- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- e2-76-328/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06888-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- R. J.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovei antstolei V. D., atsakovo D. J. įstatyminei atstovei R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstolei V. D., D. J. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo pripažinti 2014-02-18 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-140001656 vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/00541 negaliojančiu bei priteisti iš atsakovės antstolės V. D. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0004/10/00541 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutartį dėl išlaikymo po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo iš R. J. išieškotojos R. L. (buv. V.) naudai. 2014-02-18 antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-140001656. Laiko, kad pagal CPK 702 straipsnį išieškotojui gali būti perduotas tik toks turtas, kuris nebuvo parduotas varžytynėse. Šiuo atveju ginčo turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo bandomas realizuoti iš varžytynių, todėl ginčijamas aktas turi būti panaikintas. Be to, vykdymo procese netinkamai nustatyta ieškovui priklausančio turto kaina. Paaiškino, kad gyvena Ispanijoje, turto arešto aktas bei turto įkainojimo aktas jam nebuvo įteikti tinkamai, todėl ieškovas neturėjo galimybės ginčyti turto įkainojimo akto. 2014-05-08 sužinojo, jog turtas įkainotas kaina, kuri yra ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, be to, turto įkainojimą vykdomojoje byloje atliko antstolė, kuri nėra kvalifikuotas turto vertintojas, bei net neapžiūrėjusi turto, kurį nusprendė įkainoti. Laiko, kad ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina yra ne mažiau nei 64 000 Lt, kaip tai numato pačios išieškotojos R. L. užsakymu UAB „Ober-Haus“ turto vertintojų nustatytas buto vertinimas, kas yra net trečdaliu daugiau nei įkainavo antstolė. Atsižvelgiant į tai, turto perdavimo išieškotojui aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes turtas perduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK nustatyta tvarka. Maža to, antstolė nukreipė išieškojimą į ½ dalį buto, nenustačiusi skolininko turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tokiu būdu pažeisdama imperatyvias teisės normas. Taip pat nurodė, kad antstolė tyčia ieškovui (skolininkui) siuntė procesinius dokumentus vykdymo procese adresais, kuriais jis niekada negyveno, tikslu, kad ieškovas nesužinotų apie priverstinį jo turto realizavimą bei negalėtų pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis ginčyti antstolio veiksmus. Be to, ieškovas turi ir kitą kreditorių – L. S., kurios kreditorinis reikalavimas yra 240144,10 Lt. Netinkamai nustačius ieškovai priklausančio turto kainą, buvo pažeisti šios kreditorės interesai, nes išieškotojui perdavus turtą, išieškotojas turėjo įmokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojui tenkančios lėšų sumos skirtumą. Netinkamai nustačius turto kainą, skirtumas tarp rinkos kainos ir išieškotojui tenkančios lėšų sumos bus atitinkamai mažesnis.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė tinkamai nustatė turto vertę. Pažymėjo, kad ieškinyje minimas UAB „Ober-Haus“ atliktas turto vertinimas buvo atliktas 2012-01-10, todėl šiuo metu neatitinka tikrosios turto vertės. Laiko, kad reikia vadovautis VĮ „Registrų centras“ skelbiamomis nekilnojamojo turto vertėmis, egzistavusiomis turto realizavimo momentu. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo turtas parduotas nenustačius ieškovo turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi ieškovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis. Tuo tarpu naudojimosi tvarkos nustatymas neturi nieko bendro su turto pardavimu varžytynėse, nes naudojimosi tvarkos nustatymas negali turėti įtakos turto daliai, į kurią nukreipiamas išieškojimas. Pažymėjo, kad kitų ieškovo kreditorių interesai ieškovo turtą ginčijamu aktu perdavus išieškotojui nebuvo pažeisti, kadangi realizuojamo turto kaina buvo nustatyta teisingai, skirtumas už gautą turtą (23294 Lt) buvo pervestas antstolei ir paskirstytas kitiems prisijungusiems išieškotojams.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė V. D. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomoji byla buvo persiųsta, ieškovui (skolininkui) persikėlus gyventi į Klaipėdą. Ieškovas gera valia išlaikymo nemokėjo, 2014 m. pradžiai įsiskolinimas sudarė 11970 Lt, todėl atsirado pagrindas nukreipti priverstinį išieškojimą į turtą. Apie vykdymo proceso eigą ieškovas buvo informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami visais žinomais adresais, ir įteikti arba asmeniškai, arba sutuoktinei, tačiau ieškovas niekada antstolės veiksmų neskundė. Ieškovui priklausantis turtas - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjama iš viešųjų varžytynių, tačiau jos būdavo skelbiamos neįvykusiomis, kadangi jose dalyvaudavo ir laimėdavo su ieškovu susiję asmenys – sutuoktinė, brolis-, kurie vėliau turto kainos nesumokėdavo. Paskutinėse varžytynėse niekas nedalyvavo ir turtas buvo pasiūlytas išieškotojui. Pastarajam turtą perėmus, buvęs ieškovo įsiskolinimas pasidengė, tačiau jis ir toliau išlaikymo neteikia, ir įsiskolinimas 2015-02-01 yra 6454 Lt. Laiko, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą.
Teismo posėdžio metu atsakovo D. J. įstatyminė atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką išlaikymo sūnui neteikė, todėl prasidėjo priverstinis vykdymo procesas bei išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovo turtą. Vyko ne mažiau nei trejos varžytynės, tačiau turto niekas nepirko, jis buvo pasiūlytas išieškotojui. Perdavus išieškotojui turtą, pasidengė buvusi skola, bei į antstolės depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 23294 Lt suma. Tačiau nepaisant to, perimtu turtu naudotis negali, kadangi ieškovas į butą neįleidžia, neatiduoda raktų, išlaikymo sūnui ir toliau neteikia.
Ieškovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant iki posėdžio nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą šalis informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0004/10/00541 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-378-637/20007 iš išlaikymo po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo iš R. J. išieškotojo D. J. naudai. 2012-08-31 surašytas turto arešto aktas Nr. S-120012008, kuriuo areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (tomas I, vykd.b.l. 41). 2012-09-18 surašytas turto arešto – įkainojimo aktas Nr. S-120012804, pagal kurį areštuoto turto - ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 42750 Lt, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (tomas I, vykd.b.l. 45). 2012-09-18 priimtas patvarkymas dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo antstolė nurodė, kad areštuoto ir parduotino iš viešųjų varžytynių turto kaina yra 42750 Lt, išaiškino šalims teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto ir parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo. Patvarkymas ieškovui išsiųstas turto buvimo vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (tomas I, vykd.b.l. 47). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl turto vertės. 2013-02-22 patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130002776 paskelbtos pirmosios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (tomas I, vykd.b.l. 50-51), kurios 2013-05-27 patvarkymu Nr. S-130006778 paskelbtos neįvykusiomis, varžytynių laimėtojai ieškovo sutuoktinei E. J. nustatytu terminu nesumokėjus visos sumos už varžytynėse nupirktą turtą (tomas I, vykd.b.l. 57-59). Išieškotojas atsisakė perimti turtą už kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose varžytynėse (tomas I, vykd.b.l. 94). 2013-06-28 patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130002776 antstolė paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes areštuotam turtui (tomas I, vykd.b.l. 95), kurios 2013-08-22 patvarkymu Nr. S-130010637 paskelbtos neįvykusiomis, varžytynių laimėtojui nustatytu terminu nesumokėjus visos sumos už varžytynėse nupirktą turtą (tomas I, vykd.b.l. 99-101). Išieškotojas atsisakė perimti turtą už kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose varžytynėse (tomas I, vykd.b.l. 111). 2013-09-09 patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130011611 paskelbtos antrą kartą pirmosios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (tomas I, vykd.b.l. 105-106), kurios 2013-11-15 patvarkymu Nr. S-130014944 paskelbtos neįvykusiomis, varžytynių laimėtojai ieškovo sutuoktinei E. J. nustatytu terminu nesumokėjus visos sumos už varžytynėse nupirktą turtą (tomas I, vykd.b.l. 122, 125). Išieškotojas atsisakė perimti turtą už kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose varžytynėse (tomas I, vykd.b.l. 127). 2013-11-27 patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130015449 antstolė paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes areštuotam turtui (tomas I, vykd.b.l. 128), kurios paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (tomas I, vykd.b.l. 143, 145). Antstolė 2014-01-08 pasiūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą 34200 Lt (tomas I, vykd.b.l. 144). Išieškotojas sutiko perimti turtą (tomas I, vykd.b.l. 146). 2014-01-29 į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 23294 Lt suma bei 2014-02-18 surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-140001656, kuriuo išieškotojui D. J. perduota ½ dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti ieškovui R. J.. Ieškovas ieškiniu ginčija 2014-02-18 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-140001656 ir prašo pripažinti ji negaliojančiu.
Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad CPK 602 straipsnio normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kadangi CPK 602 straipsnio nuostatos taikomos tiek turto pardavimo iš varžytinių akto, tiek turto perdavimo išieškotojui akto atveju, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo taikytinas ir turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 713 straipsnio 4 dalis, 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 682 str. 1 d. numato, kad turto vertei nustatyti antstolis gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 682 str. 2 d. jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. 4 d. nustato, kad tuo atveju kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė. Taigi įstatyme nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, būtent, kad ginčytinais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė (CPK 682 str. 1 d.) ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis.
Kaip minėta nagrinėjamoje byloje areštuoto turto vertė nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2012-09-18 surašytu turto arešto – įkainojimo aktu Nr. S-120012804 ieškovui priklausančio turto vertė nustatyta 42750 Lt (tomas I, vykd.b.l. 45). Turto įkainojimo aktas ieškovui išsiųstas turto buvimo vietos adresu, kurį kaip gyvenamosios vietos adresą ieškovas nurodo ieškinyje. Vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl tokios turto vertės vykdymo procese niekada nereiškė. Tuo tarpu ieškinyje ieškovas nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, nustatyta turto kaina yra mažesnės nei rinkos kaina, kuri turėtų būti ne mažiau nei 64000 Lt. Iš su ieškiniu pateiktos 2012-01-10 turto vertinimo ataskaitos, kurią sudarė UAB „Ober-Haus“, matyti, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2012-01-10 buvo 128000 Lt, kas už ½ dalį buto sudarytų 64000 Lt. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomi ginčo turto vertės svyravimai negali būti laikomi akivaizdžiu pagrindu pripažinti, jog turto vertė buvo nustatyta netinkamai, kadangi ½ buto vertė 64000 Lt sumai nustatyta 2012-01-10, o antstolė turtą 42750 Lt suma įkainojo 2012-09-18, t. y. tarp verčių nustatymo praėjo laiko tarpas, tuo metu rinkoje galėjo įvykti kainų pokyčių, kurie turėjo įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kurie laikytini objektyviais veiksniais turto vertei kisti. Juolab, kad prieštaravimų dėl turto vertės vykdomojoje byloje pareikšta nebuvo, ypač įvertinant aplinkybes, kad paskelbtose varžytynėse dalyvavo su ieškovu susiję asmenys, t. y. jo sutuoktinė, brolis, taigi, ieškovui akivaizdu buvo žinoma apie jo turto įkainojimą, tačiau prieštaravimai, kaip minėta, nereikšti. Dėl turto vertės ieškovas suabejojo jau tik po ginčo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo CPK 602 str. 1 d. 6 p. taikymui.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu, negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais CPK 602 str. 1 d. 7 p. nėra detalizuota, todėl ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas teigia, jog jo kaip skolininko teisės vykdymo procese buvo pažeistos, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie priverstinį turto realizavimą, t.y. procesiniai dokumentai vykdymo procese siųsti adresais, kuriais ieškovas niekada negyveno. Su tokia pozicija sutikti negalima. Vykdomosios bylos duomenimis matyti, kad antstolė maksimaliai siekė, jog ieškovas (skolininkas) būtų informuotas apie vykdymo procesą bei atliekamus vykdymo veiksmus, procesinius dokumentus siuntė turto buvimo vietos adresu – (duomenys neskelbtini), sutuoktinės nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (tomas I, vykd.b.l. 57), žinomu ieškovo elektroniniu paštu. Logiškai nepagrindžiama ieškovo pozicija, teigianti, jog adresu (duomenys neskelbtini), jis niekada negyveno, todėl šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai jo nepasiekdavo, nurodo, kad procesiniai dokumentai turėjo būti siųsti adresu (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu nurodo, jog gyvena Ispanijoje, yra deklaravęs savo išvykimą į šią šalį (tomas I, vykd.b.l. 132), taigi akivaizdu jokiais adresais Lietuvoje ieškovo pasiekti ir procesinius dokumentus įteikti jam asmeniškai yra faktiškai neįmanoma. Be to, aplinkybės, jog varžytynėse dalyvavo su ieškovu susiję asmenys (sutuoktinė, brolis), leidžia teigti, jog ieškovas buvo informuotas apie vykdymo procesą, tačiau nei juo, nei vykdymo eiga nesidomėjo, su antstole nebendradarbiavo.
Be to, ieškovas nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktu buvo pažeistos kitų suinteresuotų asmenų – kitų ieškovo kreditorių teisės, kadangi netinkamai nustačius ieškovui priklausančio turto kainą, buvo pažeisti šių asmenų interesai, nes išieškotojui perdavus turtą, išieškotojas turėjo įmokėti parduodamo turto kainos ir išieškotojui tenkančios lėšų sumos skirtumą. Teismas vertina, kad ši pozicija yra nepagrįsta, kadangi ieškovui neįrodžius turto vertei esant nustatytai netinkamai, bei išieškotojui pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą skirtumą tarp perduodamo turto kainos ir išieškotojui tenkančios sumos dalies, šių asmenų teisių pažeidimas neįrodytas.
Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, kad jam priklausantis turtas parduotas nenustačius jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir kad taip buvo pažeistos ieškovo teisės. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (tomas I, vykd.b.l. 55-56). Taigi, ieškovas yra bendraturtis su kitais asmenimis ir konkrečios bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nenustatytos. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad ginčijamu aktu išieškotojui perduodant idealiąją jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį buvo pažeistos teisės normos, kadangi išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Taip pat nesutiktina, kad ginčijamu aktu buvo pažeistas CPK 702 straipsnis, numatantis, jog išieškotojui gali būti perduotas tik tas turtas, kuris nebuvo parduotas iš varžytynių, kadangi 2013-11-27 patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130015449 antstolė paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes areštuotam turtui (tomas I, vykd.b.l. 128), kurios vyko nuo 2013-12-30 iki 2014-01-06 ir buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (tomas I, vykd.b.l. 143, 145), po ko turtas, esant sutikimui, buvo perduotas išieškotojui. Aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu nėra pagrindo ginčijamo akto panaikinimui CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178, 182, 185, 602, 702 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas D. J. pateikė duomenis apie patirtas 115,85 Eur (400,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai surašant atsiliepimą į ieškinį apmokėti, kurios ieškinį atmetus kaip pagrįstos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. J. iš ieškovo R. J. 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-12988-328/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/00541 sustabdymą.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. 0004/10/00541 (2 tomai).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.