- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-31/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Advokatai
- Valdas Burneikis
Byla Nr.1S-31/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 23 d.
Vilnius
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. T. gynėjo advokato A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties, kuria J. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent:
jis 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir K. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Ž. išėjus iš gyvenamojo namo į kiemą, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas galvos traumą, šonkaulių lūžimus, kraujosruvas, dėl to A. Ž. mirė, ir tokiu būdu jį nužudė;
be to, J. T. įtariamas tuo, kad, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančiame name, apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir K. T., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. B. Ž., sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir taip atimdami galimybę jai priešintis iš jos reikalavo pinigų, kuriuos ji ne savo laisva valia paėmė nuo kambaryje stovėjusio stalo po klijuote ir atidavė, po to iš kambaryje stovėjusios spintelės stalčiaus pagrobė plastmasinį maišelį su jame buvusiomis monetomis po 5 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai O. B. Ž. 180 Lt turtinės žalos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi įtariamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, to paties teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi suėmimo terminą dar pratęsė trims mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi suėmimo terminas vėl pratęstas trims mėnesiams.
Kauno apygardos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis įtariamas padaręs du tyčinius – labai sunkų ir apysunkį – nusikaltimus, už labai sunkų nusikaltimą numatyta tik reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė Kauno apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje J. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, šios nusikalstamos veikos įtrauktos į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.
Šalies argumentai
Įtariamojo J. T. gynėjas advokatas A. B. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį.
Gynėjas nurodo, kad J. T. viso ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus ir objektyviai patvirtintus parodymus, todėl negali daryti jokio poveikio liudytojams, kitiems proceso dalyviams, nes jo parodymai atitinka objektyvias įvykio aplinkybes. Suėmimo pagrindas yra tai, jog įtariamasis galėtų daryti poveikį byloje apklausiamiems liudytojams, trukdytų nustatyti tiesą (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įtariamasis J. T. turi šeimą ir, nors santuoka oficialiai neįregistruota, su J. T. susilaukė dukters. Būdamas laisvėje J. T. norėtų įregistruoti santuoką. Dėl to bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo jis neturi pagrindo. Toks prokurorės teiginys nepagrįstas objektyviais duomenimis. Be to, įtariamasis gyvena (duomenys neskelbtini), o nusikaltimas padarytas Prienų rajone, todėl jam galėtų būti taikoma tokia kardomosios priemonės rūšis, kaip neišvykimas iš gyvenamosios vietos ir uždraudimas bendrauti su nusikaltimo liudytojais.
Įtariamasis anksčiau neteistas, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. J. T. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, tačiau vien tik toks įtarimas neduoda pagrindo taip ilgai laikyti jį izoliuotą nuo šeimos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatomis, suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Šių sąlygų J. T. elgsenoje nėra.
Teismo posėdyje suimto įtariamojo J. T. gynėjas prašo įtariamojo gynėjo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo J. T. gynėjo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama (taigi ir pratęsiama) kardomoji priemonė – suėmimas.
Pratęsdamas įtariamojo J. T. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).
J. T. įtariamas padaręs du tyčinius – labai sunkų ir apysunkį – nusikaltimus, todėl, jei kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė.
Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Yra ir kita suėmimo skyrimo sąlyga, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 8 dalyje (už nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas suimtasis, numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė).
Tiesa, teismas nutartyje nurodė motyvą, kad veikos, kuriomis įtariamas J. T., įtrauktos į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, ir šį motyvą nepagrįstai susiejo su suėmimo pagrindu, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aptariamas motyvas turėtų būti siejamas su kitu suėmimo pagrindu, kad įtariamasis darys naujus įstatyme išvardintus nusikaltimus, tačiau šiuo pagrindu suėmimas J. T. nepratęstas ir jis skundžiamoje nutartyje nenurodytas.
Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog J. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose, nukentėjusiosios O. Ž., liudytojų apklausos protokoluose, įtariamųjų apklausos protokoluose, daiktų bei dokumentų pateikimo protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 709/08 (02) dėl A. Ž. mirties priežasties, kituose šaltiniuose atliekant daugybę proceso veiksmų.
Visa tai leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas nustatė pagrįstai.
Skunde nurodytos aplinkybės, jog J. T. turi šeimą, mažametę dukterį, būdamas laisvėje norėtų įregistruoti santuoką, yra neteistas, turi reikšmės nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kuriais įtariamas J. T., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis.
Įtariamojo J. T. gynėjas skunde nurodo, jog įtariamasis davė teisingus ir objektyvius parodymus, todėl negali daryti jokio poveikio liudytojams, kitiems proceso dalyviams.
Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas J. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenustatė suėmimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog jis trukdys procesui, nors gynėjas savo skunde nurodo priešingai.
Skunde įtariamojo gynėjas teigia, kad įtariamajam gali būti paskirta įstatymo numatyta švelnesnė kardomoji priemonė, pvz. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau aukštesnysis teismas primena, jog teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas).
Suimtasis ilgiau nei šešis mėnesius laikomas izoliuotas ir gynėjas į tai atkreipia dėmesį.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas.
Įtarimai pareikšti keturiems asmenims. Padaryta ar daroma daugybė objektų tyrimų bei ekspertizių – teismo medicinos lavono tyrimas, kompleksinis biologinis DNR, daktiloskopinis, trasologinis, medicinos tyrimas, odorologinis tyrimas, kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.
Paaiškėjo naujos aplinkybės – mirė nukentėjusioji O. B. Ž., prieš kurią padarytas plėšimas, todėl bus daromas medicinos tyrimas siekiant nustatyti, ar plėšimo metu padaryti sužalojimai neturėjo įtakos jos mirčiai. Paskirtas papildomas objektų tyrimas ir dėl A. Ž.
Dėl to ikiteisminio tyrimo trukmė adekvati atliktų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui, ir išlieka suėmimo terminui pratęsti būtinos sąlygos, nepažeistos Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, jog Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas J. T. pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK, bei nepažeidžiant jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 ir 4 punktų nuostatų.
Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo J. T. gynėjo advokato A. B. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.