Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-64/2008 m.

Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.1.10.; 11.1.8.11.; 1.2.25.2.

2008 m. gegužės 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., prie paskirtos bausmės pridėjus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-11-21 nuosprendį visą neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams 4 dienoms.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. apie 16:52 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 524“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 59, 68, 171 punktų reikalavimus, t.y. būdamas neblaivus nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje, susidūrė su priekyje važiuojančia transporto priemone „Nisan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. P.. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Nisan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo inksto plyšimo V. P. sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo nuosprendį pakeisti sutrumpinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Nurodo, kad yra nubaustas per griežtai, nes yra jauno amžiaus, turi susiradęs darbą, dirbs ir atlygins nusikalstama veika padarytą žalą, šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be griežtos bausmės paskyrimo. Taip pat mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, padarytos veikos motyvų ir tikslų, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių: nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad padarytas netyčinis neatsargus nusikaltimas, jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo padaryti šią nusikalstamą veiką, taip pat turėjo atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas jo savybes, jo elgesį po padarytos veikos, t.y. ar jis kritiškai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, vertinti byloje esančius duomenis apie jo asmenybę. Mano, kad ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius jo ryšius, o šiuo atveju, jis gali prarasti visiškai savo socialinius ryšius ir šitoks ilgas laiko tarpas nelaisvėje ne tik, kad nepasiektų bausmės tikslų, o neigiamai paveiktų jo asmenybę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino D. Š. kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo ne tik sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, bet ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes yra nepagrįstas ir nėra pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti.

Nusikalstamos veikos motyvai ir tiksliai priskiriami subjektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams ir šie požymiai įeina į nusikalstamos veikos sudėtį ir įrodinėjami tik tada, kai jie aprašyti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Nusikalstamos veikos motyvas pagal baudžiamosios teisės teoriją yra veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga ar savęs pateisinimas, o nusikalstamos veikos padarymo tikslas – tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, priežastys, dėl ko jis nusprendė padaryti nusikalstamą veiką (Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė, V., 2006, P. 413-414). Šie požymiai didina nusikalstamos veikos pavojingumą. Kadangi D. Š. veika pagal LR BK 281 str. 7 d., priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, todėl aptarti subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – motyvas ir tiksliai, šiuo konkrečiu aptariamu atveju neegzistuoja ir jie įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai ar skiriamai bausmei neturi. Neatsargaus nusikaltimo kategorija apsprendžia kaltininko kaltės formą, t.y. veiką kaltininkas padarė dėl neatsargumo, todėl atskirai nuosprendyje aptarti kaltės formą nėra tikslo.

Už nusikalstamą veiką skiriamai bausmei įtakos turi kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys. Kaip iš bylos medžiagos matyti, nuteistasis D. Š. anksčiau teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, nepraėjus vienam mėnesiui padarė naują nusikalstamą veiką, be to, iš Šiaulių miesto apylinkė teismo 2006-11-07 nutarties matyti, kad dėl itin piktybiškų nustatytų pareigų pažeidimų, D. Š. buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą 5 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-11-21 nuosprendžiu (b.l. 198-199, t. 1), po lygtinio paleidimo policijos inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (b.l. 147, t. 1), ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo vietinė paieška (b.l. 101-102, t. 1), yra baustas administracine tvarka, nesimoko, niekur nedirba, byloje nėra jokių jo ketinimą įsidarbinti patvirtinančių dokumentų. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis lankė nukentėjusį ligoninėje. Visos šios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui paskirti LR BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes įstatymų leidėjas dar numatė dvi alternatyvias bausmes – baudą ir areštą. Kadangi nuteistasis niekur nedirba, netikslinga jam skirti baudą, o arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmės trukmė yra nuo 15 iki 90 parų, o paskyrus šią bausmės rūšį, nebus pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmių tikslai: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį.

Taip pat, teismas, atsižvelgęs į nustatytas bei D. Š. charakterizuojančias aplinkybes, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei LR BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kai baudžiamasis įstatymas už BK 281 str. 2 d. dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką, numato laisvės atėmimą iki trejų metų, todėl nuteistajam D. Š. paskirta adekvati padarytam nusikalstamai veikai bausmė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be griežtos bausmės paskyrimo. Tai teismas supranta, kaip nuteistojo prašymą jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes: kad nepraėjus vienam mėnesiui po lygtinio paleidimo iš pataisos namų, padarė naują nusikalstamą veiką, nedirba, už teismo paskirtų pareigų itin piktybišką pažeidinėjimą, panaikintas lygtinis paleidimas ir D. Š. pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės, pagrįstai nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebuvo atidėtas.

Nuteistasis D. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl bausmių subendrinimas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad 2006-07-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi D. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b.l. 117, t. 1), iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, kad D. Š. 2006-07-12 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (b.l. 114, t. 1). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-11-07 nutartimi panaikintas lygtinis D. Š. paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2005-11-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 198-199, t. 1). 2006-11-17 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu D. Š. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (b.l. 101-102, 103-104, t. 1). 2007-09-25 pranešimu „Dėl D. Š. sulaikymo“ pranešta, kad 2007-09-25 D. Š. buvo sulaikytas Radviliškyje ir patalpintas į Šiaulių m. VPK areštinę (b.l. 185, t. 1). Būtent nuo šios datos skaičiuotinas neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pagal LR BPK 100 str. nuostatas, D. Š. paskirtos neatliktos bausmės dalies pabaiga – 2008-03-09 (2008 metais vasario mėnuo turėjo 29 dienas), tačiau skundžiamas nuosprendis priimtas 2008-03-05, t.y. D. Š. nuosprendžio paskelbimo dieną nebuvo atlikęs 4 dienas laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-11-21 nuosprendžiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. bausmes subendrinęs BK 64 str. 2 d. įtvirtinta taisykle, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėjo neatliktos laisvės atėmimo bausmės 4 dienas.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio atmesti.