- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- Ik-1567-414/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00985-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., J. G., R. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai J. A. ir jos atstovui adv. Jaroslav Los, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jūratei Sutkutei – Ambrazienei, nedalyvaujant J. G. ir R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., V. P., R. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. A. ir jos atstovas prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į V. Č., V. M., V. V. turėtą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012-03-09 sprendimu atnaujino pareiškėjai J. A. praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į motinos A. P. nuosavybės teise valdytą dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti. Pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo įsigilinus į dokumentus buvo pastebėta, kad per klaidą nebuvo pareikalauta atnaujinti praleistą terminą į dėl sklypo dalių, priklausiusių pareiškėjos dėdėms V. Č., V. M. ir V. V., todėl operatyviai pateikė prašymą tokiam terminui atnaujinti.
V. P. prašė terminą atnaujinti.
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškimą atmesti, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teises į dėdžių valdytą žemę, taigi negalima atnaujinti teisės, kurios asmuo neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atnaujinimo klausimas.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:
1) turto savininkui;
2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Paminėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Tokiu būdu, viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Tačiau asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu dar yra susietas su tam tikrų asmenų ratu, kuris nurodytas 2 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.
Paminėto įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo sistema. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu ir nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų prielaidų egzistavimu.
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškime nurodyti V. Č., V. M., V. V., kuriems priklausė po 1/8 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), į kurių valdytą žemę pretenduoja pareiškėja, yra jos dėdės. Tačiau nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik apibrėžtam asmenų ratui ir įstatymo normos negali būti aiškinamos plečiamai. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Č., miręs 1984-04-04, V. M., miręs 1964-02-07, V. V., miręs 1987-08-26, kaip žemės savininkai, būtų testamentu palikę savo turtą ar perleidę ją pareiškėjai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai nesant byloje aptariamo teisinio santykio subjektu, negali būti atnaujinti terminai atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse.
Taigi šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo būtų atnaujinti terminai prašymui pateikti, J. A. nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.