Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2484-347/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
1-2484-347/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2484-347/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01185-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9.; 2.10.1; 2.10.1.4.; 1.1.7.2.5.; 2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 1996-10-31 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams, jos vykdymą atidedant; teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdamas mokėti lėšas sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12-01 iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2015-12-20, 2008 m. gruodžio mėn. – 2014 m. kovo mėn. laikotarpiu be pateisinamos priežasties visiškai nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

V. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad žino apie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 sprendimą, pagal kurį sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui privalo mokėti po 400 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis buvusios žmonos R. G. naudai. Nuo teismo sprendimo dienos, t.y. nuo 2008-12-12 iki pat 2014 metų balandžio mėnesio jokių išmokų nei į antstolio, nei į R. G. sąskaitą nemokėjo. Nors nuo 2005 metų oficialiai niekur nedirbo, tačiau turėjo nelegalų darbą, t.y. dažė automobilius, todėl sau pragyvenimui užsidirbdavo. Pats specialybės jokios neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas. Po skyrybų su R. G. teismui priteisus mokėti alimentus, jis jų nemokėjo, nes pyko ant R. G., už tai, kad jos iniciatyva įvyko skyrybos. 2009 metų rugsėjo mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę atostogų. Laikui bėgant tenai susirado darbą nelegaliai, t.y. pradėjo dažyti automobilius. Per mėnesį uždirbdavo apie 1500 svarų, t.y. apie 6000 litų. Iš uždirbtų pinigų, teismo jam priteistų periodinių išmokų, R. G. naudai nemokėjo nei pavedimu, nei siuntiniais. Tik tris kartus yra padaręs siuntinius, kuriuose būdavo drabužiai, batai, kuprinės. Tie siuntiniai buvo skirti sūnui M. G.. (duomenys neskelbtini) darbo biržoje nesiregistravo, nes iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) turėjo nelegalų uždarbį. Apie pranešimus iš antstolės G. K. sužinojo iš motinos, kuri paskambinusi jam pasakydavo, kad yra raginimas mokėti alimentus. 2014-04-29 jis, t.y. V. G. padarė pirmą įmoką į antstolės G. K. sąskaitą, o po to dar po vieną gegužės ir birželio mėnesiais. Po penkerių metų nemokumo pradėjo mokėti dėl to, kad jam pagailo sūnaus M. G.. Stengsis ateityje mokėti periodiškai, kol sumokės visą sumą, kuri yra didesnė negu 15 000 Lt. Šiai dienai tokių pinigų neturi (b.l. 108-109).

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su V. G.. Abu santuokoje išgyveno 12 metų, t.y. iki (duomenys neskelbtini) metų. Kartu susilaukė vieno sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sprendimu jos ir M. G. santuoka buvo nutraukta jos iniciatyva, kadangi V. G. beveik visą kartu gyvenimo laikotarpį nuo santuokos sudarymo visiškai nedirbo, šeima nesirūpino, neprisidėjo prie M. G. išlaikymo, piktnaudžiavo alkoholiu. Pagal minėtą teismo sprendimą sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. V. G. teismo posėdyje dalyvavo, ir apie jį gerai žino. Nuo santuokos nutraukimo momento, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol V. G. jokių piniginių lėšų jai nei į banko sąskaitą, nei grynais tiesiogiai į rankas nėra teikęs. Nuo minėto teismo sprendimo V. G. visiškai nelankė sūnaus M. G.. V. G. į metus vieną kartą būdamas girtas paskambina, paklausinėja kaip jie gyvena, pakalba su sūnumi, prižada, kad visko nupirks, atsiųs paštu, tačiau iki šiol iš jo nėra gavusi jokio siuntinio, išskyrus tai, kad prieš metus laiko prieš pat Kalėdas gavo siuntinį. Jame buvo viskas M. G., t.y. treninginės kelnės, šlepečių viena pora, sportinių batelių viena pora, tušinukų pakuotė su 10 vnt., pieštukų pakuotė su 10 vnt., šampūno keturi indeliai, kojinių 3 vnt. porų ir striukė. Kas apmokėjo siuntinio išlaidas, nežino. Jos po keleto dienų tik per „skype“ pasiteiravo Lina, V. G. draugė, ar siuntinį gavo ir ar rūbeliai tiko. Kol gyveno su V. G., jis buvo darbingas, sveikata nesiskundė. Jis yra baigęs dešimt klasių. Jokios profesijos nebaigęs. Jokios amato neturėjo. Sūnaus M. išlaikymu rūpinasi ji viena (b.l. 18).

V. G. kaltė įrodyta kita rašytine bylos medžiaga:

Iš 2008-12-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patvirtinta tarp R. G. ir V. G. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamoji vieta nustatoma su R. G.; V. G. įsipareigoja mokėti vaiko M. G. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės 2015-05-20; išlaikymas mokamas nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio pirmos dienos; V. G. yra žinoma, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas bei kitą vaiko turtą iki jo pilnametystės tvarkys R. G. (b.l. 5).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo 2013-08-06 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-09-11 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi R. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiui vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš antstolės G. B. 2009-09-01 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš V. G. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt kas mėnesį išieškotojai R. G.. Taip pat pažymose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Pagal pateiktus dokumentus Fondo administracija 2010-01-20 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nusprendė nuo 2009m. rugsėjo 11d. M. G. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2011-07-28 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė V. G. priimto sprendimo nuorašą. Iki 2013-08-06 Vaikų išlaikymo fondas M. G. išmokėjo 8710 Lt (b.l. 6-13).

Iš antstolės G. K. apklausos protokolo ir pažymos apie išieškojimo iš skolininko V. G. vykdymą, vykdomosios bylos kopijos matyti, kad G. K. parodė, jog V. G. oficialiai niekur nedirbo, turto neturėjo, iš jo lėšų vaikui išlaikyti išieškojimas nebuvo įvykdytas. V. G. įsiskolinimas nuo 2008-12-01 iki 2014-07-01, atskaičius sumas, gautas iš Vaikų išlaikymo fondo, yra 16099,50 Lt. V. G. 2014-04-29 įmokėjo 398, 20 Lt (b.l. 20-21, 25-63).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad V. G. valstybinei mokesčių inspekcijai turto ir pajamų deklaracijų neteikė (b.l.64-65).

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų matyti, kad V. G. darbo biržoje nėra registruotas (b.l. 93-95).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad V. G. nuo 1994-12-31 oficialiai niekur nedirba (b.l. 96-97).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę padaryta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimo kategorijai, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti LR BK 64 ¹ str.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintai išdirbti 90 val. (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis LR BK 64 'str. šią bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra laisvės apribojimas – 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Ozolinia