- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-575-3305-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus (toliau - Institucija) vyresnioji darbo inspektorė 2008 m. kovo 28 d. Z. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir KO (toliau - UAB „Oruva“ ir KO) darbdaviui atstovaujantis asmuo, direktoriaus pavaduotojas, neužtikrino darbo užmokesčio mokėjimo kas mėnesį įmonės darbuotojams, nesant jų kaltės, pažeisdamas Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymas Nr. IX-926) (toliau - DK) 201 straipsnio 1 dalį. 2008 m. vasario 12 d. atliekant tikrinimą UAB „Oruva“ ir KO (Gamyklos g. 31 E, Mažeikiai) darbo užmokesčio mokėjimo klausimais, nustatyta, kad kas mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pagal pateiktą buhalterinę pažymą, darbuotojams A. A., E. A. darbo užmokestis už 2007 m. spalio mėn. sumokėtas 2008 m. sausio 31 d.. Z. V. pažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, neužtikrindamas darbuotojams darbo užmokesčio išmokėjimo kas mėnesį. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2008 m. balandžio 11d. nutarimu, papildomai nurodžius, jog 2008 m. vasario 12 d. E. A. dar nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. lapkričio - gruodžio mėn., nenustačius administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, Z. V. pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 2 750 Lt bauda.
Šalies argumentai
Z. V. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. balandžio 11d. nutarimą. Z. V. nurodė, kad, priimant nutarimą, neatsižvelgta į įmonės, kuri yra nemoki, galimybes mokėti darbo užmokestį. Tikrinimas atliktas ne tik formaliai, bet ir subjektyviai. Jis nėra darbdavio įgaliotas asmuo. Pranešė apie negalėjimo dalyvauti nagrinėjant bylą priežastis. Nepagrįstai nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė Institucijos 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad Institucijos pareigūnė veikė pagal kompetenciją. Tikrinimo metu nustatyta, jog darbuotojams nebuvo išmokamas darbo užmokestis kas mėnesį. Teisės aktai neįpareigoja nustatyti įmonės galimybes mokėti darbo užmokestį. Bauda skirta Z. V. nedalyvaujant, nes padarytas pažeidimas nekėlė abejonių. Tikrinimo metu išsiaiškinta, kad būtent Z. V. yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi Z. V. skundo nepatenkino ir Institucijos 2008 m. balandžio 11d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalimi, DK 14 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsniu, 24 straipsnio 1, 2 dalimis, 260 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.81 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymu. Teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už darbdavio darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali kilti tiek pačiam darbdaviui (juridiniam ar fiziniam asmeniui), tiek jam atstovaujančiam (ar jo įgaliotam) asmeniui, tiek jiems abiems kartu, tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir kilusių pasekmių. Administracinė atsakomybė už darbdavio pareigų pažeidimą paprastai kyla ne darbdaviui, o darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, kuriam perduota pareiga įgyvendinti atitinkamas darbdavio pareigas. Pagal ATPK nuostatas juridinis asmuo nėra laikomas atsakomybės subjektu, todėl administracinėn atsakomybėn už darbdavio pareigų pažeidimą yra traukiamas ne darbdavys juridinis asmuo, bet juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsakingas už jam paskirtų darbdavio pareigų įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs įrodymus, pažymėjo, jog sudėtinga nustatyti kiekvieno iš UAB „Oruva“ ir KO administracijos pareigūnų darbo pareigas, jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime išaiškino, jog tuo atveju, kai dėl sudėtingos įmonės struktūros nėra aišku, kuris konkretus darbuotojas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jei įmonės vidaus dokumentuose, pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose nėra aiškiai nustatyta konkreti atitinkamo darbuotojo kompetencijos tam tikroje srityje apimtis, tokiu atveju rekomenduotina darbdavio įgaliotu asmeniu laikyti įmonės administracijos vadovą. Todėl teismas konstatavo, kad direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Z. V. yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, subjektas. Teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003 m. spalio 14 d. įstatymas Nr. IX-1768) 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. Al-40 patvirtintų Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 8, 9 punktus, įvertinęs tai, kad įmonėje yra sudėtinga nustatyti jos administracijos darbuotojų kompetenciją, padarė išvadą, kad Institucija patikrinimą atliko laikydamasi teisės aktuose nustatytų inspektavimo reikalavimų: iš anksto pranešė apie norimą atlikti inspektavimą įmonėje, atvykusi inspektorė pateikė pavedimą atlikti tikrinimą (to neneigė ir Z. V.), patikrinimas atliktas pavedime nurodytu laikotarpiu, inspektorė turėjo įstatymo suteiktą teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo būdą, metodą ir apimtį, todėl, pasirinkdama tikrinti trijų darbuotojų duomenis, elgėsi nepažeisdama teisės aktų suteiktų jai įgaliojimų. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad Z. V. turėjo galimybę atvykti nurodytu laiku į Instituciją bei pateikti paaiškinimą dėl protokolo surašymo, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė. Protokole Z. V. buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, kadangi Z. V. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, nors jis nurodė nedalyvavimo priežastį, tačiau nepateikė prašymo institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, teismo nuomone, Institucija nepažeidė įstatymo reikalavimų ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai. Teismas pažymėjo, jog administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma. Šiuo atveju DK 201 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdavio pareiga darbo užmokestį mokėti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas - kartą per mėnesį. ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo kaltės forma yra neatsargumas. Darbdavys, šiuo atveju darbdavio įgaliotas asmuo - bendrovės vadovas, kaip už įmonės veiklą atsakingas asmuo, turi pareigą organizuoti įmonės veiklą taip, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir galėtų laiku atsiskaityti su darbuotojais. Teismas padarė išvadą, kad įmonės sunki finansinė padėtis neeliminuoja įstatymo nustatytos darbdavio pareigos laiku išmokėti atlyginimus su darbo santykiais susijusiems asmenims, kadangi neišmokant darbo užmokesčio yra pažeidžiami darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės šalies, interesai, teisėti lūkesčiai, asmeniui yra sukuriami finansiniai sunkumai, todėl tokiu atveju laikytina, kad yra darbdavio kaltė (neatsargumas), kadangi jis netinkamai organizavo įmonės veiklą, dėl to įmonėje susidarė sunki finansinė padėtis ir buvo ne laiku išmokėtas darbo užmokestis. Teismas, vadovaudamasis ATPK 31 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, jog šiuo atveju ATPK numatyta lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą - negali būti konstatuota kaip lengvinanti aplinkybė, kadangi įmonė išmokėjo nesumokėtą darbo užmokestį tik po to, kai Institucija atliko patikrinimą ir surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus, t. y. įmonė įvykdė privalomą Institucijos reikalavimą, todėl nėra laikytina, jog savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Lengvinančia aplinkybe negali būti laikoma ir tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl sunkios kaltininko materialinės padėties, kadangi šiuo atveju įstatymas numato paties kaltininko kaip fizinio asmens sunkią materialinę padėtį, bet ne jo vadovaujamos įmonės ekonominę būklę. Teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo Z. V. veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdama jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių, todėl nėra pagrindo patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą.
II.
Z. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patenkinti skundą, taip pat priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbdavio įgaliotu atstovu įmonėje yra ne direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams V. J., o direktoriaus pavaduotojas Z. V.. V. J. paskyrimo dokumentas - UAB „Oruva“ ir KO direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 13-1/48, yra nepakeistas, nepanaikintas, nenuginčytas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepavedė kompetentingoms institucijoms išsiaiškinti, kurie liudytojai davė melagingus parodymus, neturėjo teisės remtis tik vienos pusės argumentais ir parodymais. Teismas pademonstravo savo neprincipingumą ir šališkumą. Jis nėra tinkamas šio ginčo subjektas.Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl jo galimybės atvykti į administracinės bylos svarstymą.Teismas, padarydamas išvadas dėl subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės ir lengvinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, neįvertino esminių jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, visiškai nesigilindamas į įmonėje susiklosčiusią padėtį, t. y. formaliai. Šiuo patikrinimu Institucija siekė ne atlikti savo pareigas, o siekė kitų, neįvardintų, tikslų jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucija nurodo, kad tinkamai buvo išsiaiškinta, jog Z. V. yra tinkamas subjektas. Z. V. kaltė pasireiškė neužtikrinant darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, numatytos DK 201 straipsnio 1 dalyje, įmonės darbuotojams. Nutarimas skirti baudą Z. V. priimtas, jam pačiam nedalyvaujant, nes į daugkartinius rašytinius inspektorės raštus, skirti laiko padėčiai išsiaiškinti bei atvykti protokolui ir nutarimui surašyti jis nereagavo. Skiriant baudą, nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nes Z. V. nedalyvavo priimant nutarimą, todėl inspektorė pasinaudojo savo teise skirti baudos vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 Lt iki 5000 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Byloje neabejotinai įrodyta, kad Z. V., būdamas UAB „Oruva“ ir KO darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, direktoriaus pavaduotoju, laikinai einančiu direktoriaus pareigas, neužtikrino darbo užmokesčio mokėjimo kas mėnesį įmonės darbuotojams, nesant jų kaltės, pažeisdamas Darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darbdavio įgaliotu atstovu įmonėje yra direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams V. J., o ne direktoriaus pavaduotojas Z. V.. Tačiau šią aplinkybę paneigia bylos medžiagoje esanti objektyvių įrodymų visuma. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje (1 t., b. l. 16), Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartyje (1 t., b. l. 26), Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartyje (1 t., b. l. 29), UAB „Oruva“ ir ko 2008 m. sausio 2 d. prašyme, adresuotame Šiaulių apygardos teismui (1 t., b. l. 45), UAB „Oruva“ ir KO 2008 m. birželio 28 d. ieškinyje, adresuotame Šiaulių apygardos teismui (1 t., b. l. 217), Z. V. nurodomas ir dalį paminėtų dokumentų (1 t., b. l. 45, 217) pasirašė kaip UAB „Oruva“ ir KO direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, t.y. pagal įmonės organizacinę struktūrą - bendrovės vadovas. Tai, kad Z. V. yra direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir aukščiausias bendrovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai V. J. ir P. Ž. (2 t, b. l. 134-136). Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, kad tiek Institucijos atliekamo patikrinimo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įmonės vidaus dokumentų, pareiginių nuostatų ar kitokių dokumentų, kuriuose būtų konkrečiai apibrėžta atitinkamų darbuotojų pareigų apimtis tam tikroje srityje, padarė pagrįstą išvadą, kad direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, t.y. įmonės administracijos vadovas, Z. V. yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, subjektas. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino pažeidėjo papildomai pateiktus dokumentus, nes jų turinys yra paneigiamas bylos medžiagoje esančių objektyvių įrodymų visuma.
Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, daro išvadą, kad Z. V. turėjo galimybę atvykti nurodytu laiku į Instituciją bei pateikti paaiškinimą dėl surašyto protokolo, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė. Protokole Z. V. buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, kadangi Z. V. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, nors jis nurodė nedalyvavimo priežastį, tačiau nepateikė prašymo institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, atidėti bylos nagrinėjimą, todėl Institucija nepažeidė įstatymo reikalavimų ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai. Taip pat pažymėtina, kad Z. V. turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus teisminio nagrinėjimo metu.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 31 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju ATPK numatyta lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą - negali būti konstatuota kaip lengvinanti aplinkybė šioje byloje, nes įmonė išmokėjo nesumokėtą darbo užmokestį tik po to, kai Institucija atliko patikrinimą ir surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus, t. y. įmonė įvykdė privalomą Institucijos reikalavimą, todėl nėra laikytina, jog savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Lengvinančia aplinkybe negali būti laikoma ir tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl sunkios įmonės materialinės padėties, kadangi šiuo atveju įstatymas (ATPK 31 str. 3 d.) numato paties kaltininko kaip fizinio asmens sunkią materialinę padėtį, bet ne jo vadovaujamos įmonės ekonominę būklę.
Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Z. V. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.