Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. administracine tvarka nubausta už tai, kad ji 2015-02-06, apie 23.30 val., Vilniuje, Krokuvos g. 53-1, atsisakė prisistatyti policijos pareigūnams, kurie buvo atvykę dėl triukšmo bute, tuo nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

2015-05-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo atsiliepimas į J. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

J. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Nors J. K. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), BIRT žiūryklės išrašu (b.l. 3-4); G. S. skundu (b.l. 5); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Genadijaus Adamovičiaus 2015-02-06 tarnybiniu pranešimu (b.l. 6); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Rolando Kasparavičiaus 2015-02-06 tarnybiniu pranešimu (b.l. 7); Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo Egidijaus Kaškevičiaus 2015-02-17 tarnybiniu pranešimu (b.l. 8); policijos pareigūnų Rolando Kasparavičiaus ir Genadijaus Adamovičiaus paaiškinimais (b.l. 9-10); liudytojo Rolando Kasparavičiaus pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b.l. 41); iš dalies liudytojos G. S. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b.l. 42).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad ji ir J. K. gyvena viename name, kuriame yra 9 butai. Jų įėjimai yra skirtingi, butus skiria viena siena. Vasario 6 d. ji kvietė policiją dėl iš J. K. buto garsiai sklindančios muzikos. Jos vaikas yra su negalia, buvo išsigandęs sukelto triukšmo ir negalėjo miegoti. Parašius SMS J. K. „pritildyk muziką“, reakcijos nebuvo, tada ji iškvietė policiją, kadangi sienos plonos, viskas labai gerai girdisi, po 15-20 min. atvažiavo policijos pareigūnai, girdėjo jų balsus, bet pokalbio turinio nežino. Į kiemą neišėjo nes jau buvo 23.30 val., ji ruošėsi miegoti ir jos vaikas buvo išsigandęs dėl garsios muzikos (b.l. 42).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju R.Kasparavičius parodė, kad J. K. nepažįsta, mato antrą kartą, jis patvirtino tarnybiniame parnešime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad vasario mėnesį buvo iškvietimas iš budėtojų dalies dėl Krokuvos g. keliamo triukšmo. Nuvykus tarnybiniu automobiliu, sustojo kieme. Moteris, prisistačiusi buto šeimininke, stovėjo su kažkokiu vyru tarpduryje, bute degė šviesos, garsiai grojo muzika, buvo įjungtas televizorius, kieme viskas tikrai puikiai girdėjosi. Priėję prie ponios, jie prisistatė, akivaizdžiai matėsi, kad ponia yra neblaivi, ji pradėjo neadekvačiai elgtis, šūkauti, jos neadekvatus elgesys pasireiškė priešiškumu, nukreiptu į juos, jai buvo paaiškinta, kad atvažiavo dėl triukšmo. Prašė ponios pateikti dokumentus, nes už triukšmą yra numatyta administracinė atsakomybė. Ponia pasakė „kodėl aš jums juos turėčiau pateikti, kas jūs tokie“, atsisakė pateikti dokumentus, nors buvo prašoma gal kokius tris kartus. Ponia matė ir suprato, kas jie tokie, jai buvo paaiškinta, kad jeigu ji nepateiks asmens dokumento, bus surašyti tarnybiniai pranešimai ir ją iškvies tyrėjas į policijos komisariatą. Kartu su ja buvęs vyras bandė ją įtikinėti, kad atneštų savo dokumentą, bet ji tiesiog atsisakė pateikti dokumentus (b.l. 41).

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad netikėti policijos pareigūno R.Kasparavičiaus parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti J. K. ar kitokiu būdu jai pakenkti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2015-02-06, apie 23.30 val., Vilniuje, Krokuvos g. 53-1, J. K. atsisakė prisistatyti policijos pareigūnams, kurie buvo atvykę dėl triukšmo bute, ir tuo nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog J. K. apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su jos neigimu dėl iš jos buto sklindančio triukšmo, o ne dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. K. padarė jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantė, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.