į šiuos pamatus motyvuodamas tuo, kad išlikę tik pamatų fragmentai. Nurodė, kad Panevėžio apskrities archyvo pateikti dokumentai (ūkinės knygos) patvirtina, jog 1948 metais minėtame žemės sklype buvo P.T. sodyba (gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, pirtis).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b.l.55-56) paaiškino, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų - gyvenamo namo 1A0p, pagalbinių pastatų 2I0p, 3I0P, 4I0p, esančių Pusliškio kaime, Rokiškio rajone - kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į juos. 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo" bei 2007 m. sausio 11 d. sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo" šie pareiškėjo prašymai buvo atmesti dėl šių priežasčių:1) pagal nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus pamatų fragmentus negalima identifikuoti nekilnojamojo daikto bei nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Kadastrą; 2) pagal faktinę objekto būklę pamatų fragmentai negali būti laikomi nekilnojamuoju daiktu (statiniu), kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas); 3) kartu su prašymais pateikti 2006 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr.2R-2560 ir 2007 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas Nr.2R-2562, pagal kuriuos pareiškėjas įsigijo žemės sklypą bei nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla nėra statinių kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą bei teisių į juos įregistravimo teisiniai pagrindai.
Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas, nes nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (NTRĮ 9 straipsnio 2 dalis). Tai atlikti buvo atsisakyta 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo žemės sklype rasti išlikę pamatai, tačiau UAB „Adoljana" paruoštoje kadastrinėje byloje pateikti duomenų, kurie yra teisingi, nepakanka, kad būtų galima įregistruoti statinį.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime (b.l.61) paaiškino, kad 2007 m. vasario 23 d. sprendimas Nr.69, kurio priėmimo argumentai yra išdėstyti šiame sprendime, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu V.A. pareiškimą patenkino: VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2007 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 273 ir 2007 m. sausio 11 d. sprendimą dalyse, kuriose atsisakyta įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą gyvenamojo namo pamatus, plane pažymėtus 1A0p, pagalbinio pastato pamatus, plane pažymėtus 210p, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į juos, panaikino; panaikino VĮ „Registrų centras“ 2007 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 69 dalį, kuria centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija buvo patvirtinusi minėtas teritorinių registratorių sprendimų dalis; įpareigojo VĮ Registrų centro Panevėžio filialą įregistruoti gyvenamojo namo pamatus, plane pažymėtus 1A0p, ir pagalbinio pastato pamatus, plane pažymėtus 2I0p, ir V.A. nuosavybės teises į juos. Bylą dalyje dėl pagalbinių pastatų, plane pažymėtų 3I0p ir 4I0p, pamatų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir V.A. nuosavybės teisės į juos įregistravimo nutraukė pareiškėjui atsisakius skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo miško ūkio paskirties 5,66 ha žemės sklypą (5,66 ha bendro ploto, miško plotas 3,55 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Rokiškio rajone, Pusliškio kaime (b. l. 11-13), kuriame yra išlikę senos sodybos statinių pamatai. Pagal Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo sklypo pirkėjui. Iš Panevėžio apskrities archyvo dokumentų teismas nustatė, kad Rokiškio rajono Aleksandravėlės apylinkės Pusliškio kaimo ūkinėse knygose yra duomenys apie P.T., o vėliau – M.T. ūkinius kiemus ir jiems priklausiusius pastatus - gyvenamąjį namą ir pirtį (b.l. 28). Minėtos sodybos statiniai registre įregistruoti nebuvo, šiuo metu išlikę tik jų pamatai. Pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtino liudytojas Z.T., paaiškinęs, kad žemės sklype buvo jo senelių sodyba, kuri karo metu, apie 1941-1942 m., sudegė ir buvo atstatyta truputį toliau (toje vietoje yra iki šio laiko išlikę gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato pamatai). Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudytojos V.Č., kuri atliko kadastrinius matavimus, parodymais, kad yra išlikę buvusių pastatų akmeniniai pamatai (gyvenamojo pastato pamatų aukštis yra 60 cm; ūkinių pastatų - vietomis 40 cm, vietomis pamatai yra įdubę; pamatai ištisiniai, tik vietomis užžėlę žole, tačiau atitinka statinio sąvoką), nustatė, kad UAB „Adoljana" pareiškėjo žemės sklype atliko kadastrinius matavimus, suformavo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (b. l. 15-23), kurioje pateikti pamatų - pagrindinio pastato bei pagalbinių pastatų - išmatavimai bei kiti duomenys. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų - gyvenamo namo 1A0p, pagalbinių pastatų 2I0p, 3I0P, 4I0p, esančių Pusliškio kaime, Rokiškio rajone, kadastro duomenis į Kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į juos. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo" bei 2007 m. sausio 11 d. sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo" šių prašymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad yra išlikę tik pamatų fragmentai, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti nekilnojamojo daikto, nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Kadastrą.
Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo turto kadastro objektai, o vienas iš jų - statinys (taip pat nebaigtas statyti). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą statinys yra visa tai, kad sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Remdamasis kadastrinių matavimų byla, liudytojų V. Č., Z. T. parodymais, taip pat atsakovo atstovo paaiškinimais, teismas priėjo išvados, kad žemės sklype, kurį įgijo pareiškėjas, yra išlikę gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, kurie laikytini statiniais, nes atitinka aptartą statinio sąvoką. Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog nepakanka duomenų minėtiems pamatams įregistruoti, negali būti pagrindu atsisakyti įregistruoti daiktą, t.y. pamatus ir daiktines teises. Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje reglamentuota kadastro tvarkytojo teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir juos keisti. Pažymėjo, kad atsakovai, atsisakydami įregistruoti pamatus, nenurodė nei vieno iš šiame įstatymo straipsnyje numatytų pagrindų. Nei minėtame įstatyme, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nėra nurodyta, kad daiktus ir daiktines teises į juos galima įregistruoti tik nustačius visus galimus į kadastro duomenų bazę įrašyti duomenis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad kadastrinių matavimų byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti faktinę objektų būklę, vertinti juos kaip nekilnojamąjį daiktą, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, įrašant tuos duomenis, kurie yra nustatyti. Remdamasis minėtais argumentais pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė įregistruoti minėtus pamatus ir daiktines teises.
III.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras apeliaciniu skundu (b.l.109-111) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Apeliantas nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro Nr.73/14931 duomenis, remiantis Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 27-44453-9770 ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 165ž, V.T. nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 22 d. buvo įregistruota nuosavybės teisė į aptariamą žemės sklypą. Liudytojas Z.T. teisme patvirtino, kad minėtais administraciniais aktais nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos jo motinai V.T. į buvusio savininko A.T. nuosavybės teisėmis valdytą 5,66 ha žemės sklypą, esantį Rokiškio rajono, Pusliškio kaime. Dokumentai, kad A.T. ar V.T. šiame žemės sklype turėjo nuosavybės teise pastatus, teismui nepateikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas Z.T. paaiškino, jog senelio sodyba karo metu sudegė ir jo dėdė P. vėliau pasistatė pastatus. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų Panevėžio apskrities archyvo duomenų matyti, kad pastatų (gyvenamojo namo ir pirties) savininkais buvo P.T., o vėliau M.T. Apelianto teigimu, V.T., įsigijusi žemės sklypą, negalėjo parduoti pastatų pamatų kitiems savininkams: R.S. (ji pardavė žemės sklypą I.V., o šis V.A. ). Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, aiškindamas nuosavybės teisės perėjimo klausimą. Atkreipė dėmesys ir į tai, archyvinių dokumentų, kuriais rėmėsi teismas, pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikęs nebuvo.
Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis). Sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimų metu surenkami duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti, t.y. identifikuoti, kad aprašytas daiktas yra nekilnojamasis daiktas (NTKĮ 1 straipsnio 4 dalis). Pagal byloje užfiksuotus pamatų fragmentus (tai patvirtina ir fotonuotraukos) negalima indentifikuoti nekilnojamojo daikto, nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Kadastrą pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl toks daiktas negali būti kadastro objektu, t.y. negali būti laikomas ir pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pagal 2003 m. gegužės 5 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-187 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7 punktą (7.1.3 papunktis) metodiškai vadovauja kadastriniams matavimams, kadastrinių duomenų surinkimui ir tikslinimui, 2003 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 3B-(9.2)-3145, adresuotame Valstybės įmonei Registrų centras, yra pažymėjusi, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami, kai gali būti nustatyti pastato plotas, tūris, paskirtis, kiti parametrai bei vertė, t.y. pasisakė dėl būtinųjų reikalavimų, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (32.2.4.2 p.) nurodyta , kad nebaigti statyti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus. Šių parametrų (duomenų) nustatymą reglamentuoja 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - ir Kadastrinių matavimų taisyklės. Vadovaujantis kadastrinių matavimų taisyklėmis, pagal faktinę objekto būklę UAB "Adoljana" negalėjo nustatyti tų parametrų (duomenų), kuriuos nurodo savo sudarytoje byloje. Akivaizdžiai fiziškai išnykusio daikto liekanos pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio nuostatas negali būti laikomos nekilnojamaisiais daiktais. Todėl kadastro tvarkytojas prašymo nagrinėjimo nustatęs vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje išvardintų aplinkybių, turėjo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Paaiškino, kad nors 2007 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 273 konkrečiai nenurodytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo straipsnis ir punktas, tačiau iš sprendime išdėstytų motyvų, kuriais atsisakyta tenkinti prašymą, yra aišku kuriuo punktu buvo remtasi.
Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodė, kad sutinka su VĮ Registrų centro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (b.l.116-117).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į VĮ Registrų centras apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo nuomone, apeliantas netinkamai aiškina Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad apelianto teiginys, jog pagal byloje užfiksuotus pamatų fragmentus negalima identifikuoti nekilnojamojo daikto, yra nepagrįstas, nes VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, nuvykus į vietą buvo nustatyta, jog pamatai yra išlikę ir kad UAB „Adoljana" paruoštoje kadastrinėje byloje pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kadastrinėje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti faktinę objekto būklę, vertinti jį kaip nekilnojamąjį daiktą (NTKĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl pamatų 1A0p ir 2I0p, esančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pusliškio kaime, Rokiškio rajone, kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir atsisakymo įregistruoti pareiškėjo daiktines (nuosavybės) teises į šiuos pamatus.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (NTKĮ 3 straipsnio 3 dalis). Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo įregistruoti jo nuosavybės teises į gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato pamatus galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įrašyti šių daiktų (pamatų 1A0p ir 2I0p) kadastro duomenis į Kadastrą, t.y. jeigu būtų panaikintas šis sprendimas įpareigojant atsakovą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Kadastrą (įregistruoti nekilnojamuosius daiktus).
Nekilnojamųjų daiktų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.balandžio 15 d. nutarimu (galioja 2005 m. birželio 23 d. Nutarimo redakcija). Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiai teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Statybos įstatymu, Kadastrinių matavimų taisyklėmis, kt.).
Byloje nustatyta, kad žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pusliškio kaime, Rokiškio rajone, pareiškėjas 2006 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pirko iš Irmanto Vitkausko, kuris šį sklypą asmeninės nuosavybės teise valdė nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. liepos 26 d. Šis žemės sklypas buvo suformuotas vykdant žemės reformą ir 1998 m. vasario 26 d. apskrities viršininko sprendimu Nr.24-44453-9770 grąžintas natūra V.T. atkuriant nuosavybės teises į A.T. turėtą žemę. Po nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypo savininkai keitėsi, nes žemės sklypas buvo parduotas. Pareiškėjas, skaičiuojant nuo 1998 metų, yra ketvirtasis minimo žemės sklypo savininkas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei vienas šio žemės sklypo savininkas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistravęs jokių statinių.
2006 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad šios sutarties dalykas yra 5,66 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Pusliškio kaime, Rokiškio rajone. Pareiškėjas įrodinėja, kad pagal šią sutartį jam perėjo nuosavybėn ne tik žemės sklypas, bet ir šiame sklype esantys, tačiau sutartyje nenurodyti gyvenamojo namo (1A0p) ir pagalbinio pastato (2I0p) pamatai. Šį teiginį pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo sklypo pirkėjui.
Pareiškėjas 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė VĮ Registrų centro Panevėžio filialui prašymus įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamųjų daiktų (kadastro duomenis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus (b.l.57-59). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą kadastro tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė Kadastro tvarkytojui 2006 m. liepos 26 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą (b.l.11-14), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, sudarytą UAB „Adoljona“ (b.l. 15-23), kurioje nurodyta, kad žemės sklype yra 4 statiniai: 1946 metų statybos gyvenamosios paskirties pastato (plane pažymėta- 1A0p) ir 3 pagalbinių pastatų (plane pažymėta - 2I0p, 3I0p,4I0p) pamatai. Pagal patikslintus skundo reikalavimus ginčas vyksta tik dėl pamatų, pažymėtų indeksais 1A0p ir 2I0p, įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimo į juos.
Kadastro nuostatai įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 punktas). Išnagrinėjęs prašymą kadastro tvarkytojas priima vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų: prašymą patenkina; prašymą atmeta; sprendimo priėmimą atideda (Nuostatų 89 punktas, NTKĮ 13 straipsnio 3,4 dalys). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Kadastrą (Kadastro nuostatų 90 punktas).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Viena iš minėtoje įstatymo normoje nurodytų aplinkybių – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų (NTKĮ 14 straipsnio 4 punktas). Šis įstatymo nuostata yra imperatyvi. Nustatęs nors vieną iš minėtame įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą nustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytą aplinkybę. Nors ši įstatymo norma į sprendimą neįrašyta, tačiau iš sprendimo turinio ir jame išdėstytų motyvų matyti, kad buvo nustatyta būtent Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodyta aplinkybė. Sprendime nurodyta, kad yra išlikę tik buvusių pamatų fragmentai (pavieniai akmenys nesurišti statybine medžiaga), kurie pagal faktinę būklę negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), pagal juos negalima nustatyti nekilnojamojo daikto parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą. Taip pat nurodė, kad dėl minėtų priežasčių nebuvo pagrindo atlikti kadastrinius matavimus. Atsisakęs įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Kadastrą, atsakovas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl daiktinių (nuosavybės) teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą negali būti įregistruotos jei Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. 2007 m. vasario 23 d. sprendimu centrinis registratorius minėtus teritorinio registratoriaus sprendimus paliko nepakeistus.
Kadastro objektai yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti nekilnojamieji daiktai : žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia leidimo; patalpa šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą turi būti nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje (NTKĮ 8 straipsniai, 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis,16 straipsnio 3 dalis; Kadastro nuostatų 14 punktas). Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje: objektas (pastatas; patalpa; inžinerinis statinys); unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai); statybinė medžiaga; vidaus įrangos charakteristikos; vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; įsigijimo kaina ir įsigijimo data; statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai; duomenys apie statinio statybos būklę; statinio buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris); statinio kontūrų skaitmeninė grafinė informacija; statinio kadastro duomenų nustatymo data; kiti teisės aktų nustatyti duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (NTKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys (NTKĮ 6 straipsnio 2 dalis) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 straipsnis; Kadastro nuostatų 32.2, 63 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176), kurioje turi būti Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nurodytų dokumentų komplektas.
Kadastro nuostatų 32 punktas ir Kadastrinių matavimų taisyklių 17-20 punktai reglamentuoja kokie veiksmai turi būti atlikti statinių kadastrinių matavimų metu nustatant į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomus statinius kadastro duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą būtinų nustatyti elementų - statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai). UAB „Adoljona“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje (b.l. 15-23) nurodyti dėl gyvenamosios paskirties pastato 1A0p nurodyti tik du parametrai (plotas, tūris), ūkinio pastato 2I0p tik vienas parametras - tūris. Akivaizdu, kad šie parametrai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme nėra pakankami įrašymui į Kadastrą. Dėl objekto 1A0p nurodyta, kad jo baigtumas 9%, vidutinė vieneto statybinė vertė po indeksavimo -47 Lt, atkūrimo kaštai (statybinė vertė) - 520 Lt, atkuriamoji vertė – 160 Lt, vidutinė rinkos vertė -30 Lt; dėl objekto 2I0p (plano ir nuotraukų kadastrinių matavimų byloje nėra) nurodyta, kad jo baigtumas 16 %, vidutinė vieneto statybinė vertė po indeksavimo - 58 Lt, atkūrimo kaštai (statybinė vertė) – 700 Lt, atkuriamoji vertė – 210 Lt, vidutinė rinkos vertė -27 Lt. Pagal minėtus duomenis kadastrinių matavimų bylose nurodyti objektai iš esmės yra beverčiai. Kadastrinių matavimų byloje nėra pilno dokumentų komplekto, kuris turėtų būti pagal Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nustatytus reikalavimus. Nėra duomenų kokiais dokumentais remiantis į kadastrinių matavimų bylą buvo įrašyti statinių pavadinimai, paskirtis, statybos metai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo pavedimą atlikti ginčo objektų kadastrinius matavimus, buvo nuvykęs į pareiškėjo žemės sklypą ir konstatavo, kad pagal faktinę objektų būklę neįmanoma nustatyti ginčo objektų parametrų, kuriuos privaloma įrašyti į Kadastro duomenų bazę. Iš VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo objektas yra įvairia augmenija apaugę jokia jungiamąja statybine medžiaga (cementu, moliu, kt.) nesujungtos akmenų eilės (b.l.84-88). Kad tai buvusių pastatų pamatų likučiai galima spręsti tik iš to, kad akmenys sudėti įprastine pastatams forma. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad kadastriniai matavimai gali būti atliekami tik tada, kai galima nustatyti statinių plotą, tūrį ar kitus parametrus (Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 18 punktas). Atsakovas teisingai vertino, kad kadastrinių matavimų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą (NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 4 punktas). Todėl atsakovas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273 iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti minėtus pamatus į nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendimo turinio trūkumas, kad į jį neįrašytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas, nėra pagrindas naikinti šį sprendimą, kadangi iš sprendimo turinio (teksto) yra aišku, jog buvo vadovautasi šia įstatymo nuostata ir sprendimas iš esmės yra teisingas. Be to, šiame sprendime yra teisingai nurodyti kiti jo priėmimo teisiniai pagrindai ( NTKĮ 5 straipsnis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Į Kadastrą gali būti įrašytas nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamasis daiktas (NTKĮ 7 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro 9 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamieji daiktai kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai nebuvo suformuoti.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose vartojama statinio, kaip nekilnojamojo turto kadastro objekto sąvoka atitinka Statybos įstatyme pateiktą statinio sąvoką. Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti pamatų likučiai (1A0p ir 2I0p) nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priėjo nepagrįstą išvadą, jog ginčo objektai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką ir yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Taigi, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, jog apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymas statinio pamatų sąvokos nepateikia. Ji pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-141 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 2.05.14:2005 8.14 punkte, kuriame nurodyta, kad statinio pamatas – statinio dalis, kuri perima apkrovas ir perduoda jas į pagrindą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas statinio požymis „tvirtai sujungta su žeme“ turi būti aiškinamas kartu su Civilinio kodekso 1.98 straipsniu ir suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t.y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Nagrinėjamu atveju ginčo objektai yra sunykusių statinių (pastatų) likučiai – akmeninių pamatų dalys (pavieniai akmenys, kurių į vieną visumą nesieja jokia jungiamoji statybinė medžiaga), kurios dėl pirmiau minėtų priežasčių nėra kadastro objektai. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamos buvusių pamatų dalys (pavieniai akmenys) yra žemėje negali būti vertinama, kad tai yra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį - „tvirtai sujungta su žeme“.
Konstatavus, kad pareiškėjo nurodyti pamatų likučiai (1A0p ir 2I0p) nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nustačius, kad VĮ Registro centro Panevėžio filialas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu Nr.273, kurį 2007 m. vasario 23 d. sprendimu Nr.69 paliko galioti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą pamatų (1Aop ir 2I0p) duomenis, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo 2007 m.sausio 11 d. sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į minėtus objektus, kadangi Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl pamatų 3I0p ir 410p įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių registravimo nutraukė pagrįstai, kadangi pareiškėjas šioje dalyje atsisakė savo skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas).
Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria buvo panaikintos VĮ Registro centro Panevėžio filialo 2007 m. sausio 3 d. sprendimo Nr.273 ir 2007 m. sausio 11 d. sprendimo bei VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 23 d. sprendimo Nr.69 dalys dėl atsisakymo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą pamatus 1A0p ir 2I0p ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos pamatus, o taip pat nustatyti atsakovui įpareigojimai atlikti registravimo veiksmus, naikintinas. V.A. pareiškimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį ta apimtimi, kuria panaikintos valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2007 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 273 ir 2007 m. sausio 11 d. sprendimo bei valstybės įmonės Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 69 dalys dėl atsisakymo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą pamatus 1A0p, 210p ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos pamatus, o taip pat sprendimo dalį, kuria atsakovui nustatyti įpareigojimai atlikti šių pamatų ir pareiškėjo nuosavybės teisių į juos registravimo veiksmus. V.A. pareiškimą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.