Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-365-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05887-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2; 3.1.2.3; 3.1.2.6. (S)

2019 m. gegužės 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Garnuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-02-17 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. BUAB „Garnuva“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. A. ir G. M. (duomenys neskelbtini)) 28 504,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-02-17 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-759-956/2020 pagal BUAB „Garnuva“ ieškinį perdavė pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui.

3. Teismas, pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

4. Teismas įvertinęs tai, kad šioje byloje turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2019-06-04 nutartimi iškelta bankroto byla, ir nėra priimta nutartis šią civilinę bylą skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje, perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. BUAB „Garnuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-02-17 nutartį.

6. Nurodo, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria vadovavosi priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, numato, kad bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduotinos tik tos civilinės bylos, kurios buvo iškeltos iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir teismo posėdis tokiose civilinėse bylose dar nėra paskirtas. Todėl jei civilinė byla inicijuota po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, JANI 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti taikoma.

7. Nagrinėjamu atveju bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2019-06-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-06-15, o ieškinys atsakovams pateiktas 2019-12-19, t. y. po bankroto bylos iškėlimo.

8. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši civilinė byla, kaip ir bankroto byla buvo iškeltos dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau tekste - ir ĮBĮ), o ne JANĮ. ĮBĮ galiojusio ieškinio pateikimo metu 14 straipsnio 3 dalis numatė, kad ieškiniai dėl <...> kitų administratoriaus reikalavimų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Todėl pagal aptartą teisinį reglamentavimą nėra jokio teisinio pagrindo šią civilinę bylą perduoti bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

9. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020 pateiktą išaiškinimą dėl JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir nurodo, kad šis išaiškinimas tik pagrindžia jos atskirojo skundo reikalavimus.

10. Atsakovė R. A. prašo pirmosios instancijos teismo 2020-02-17 nutartį palikti nepakeistą ir atmesti atskirąjį skundą.

11. Atkreipia dėmesį į JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintą šio įstatymo taikymo apimtį ir mano, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo sprendžiamas galiojant JANĮ įstatymo nuostatoms, o ne ĮBĮ. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijose teismas teismingumo klausimą išsprendė teisingai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Garnuva“ Panevėžio apygardos teismo 2019-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019-06-15. BUAB „Garnuva“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams R. A. ir G. M. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė 2019-12-20.

14. Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka (CPK 25 straipsnis). Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (straipsnio 9 punktas).

15. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį byla perduodama nagrinėti kitam teismui tik tuomet, kai iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinę bylą pagal BUAB „Garnuva“ ieškinį, kuriuo reiškiami turtiniai reikalavimai (duomenys neskelbtini) perdavė pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui JANĮ 29 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą laiko teisiškai nepagrįstu.

17. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, o yra skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Be kita ko, šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

18. JANĮ 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

19. Iki JANĮ įsigaliojimo, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tačiau bylų, kuriose turtinius reikalavimus reiškė bankrutuojanti įmonė perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui teisiniu reguliavimu nebuvo numatytas ir, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, iki 2020-01-01 galiojusioje ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcijoje.

20. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nemokaus asmens turtinio pobūdžio reikalavimai skolininkams turi būti sprendžiami pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; 2020-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).

21. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas taikė netinkamai, bylos teismingumo klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2020-02-17 nutartį. Nutartis naikinama ir byla nagrinėti iš esmės perduodama pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-02-17 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.