Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-21
Bylos Nr.
1A-23-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
V. P., L. B., Panevėžio apygardos prokuratūros, A. Š.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-193/2010

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Prano Šimkaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, Audriui Leonavičiui,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nuteistiesiems V. P. ir L. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (kyšis iš T. M.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (kyšis iš R. K.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 2 d., šios bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) bauda ir teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 str., į baudos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-07-06 iki 2008-08-07, viso – 2 dienos, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai;

L. B. pripažinti kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (kyšis iš S. S.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (kyšis iš A. M.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (kyšis iš A. Š.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (kyšis iš R. K.) – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimą penkeriems metams.

Be to, šiuo nuosprendžiu V. P. ir L. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., nenustačius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. B. nuteistas už tai, kad jis:

- 2008 m. liepos 29 d., apie 08 val. 38 min., Panevėžio m., Beržų g., prie namo Nr. 51, Panevėžio m. VPK tarnybiniame automobilyje „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos pirmojo būrio patruliu, tarnybos metu vykdydamas savo kaip policijos pareigūno įgaliojimus, užuominomis provokavo S. S. duoti kyšį ir savo naudai tiesiogiai iš S. S., vairavusio automobilį „MAZ“, v/n (duomenys neskelbtini) priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 40 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už tai kad nebūtų fiksuojamas S. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą).

- 2008 m. liepos 29 d., laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 12.46 val., Panevėžio mieste, Basanavičiaus g., prie namo Nr. 29, Panevėžio m. VPK tarnybiniame automobilyje „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos pirmojo būrio vyresniuoju patruliu, tarnybos metu vykdydamas savo kaip policijos pareigūno įgaliojimus, užuominomis ir tiesiogiai reikalavo iš A. M., vairavusio automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) duoti kyšį ir 2008-07-29 12.56 val., toje pačioje vietoje savo naudai, tiesiogiai iš A. M. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už tai kad nebūtų fiksuojamas A. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 2 d. (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas).

- 2008 m. liepos 29 d., apie 15.23 val., Panevėžio mieste, Beržų gatvėje, prie namo Nr. 51, Panevėžio m. VPK tarnybiniame automobilyje „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas valstybės tarnautojų – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos pirmojo būrio vyresniuoju patruliu, tarnybos metu vykdydamas savo kaip policijos pareigūno įgaliojimus, užuominomis iš A. Š., vairavusio automobilį „Craisler Stratus“, v/n (duomenys neskelbtini), reikalavo duoti kyšį ir savo naudai, tiesiogiai iš A. Š. priėmė 150 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už tai kad nebūtų fiksuojamas A. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 2 d. (įregistruotų, perregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių vairavimas pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui).

2008 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 11.33 val. iki 11.35 val., Panevėžio m., Panevėžio geležinkelio stoties automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje S. K. g. 9, Panevėžio m. VPK tarnybiniame automobilyje „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., būdami valstybės tarnautojais – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos patruliais, tarnybos metu vykdydami savo kaip policijos pareigūnų įgaliojimus, užuominomis provokavo R. K., vairavusį automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) duoti kyšį ir 2008-07-30, apie 11.45 val., toje pačioje vietoje, savo naudai, tiesiogiai iš R. K. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 50 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už tai kad nebūtų fiksuojamas R. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą).

V. P. ir L. B. išteisinti iš kaltinimo tuo, kad jie, 2007 m. liepos 30 d., apie 15.37 val., Panevėžio m., S. K. gatvėje, ties namu Nr. 18, Panevėžio m. VPK tarnybiniame automobilyje „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje, būdami valstybės tarnautojais – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos patruliais, tarnybos metu vykdydami savo, kaip policijos pareigūnu įgaliojimus, siekdami turtinės naudos, tai yra mažesne kaina, su 10-20 procentų nuolaida įsigyti šventinių fejerverkų D. C. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nefiksavo D. C. vairavusio automobilį „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 2 d. (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas), dėl ko buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas ir todėl didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti pagal BK 225 str. 2 d., nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Visi tiek kaltinime, tiek nuosprendyje privalomi išsiaiškinti ir įvertinti konkretūs veiksmai yra tik prielaida, kuria ir rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, jog jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40. Be to, apeliantas skunde kelia klausimą dėl jo pokalbių bei atliktų vaizdo įrašų teisėtumo. Mano, kad buvo pažeista jo teisė į sužinojimo slaptumą, kurią įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Teigia, kad nesilaikydama įstatymų numatytų reikalavimų policija ėmėsi iniciatyvos įrašinėti pokalbius bei daryti vaizdo įrašus.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendį dalyje dėl V. P. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d. ir priimti V. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d. ir nubausti atimant teisę dirbti valdžios ir valdymo įstaigose 1 metams. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes ir V. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL dydžio baudą ir teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str., į baudos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-07-06 iki 2008-08-07, o viso - dvi dienas, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Taip pat prokuroras prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendį dalyje dėl L. B. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d. ir priimti L. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d., ir nubausti atimat teisę dirbti valdžios ir valdymo įstaigose 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir L. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 66 str., į baudos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-07-06 iki 2008-08-07, viso – dvi dienas. Taipogi prokuroras prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžio dalį, kuria nebuvo pripažintas įrodymu 2008-11-25 atliktas įtariamojo L. B. parodymas atpažinti pagal jo fotonuotraukas liudytojui R. K., ir pripažinti šį asmens parodymą atpažinti įrodymu.

Prokuroro manymu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. P. ir L. B. atžvilgiu pagal BK 228 str. 2 d., teismas neteisingai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant V. P. ir L. B. kaltais padarius BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Teismas savo išvadas grindė nuteistojo V. P. ir liudytojo D. C. parodymais, atmesdamas ir nevertindamas kitų įrodymų, o būtent – vaizdo ir garso įrašų bei jų išrašų, neįsigilino į jų turinį ir esmę. Teismas nuosprendyje nepagrįstai remiasi V. P. parodymais apie tai, kad D. C. padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavo ir šio asmens nebaudė tik dėl to, kad jo pagailėjo, nes D. C. yra pagyvenęs žmogus, neįgalus, atsižvelgė į tai, kad asmuo labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Tokie V. P. teiginiai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms. Pagal byloje esančius garso išrašus akivaizdu, kad D. C. nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, o priešingai – ginčijosi su policijos pareigūnais dėl saugos diržo užsisegimo momento. Be to, pokalbių išrašuose nėra užfiksuota jokios kalbos apie galimą D. C. neįgalumą (invalidumą). Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. C. parodymais apie tai, kad, jo manymu, policijos pareigūnai jo nenubaudė pasigailėję dėl jo neįgalumo (invalidumo) ir tokiam policijos pareigūnų sprendimui neturėjo įtakos jo pasiūlymas jiems nusipirkti pas jį šventinių fejerverkų su nuolaida. Tokie D. C. teiginiai prieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, kadangi garso įrašuose užfiksuota, kad viso pokalbio tarp D. C. ir policijos pareigūnų metu D. C. iniciatyva vyko kalba apie galimybę policijos pareigūnams įsigyti šventinių fejerverkų pigiau, žemesne kaina, buvo kalbama apie parduotuvės adresą, galimą apsilankymo parduotuvėje laiką, būtent susitarimu atvykti ir pažiūrėti siūlomų įsigyti fejerverkų baigiasi pokalbis tarp D. C. ir policijos pareigūnų, o kalbos apie galimą D. C. invalidumą įrašuose neužfiksuota. Savo sprendimą teismas taip pat grindė ir ta aplinkybe, kad V. P. ir L. B. nepasinaudojo D. C. pasiūlymu nusipirkti šventinių fejerverkų jo parduotuvėje pigiau ir todėl neįgijo jokios turtinės naudos. Tačiau sutinkamai su LAT praktika tai, kad V. P. ir L. B. nepasinaudojo D. C. pasiūlymu įsigyti pas jį šventinių fejerverkų pigiau, V. P. ir L. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes esminė aplinkybė yra ta, kad V. P. ir L. B. susitarė su D. C., jog netrukus jie (policijos pareigūnai V. P. ir L. B.) atvyks į D. C. parduotuvę pigiau nusipirkti šventinių fejerverkų, tokiu būdu norėdami sutaupyti, tai yra gauti turtinės naudos ir tik dėl šio susitarimo nebuvo fiksuojamas D. C. padarytas administracinis teisės pažeidimas. Iš byloje esančių garso įrašų ir jų išrašų akivaizdu, kad policijos pareigūnai V. P. ir L. B. susidomėjo D. C. pasiūlymų, klausinėjo kur yra jo parduotuvė, mini, kad bauda už pažeidimą yra du šimtai litų ir reikės fejerverkų už du šimtus litų, policijos pareigūnai klausia ir sužino iš D. C. tikslų parduotuvės adresą ((duomenys neskelbtini)) ir kitas aplinkybes kaip rasti parduotuvę („National“, „į kiemą dviejų aukštų namas“), pareigūnai taip pat klausia, ar D. C. parduotuvėje bus „dabar“, susitaria, kad „atvažiuosim pažiūrėt“, mini kad „mum pakioko prašom“. Visos šios aplinkybės rodo, kad susitarimas tarp V. P., L. B. ir D. C. įvyko, jie susitarė, kad V. P. ir L. B. atvyks į D. C. parduotuvę ir pasinaudos jo pasiūlymų įsigyti šventinių fejerverkų su nuolaida ir tik dėl šios priežasties, tai yra tikėdamiesi gauti turtinės naudos – su nuolaida, pigiau nusipirkti D. C. parduotuvėje šventinių fejerverkų, V. P. ir L. B. nefiksavo D. C. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jį paleido.

Teismas nuosprendyje taip pat nepripažino įrodymu 2008-11-25 atlikto įtariamojo L. B. parodymo atpažinti liudytojui R. K. (t. 2, b. l. 18-19), kadangi šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 str. reikalavimus. Prokuroro teigimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir keistinas. Prokuroras nurodo, kad planuojant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo numatyta atlikti įtariamųjų L. B. ir V. P. parodymus atpažinti pagal jų fotonuotraukas eilei liudytojų, atsižvelgiant į jų galimybę juos atpažinti (tai buvo nustatinėjama jų apklausų metu). Tuo tikslu, remiantis ilgamete praktika ir nepažeidžiant BPK 192 str. reikalavimų, buvo sudarytos atpažintinų asmenų fotolentelės Nr. 1 ir Nr. 2, kurias, esant reikalui, buvo planuojama rodyti įtariamuosius galintiems atpažinti liudytojams. Šios fotolentelės yra saugomos byloje. 2008-11-25 atliekant įtariamojo L. B. parodymą atpažinti pagal jo fotonuotrauką, liudytojui R. K. buvo parodyta viena iš aukščiau nurodytų fotolentelių, apie ką buvo atlikti atitinkami įrašai parodymo atpažinti protokole.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo L. B. skundą atmesti, nuteistasis L. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, nuteistasis V. P. prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo

Apeliantas L. B. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už keturių kyšininkavimo atvejų įvykdymą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nėra jokių jo kaltės įrodymų. Apeliantas skunde tam tikrais neargumentuotais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis, pokalbio įrašo išklotinėmis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo L. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 225 str. 2 d. (vienas epizodas) ir BK 225 str. 4 d. (trys epizodai), baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.

Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pastarosios veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų: kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas L. B. nuteistas už tai, kad jis įvykių metu užuominomis provokavo KET pažeidusius asmenis R. K., S. S., A. Š., o iš A. M. užuominomis ir tiesiogiai reikalavo duoti kyšį ir savo naudai tiesiogiai iš jų priėmė kyšius, kad nebūtų fiksuojami minėtų asmenų padaryti LR ATPK atitinkami pažeidimai. T. y. pirmosios instancijos teismas nuteisė L. B. už reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį ir kyšių priėmimą iš R. K., S. S., A. Š., A. M.. Nors šiuos veiksmus apeliantas neigia, tačiau juos patvirtina minėtų asmenų parodymai bei slapto sekimo metu gauti duomenys, nurodyti skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas įslaptintas liudytojas, atlikęs L. B. slaptą sekimą patvirtino, kad pažymoje apie slapto sekimo rezultatus (t.l. b.l.34-38) yra užfiksuota tai, ką jis betarpiškai matė, atlikdamas L. B. ir kitų policijos pareigūnų slaptą sekimą. Iš nurodytos sekimo pažymos matyti, kad būtent L. B. buvo stebimame automobilyje„Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje su R. K., S. S., A. Š., A. M., pastariesiems paduodant pinigus policijos pareigūnui.

Apeliantas skunde kelia klausimą dėl jo pokalbių bei atliktų vaizdo įrašų teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. teisė į sužinojimo slaptumą nebuvo pažeista, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai apelianto atžvilgiu buvo atlikti teisėtai. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis, įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, yra Baudžiamojo proceso kodeksas, tačiau įrodymais taip pat pripažįstami duomenys, gauti remiantis ir Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimais. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2008-06-10. 2008-06-28 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi (1 t., 15 b.l.) buvo paskirtas L. B., V. P. bei tarnybinio automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) slaptas sekimas, kurio metu gauta informacija užfiksuota darant vaizdo ir garso įrašą, bei surašant slapto sekimo protokolus bei pažymą dėl sekimo rezultatų. Taigi, atliekant įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotus BPK 160 str. numatytus slapto sekimo veiksmus, buvo surinkta informacija apie L. B. padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi vaizdo ir garso įrašai užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrašus vertino kaip įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad slapto sekimo veiksmai L. B. atžvilgiu buvo teisėti. Teismui pateiktos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad slapto sekimo veiksmai atlikti pažeidžiant BPK 160 str. nustatytą tvarką, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas L. B. savo skunde. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad slapto sekimo metu gautus duomenis patvirtina kiti BPK numatytais veiksmais gauti duomenys. Liudytojai R. K., S. S., A. Š., A. M. nuosekliai aiškino ir aiškiai parodė, ką patvirtina ir slapto sekimo veiksmų atlikimo metu specialia technika užfiksuotų pokalbių išklotinės, kad įvykių metu policijos pareigūnams sustabdžius jų vairuojamus automobilius ir pranešus apie padarytus administracinės teisės pažeidimus bei už juos gresiančias sankcijas, jie užuominomis ar tiesiogiai buvo provokuojami ar iš jų buvo reikalaujama duoti kyšius, kad nebūtų fiksuojami minėtų asmenų padaryti Lietuvos Respublikos ATPK atitinkami pažeidimai. Liudytojai R. K., S. S., A. Š., A. M. patvirtino, kad įvykių metu iniciatyva duoti kyšį kilo būtent iš policijos pareigūno. Pagrindo abejoti aukščiau minėtų liudytojų duotais parodymais nėra. Pastarųjų asmenų duoti nuoseklūs parodymai, taip pat juos patvirtinantys slapto sekimo veiksmų atlikimo protokoluose nurodytų užfiksuotų pokalbių tarp šių liudytojų ir L. B. turinys, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. B. atliko šiuos kyšininkavimo veiksmus – reikalavo ar provokavo duoti kyšius bei juos priėmė, yra pagrįsta ir teisinga. L. B., būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulinės kuopos pirmojo būrio vyresniuoju patruliu, tarnybos metu vykdydamas policijos pareigūno įgaliojimus privalėjo nubausti KET pažeidusius asmenis R. K., S. S., A. Š., A. M.. Pastarųjų veiksmų neatlikimas, t.y. nenubaudimas dėl KET pažeidimų, reiškia, kad L. B. kyšininkavo už neteisėtą neveikimą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis L. B. BK 225 str. numatytas nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. L. B. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas. Todėl išteisinti L. B. iš minėtų nusikaltimų nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) jo yra siekiama ar gaunama. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, kvalifikuojamą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o didesnės nei 1 MGL vertės kyšį – BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje L. B. iš R. K., S. S. ir A. M. priimtų kyšių sumos yra mažesnės negu 1 MGL vertės, o iš A. Š. priimto kyšio suma yra didesnė negu 1 MGL vertė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo L. B. veikas – vieną pagal BK 225 str. 2 d. ir tris pagal BK 225 str. 4 d.

Apeliantas L. B. skunde teigia, kad teismas faktines bylos aplinkybes vertino neobjektyviai, vienašališkai, tačiau šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl L. B. kaltės. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija V. P. ir L. B. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., nenustačius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. P. ir L. B. kaltės klausimą dėl galimo piktnaudžiavimo, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog nenustatyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir V. P. bei L. B. pagal BK 228 str. 2 d. išteisino pagrįstai.

Pagrindiniai prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad jo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su V. P. ir L. B. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotu piktnaudžiavimu susijusius surinktus įrodymus. Prokuroras skunde tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu prokuroro skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. P. ir L. B. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d. ir su išteisinimu susijusios nuosprendyje aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį išdėstė V. P. ir L. B. išteisinančius bylos duomenis, visiškai pagrįstai rėmėsi šių kaltinamųjų bei liudytojo D. C. parodymais ir konstatavo, kad esant prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių, įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami kaltinamųjų naudai.

BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Nors iš slapto sekimo metu gautos informacijos matyti, kad tarp liudytojo D. C. bei V. P. ir L. B. vyko kalba apie fejerverkus, bet vien to nepakanka piktnaudžiavimui konstatuoti. Pažymėtina, kad minimų slapto sekimo metu gautų duomenų nepatvirtina kiti BPK numatytais veiksmais gauti duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šie slapto sekimo metu gauti duomenys yra priešingi kaltinamųjų V. P. ir L. B., taip pat liudytojo D. C. parodymams. Tokiu būdu negalima neginčytinai teigti, kad V. P. ir L. B. kaltinime aprašyto įvykio su D. C. metu neteisėtai siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Esant tokiai išvadai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad negalint pašalinti byloje esančių abejonių, jos vertinamos kaltinamųjų naudai. Todėl darytina išvada, kad V. P. ir L. B. pagal BK 228 str. 2 d. išteisinti pagrįstai.

Prokuroras skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nepripažinti įrodymu 2008-11-25 atlikto įtariamojo L. B. parodymo atpažinti liudytojui R. K. protokolu, tačiau nepateikia jokių teisinių tokio nesutikimo argumentų. Iš minėto procesinio veiksmo protokolo (t. 2, b. l. 18-19) matyti, kad jame nurodyta, jog „prie protokolo pridėtos sunumeruotos 8 asmenų nuotraukos“, tačiau tokių nuotraukų prie protokolo nėra, protokole nėra ir jokių nuorodų kurioje bylos vietoje jos yra, kas kelia pagrįstų abejonių dėl atlikto parodymo atpažinti teisėtumo. Prokuroro skunde nurodomi teiginiai apie fotolentelių sudarymą bei jų buvimą kitoje bylos medžiagoje, minėtos išvados nepaneigia ir abejonių nepašalina: apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje fotolentelės prie atpažinimo protokolų yra tik vienoje bylos vietoje - prie T. M. parodytų atpažinti asmenų protokolo (t.1 b.l. 153-157), tačiau prie nurodyto protokolo yra pridėtos trys fotolentelės (t.1 b.l.155-157) su dvylikos asmenų nuotraukomis, o tai visiškai nesutampa su ginčijamame protokole nurodytais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada dėl minėto 2008-11-25 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo vertinimo įrodymų bei teisėtumo prasme.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo L. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus