Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, BK 149 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. kovo 22 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. J. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. kovo 22 d.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 23 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 1 mėnuo 8 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad D. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nuteistajam D. J. 2023 m. spalio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pradėjo mažėti todėl, kad nuteistasis rodo motyvaciją nebevartoti alkoholio arba sumažinti vartojamo alkoholio kiekį. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad D. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą dviem nuosprendžiais už keletą nusikalstamų veikų, dar nėra pagrindo. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, mokosi, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu rodo motyvaciją nebevartoti alkoholio ar sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, lanko „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimus, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad D. J. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai, ypač įvertinant tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos yra padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

11. Vien aplinkybės, kad D. J. vykdo nemažą dalį individualiame plane nurodytų priemonių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog jis pripažįsta savo turimas problemas dėl alkoholio ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau kalėjime esančiame reabilitacijos centre nesigydo ir noro ten gydytis neišreiškė. Be to, matyti, kad D. J. šiuo metu yra įgyvendinęs ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nėra jokio pagrindo.

12. Šiame kontekste, vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stresinėse situacijose, o ypač pavartojus alkoholio, asmuo linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Nors pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, tačiau stengiasi ją sumažinti, pateisinti. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra silpnoki, mąstymas konkretus, nelankstus. Kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Vertinant šias aplinkybes dar negalima teigti, kad būdamas laisvėje, net ir prižiūrimas atitinkamų institucijų D. J. sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

13. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat itin svarbu nuteistojo galimybė būnant laisvėje dirbti, turėti gyvenamąją vietą ir ryšius su artimaisiais. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo D. J. turėjo nestabilią darbo patirtį, per du metus pakeitė 6 darbovietes, teigė dirbęs atsitiktinius darbus, atliekant socialinio tyrimo išvadą nuteistasis nurodė, kad bandys susirasti darbą per pažįstamą, esantį laisvėje arba registruosis į Užimtumo tarnybą. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė R. B. individualios įmonės sutikimą, kuriame nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju D. J. būtų įdarbintas šioje įmonėje. Vis dėl to, vertinant nestabilią nuteistojo darbinę patirtį, tai, kad šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje Marijampolės kalėjime esančioje vidurinėje mokykloje, nėra įgijęs specialybės, net ir patvirtintas darbo vietos buvimas lygtinio paleidimo atveju nėra veiksnys, dėl kurio D. J. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

14. Nors 2023 m. lapkričio 23 d. komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą D. J. atžvilgiu ir nurodyta, kad veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką, yra gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu D. J. taip pat turėjo gyvenamąją vietą, todėl gyvenamosios vietos turėjimas negali būti besąlygiškai pripažįstamas apsauginiu veiksniu. Socialinius ryšius nuteistasis taip pat turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau pats nuteistasis nurodo, kad tvirtus ryšius turi su mama, o jo tėvas gyvena atskirai, palaikomi tik minimalūs ryšiai, o būdamas laisvėje gyventų su patėviu. Todėl net šių apsauginių veiksnių buvimas, vertinant juos visų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą.

15. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pats D. J. pripažįsta, kad bendravimas su netinkamais asmenimis yra susijęs su jo nusikalstamumu. Nuteistasis laiką leisdavo abejotinos reputacijos draugų kompanijoje, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas. Nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, o viena iš jų ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Įvertinus šias aplinkybes, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ateityje, svarbus nuteistojo įsitraukimas į tikslines intervencines priemones bei motyvacijos stiprinimas, savęs pažinimo įgūdžių lavinimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. J. lankosi pozityviose užimtumo priemonėse, susijusiose su alkoholio vartojimo problemomis, tačiau jis nesigydo ir neišreiškė noro gydytis kalėjime esančiame reabilitacijos centre, o tai, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą D. J. atlieka bausmę, aplinkybes, taip pat yra svarbus veiksnys, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

16. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinio kriminogeninio veiksnio (informacija apie teisės pažeidimus) taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: priklausomybės (vartojimas būnant nestruktūruotoje aplinkoje), mąstymas, elgesys ir nuostatos, gyvenimo stilius. Šių aplinkybių kontekste svarbu tai, kad išvadintiems kriminogeniniams veiksniams atsverti yra nustatyti du apsauginiai veiksniai, kurie iš esmės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo jų padarymo nesustabdė: gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai.

17. Skunde nuteistasis, remdamasis kitų Europos šalių įkalinimo įstaigų patirtimi, nurodo, kad ilgesnis kalinimo laikas gali lemti didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl kiekvieno lygtinio paleidimo taikymo atvejo yra sprendžiama individualiai, todėl šiuo atveju negalima vadovautis tuo, kas yra paremta Europos Sąjungos narių įkalinimo įstaigų patirtimi ir šiuo konkrečiu atveju taikyti lygtinį paleidimą, ypač vertinant tai, kad D. J. šiuo metu yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

18. Šiame kontekste tai pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam D. J. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.