Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-07-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-13535-1106/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-05
Bylos Nr.
e2YT-13535-1106/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00981-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Andziulevičiūtė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13535-1106/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00981-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo S. K. mirties 2021 m. vasario 3 d. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausiusį turtą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas nurodo, kad palikimą sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad S. K. turėjo du vaikus: R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) S. K. mirė.

2009 m. rugsėjo 28 d. Kėdainių rajono 2-ąjame notarų biure S. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui R. K..

Kėdainių rajono 2-asis notarų biuras 2022 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti, nes buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras išdavė liudijimą, kad mirus S. K. į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.

S. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2022 m. gegužės 9 d. pažymoje nurodyta, kad R. K. yra sodininkų bendrijos „R.“ narys. Nario mokestis sumokėtas, susidariusių skolų nėra.

Byloje pateikti duomenys apie mokamus mokesčius sodo bendrijai „R.“, mokėjimo nurodymas apie mokamus mokesčius Kėdainių rajono savivaldybės administracijai už atliekų tvarkymą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės, suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą, pateikti duomenys apie mokėtus mokesčius, yra pakankami teigti, kad pareiškėjo atlikti faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė tėvo palikimą pagal jo valią, faktiškai valdydamas palikėjui priklausiusį turtą.

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškinama, kad paveldėjimo teisės liudijimą išduoda ne teismas, o notaras.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktuose nustatyto minimalaus priteistino dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti patikslintą pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad paveldėjimo teisės liudijimą išduoda ne teismas, o notaras.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aušra Andziulevičiūtė