- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- N-444-1018-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 10 d. surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad tą pačią dieną, apie 20.05 val., Sidabros gatvėje, ties namu Nr.51, Kalnelio kaime, tamsiu paros metu jo transporto priemonė stovėjo be stovėjimo šviesų ar avarinio sustojimo ženklo, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 143 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 14 d. nutarimu G. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
II.
G. K. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo palikęs automobilį be šviesų, tačiau ties jo namu stovi elektros stulpas, taigi jo automobilis stovėjo apšviestame gatvės ruože. Pažymi, jog įvykio vietos schema nesudaryta, nenurodyta, kokiu atstumu nuo gatvės stulpo stovėjo jo automobilis, pareigūnai neišmatavo nuo apšvietimo stulpo sklindančio apšvietimo radiuso, byloje nėra jokios pažymos, kad pažeidimo dieną apšvietimo įrengimai būtų buvę netvarkingi. Atsižvelgiant į tai, mano, jog pažeisti ATPK 257 ir 260 straipsnių reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi G. K. skundo netenkino konstatavęs, jog asmens skundo teiginiai paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. R. ir G. O. paaiškino, jog patruliuojant Sidabros gatvėje pamatė neapšviestame kelio ruože stovintį automobilį be stovėjimo šviesų ar avarinio sustojimo ženklo, minėtoje gatvėje nėra nei vieno gatvės apšvietimo stulpo, toks yra tik kitoje gatvėje, maždaug už 100 metrų, ir kurio šviesa krenta į kitą pusę. Teismas pažymėjo, jog pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, o G. K. jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi, G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas vertino tik policijos pareigūnų parodymus, tuo tarpu jo paaiškinimų nevertino, taip pažeisdamas lygiateisiškumo principą. Taip pat teigia, jog paskirta nuobauda per griežta, o teismas nenustatė atsakomybę švelninančių aplinkybių, nors skunde jas nurodė, t. y. automobilis stovėjo be šviesų šalia gyvenamosios vietos ir jam pačiam esant transporto priemonėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. K. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda parinkta tinkamai.
G. K. apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu bei paskirtos nuobaudos neadekvatumu padarytam pažeidimui.
Pirmuoju aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės bei tikrindamas jo skunde išdėstytas įvykio aplinkybes, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga bei apklausė liudytojais pažeidimą fiksavusius ir betarpiškai pažeidimą stebėjusius policijos pareigūnus. Pastarųjų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Skirtingai nei nurodo G. K., jo paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino ir pripažino kaip nepagrįstus objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užkirstas kelias teikti jo paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, dalyvauti teismo posėdyje bei užduoti klausimus liudytojams ir pan., taigi lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas (ATPK 252 str.), tačiau kai kurių iš jo kylančių procesinių garantijų asmuo neteko pasirinkęs savo elgesio modelį, t. y. nedalyvaudamas teismo posėdyje.
Dėl apelianto teiginių, jog paskirta nuobauda per griežta, pasakytina, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, galimybę pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str., 30 str.). Padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, tačiau asmuo jo padarymo metu turėjo net 4 galiojančias nuobaudas, tame tarpe ir už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, be to, pažeidimų chronologija rodo, jog visuomenėje nustatytos privalomos elgesio normos buvo pažeidinėjamos sistemingai, paskirtos baudos nesumokėtos. Byloje nėra jokių teigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų, atsakomybės nešvelnina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, todėl atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog efektyviausia nuobauda šiuo atveju yra ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.