- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-23
- Bylos Nr.
- N-444-413-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Birutės Janavičiūtės, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarties G. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – Institucija) 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarimu G. I. paskirta 1750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 8 mėnesiams už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą.
Nuobauda paskirta už tai, kad G. I. 2006 m. birželio 23 d., Klaipėdoje, Klevų-Ažuolų gatvių sankryžoje vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Nutarime nurodyta, kad G. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.
II.
G. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde nurodyta, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir neteisingai pritaikytos teisės normos. 2006 m. birželio 23 d. pareiškėjas su draugais šventęs Jonines ir automobilio nevairavęs. Atvykę policijos pareigūnai liepę patraukti stovintį automobilį, priešingu atveju nurodę iškviesiantys tralą automobiliui nutempti. Pareiškėjui atsisakius vairuoti automobilį motyvuojant tuo, kad jis yra neblaivus, policijos pareigūnai patikinę, kad baudžiamas už tai jis nebus, tačiau privažiavus prie šaligatvio jam buvo liepta pūsti į alkotesterį, o automobilis vis tiek buvo nutemptas.
Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nebuvo aiškinamos laiku, ir tai galėjo turėtį įtakos objektyviam bylos išnagrinėjimui. Nors ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas skiriant nuobaudą formaliai nepažeistas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas tik 2006 m. rugsėjo 20 d., tuo tarpu kai pažeidimas padarytas 2006 m. birželio 23 d.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. I. skundą, 2006 m. spalio 27 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad byloje surinktų duomenų pakanka tam, kad būtų įrodytas administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui paskirta nuobauda, faktas. Šią išvadą teismas grindė liudytojo R. K. parodymais ir liudytojo R. J. tarnybiniame pranešime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. G. I. prašymu apklaustų liudytojų V. S., E. D. ir L. I. parodymus teismas įvertino kritiškai, nurodydamas, jog šie liudytojai yra G. I. draugai, suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, be to, teismo apklausiami jie kalbėjo abstrakčiomis frazėmis, negalėjo nurodyti, kuris iš pareigūnų neva liepęs G. I. patraukti automobilį žadėdamas jo nebausti, prisipažino teismui įvykio metu buvę neblaivūs ir todėl, teismo manymu, susidariusią situaciją galėjo įvertinti netinkamai.
Teismas pripažino nepagrįstu skunde nurodytą teiginį, kad bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik skunde teismui išdėstė savo versiją dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, iki tol Institucijai nepateikdamas jokio paaiškinimo, o liudytojai V. S., E. D. ir L. I. teismui kartu su skundu pateiktus paaiškinimus pasirašė po ginčijamo nutarimo priėmimo.
Teismas taip pat konstatavo, kad administracinė nuobauda G. I. paskirta laikantis ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
IV.
G. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, didesnę įrodomąją galią nepagrįstai suteikdamas policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas parodymams, nepagrįstai rėmėsi į teismo posėdį neatvykusio pareigūno rašytiniais paaiškinimais. Teismas neįvertino skundo argumento, kad administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nebuvo aiškinamos laiku, ir tai galėjo turėtį įtakos objektyviam bylos išnagrinėjimui. Tai, apelianto nuomone, galėjo turėti įtakos ir jo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymams, kurie, praėjus daug laiko nuo pažeidimo, teismui galėjo pasirodyti esą nekonkretūs. Apelianto nuomone, teismas taip pat turėjo spręsti klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, nes skunde teismui jis nurodęs, kad jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas sukelia apeliantui materialinę žalą, riboja jo teisę į darbą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą nepakeistus. Nurodo, kad G. I. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo būdamas neblaivus, keldamas pavojų sau ir aplinkiniams. G. I. žinojo, kad už tokią veiką baudžiama specialiosios teisės atėmimu ir turėjo numatyti savo veikos galimas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
G. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą.
ATPK 126 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Jokios papildomos šios normos taikymo sąlygos įstatyme nėra numatytos, tačiau, taikant atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, taikytini bendrieji atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindai (ATPK 17-19 straipsniai).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. I. nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei skunde apeliacinės instancijos teismui fakto, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, iš esmės neginčijo, tačiau teigė, jog tai darė vykdydamas policijos pareigūnų nurodymą, kurį jie neva davę po to, kai buvo informuoti, jog G. I. yra neblaivus (b.l. 4, 43, 56). Apelianto teiginys, kad jis automobilio nevairavęs, tik patraukęs jį prie šaligatvio (b.l. 4, 56) negali būti pripažintas pagrįstu, nes ATPK 126 straipsnio 2 dalis automobilio vairavimo fakto nesieja su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17 – 885/2006). Ginčo dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam fakto nebuvimas iš esmės yra pakankamas konstatuoti, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį G. I. pritaikyta pagrįstai, kadangi ATPK nenumato tokio atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindo kaip neteisėto pareigūno nurodymo vykdymas, net jei tokia aplinkybė byloje būtų nustatyta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijamas įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl šių apelianto argumentų.
Įvertinus byloje esančius duomenis, sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo. Nors apeliantas teisus teigdamas, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (ATPK 252 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 6 straipsnis, 57 straipsnio 6 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys liudytojo R. K. parodymai ir liudytojo R. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra nuoseklūs, tuo tarpu apelianto iniciatyva į teismą iškviestų liudytojų parodymai – netikslūs ir prieštaringi, ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstas išvadas. Byloje esantis policijos pareigūno R. J. tarnybinis pranešimas (b.l. 15) atitinka rašytinio įrodymo požymius (ATPK 256 straipsnis, ABTĮ 57 straipsnis). Rašytiniai įrodymai teismo yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir, priešingai nei teigia apeliantas, jų įrodomoji vertė nėra mažesnė, nei liudytojų parodymų (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad jo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymams galėjo turėti įtakos tai, jog nuo pažeidimo padarymo praėjo daug laiko, ir kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nebuvo aiškinamos laiku. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. I. pažeidimo aplinkybes paaiškinti iškart po įvykio atsisakė (b.l. 12). Byloje esantys rašytiniai liudytojų V. S., E. D. ir L. I. paaiškinimai surašyti jau po ginčijamo nutarimo priėmimo – 2006 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 7-9). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip paneigiančios G. I. argumentus dėl nevisapusiško bylos aplinkybių ištyrimo (b.l. 53), taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nebuvo tiriamos laiku, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas.
Administracinė nuobauda G. I. paskirta ir už tai, kad jis vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ATPK 123 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, teigdamas, jog transporto priemonė buvo apdrausta, G. I. nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Iš G. I. paaiškinimo pirmosios instancijos teismui bei liudytojos L. I. parodymų (b.l. 43, 45) taip pat galima daryti išvadą, jog transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems pareigūnams pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad G. I. pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinė nuobauda už nurodytus pažeidimus G. I. paskirta laikantis ATPK 30 ir 30-2 straipsniuose nurodytų bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo ir baudos skyrimo taisyklių, nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, nes skunde teismui jis nurodęs, kad jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose niekada nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-34/2007).
Apelianto teiginiai, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas šiuo atveju būtinas atsižvelgiant į auklėjamuosius administracinės nuobaudos tikslus nepripažintini pagrįstais. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad apeliantas žinojo, jog už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas yra anksčiau baustas už analogišką pažeidimą (b.l. 29), ir, nors šioje byloje tai nelaikytina sunkinančia aplinkybe dėl to, jog nuo pastarojo pažeidimo praėję daugiau nei metai, galima daryti išvadą, jog apeliantas yra linkęs daryti panašius pažeidimus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N15-18/2007). Taigi taikyti šioje byloje ATPK 30-1 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažįstama pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. I. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.