Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-72-729/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-72-729/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00031-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
V. R.
Advokatai
Marina Saveljeva
Civilinė byla Nr. 2-72-729/2015Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00031-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.4.; 78.2.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai,išvadą teikiančios institucijos atstovei Birutei Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas V. R., gim.1961-07-02, yra nepilnamečių vaikų Luko, gim.1998-03-21, ir Einoro, gim.2001-02-05, tėvas; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams Lukui ir Einorui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu nuo 1998 m. gegužės mėn., iki 1999 m. rugpjūčio mėn., gyveno kaip viena šeima ir turėjo artimus santykius. 1998-03-21 jiems gimė sūnus Lukas. Po sūnaus gimimo atsakovas padėjo jai prižiūrėti ir išlaikyti sūnų, tačiau atsisakė oficialiai pripažinti tėvystę. Nuo 1999 m. rugpjūčio mėn., jis nebepadeda išlaikyti sūnaus. Nepaisant to, kad jie kartu nebegyveno nuo 1999 m. rugpjūčio mėn., tačiau palaikė artimus santykius. Jiems 2001-02-05 gimė antras sūnus Einoras. Jis nepripažino šio sūnaus ir visiškai nepadėjo jo išlaikyti. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankama ir būtina tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaikams ir atitinka šalių turtinei padėčiai bei vaikų poreikiams.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiojoje Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (56-57 b.l.). Teismas, šalims neprieštaraujant, bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta Luko ir Einoro tėvystė, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Abu berniukai mano, kad V. R. yra jų tėvas. Žino, kad močiutė (tėvo mama) gyvena Lankupių k., Šilutės r., Lukas retkarčiais ją aplanko. Lukas bendrauja su tėvu telefonu, tėvas kartais atsiunčia jiems aprangos, avalynės, pinigų. Mano, kad jeigu teismas nustatys, kad V. R. yra berniukų tėvas, turi būti jiems priteistas išlaikymas (26 b.l.).

Ieškovė ir jos atstovė advokatė M. Saveljeva teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu gyveno kartu nuo 1998 m. gegužės mėn., iki 1999 m. rugpjūčio mėn. 1998-03-21 jiems gimė sūnus Lukas, nes jie prieš pradedant gyventi kartu bendravo ir palaikė artimus ryšius. 1999 m. rugpjūčio mėn., jie išsiskyrė, atsakovas išvyko gyventi į Angliją, tačiau visada jie ir vėliau bendravo, grįžęs atvykdavo aplankyti sūnaus. 2001-02-01 jiems gimė sūnus Einoras. Atsakovui apie nėštumą ji nieko nesakė, nes bijojo, kad jis jai lieps darytis abortą. Paaiškino, kad artimų santykių su kitais vyrais ji neturėjo, todėl žino, kad Einoras yra tik atsakovo sūnus, tačiau nei atsakovas, nei jo giminaičiai Einoro nepripažįsta. Paaiškino, kad ji prašė, jog atsakovas pripažintų tėvystę, tačiau jis vis sakydavo, kad pasidarys DNR, tada ir pripažins. Atsakovas daugiau bendrauja su Luku, grįžęs kviečiasi pas savo mamą į svečius. Lukas taip pat bendrauja ir su močiute. Paaiškino, kad atsakovas skirdavo sūnaus išlaikymui pinigų, duodavo vaikams apipirkti rugsėjo 1-ajai 1000 Lt, pinigus mokėdavo jai grynais, tačiau nereguliariai. Sužinojęs apie bylą, atsakovas nustojo teikti paramą vaikams, atsisakė parvažiuoti atsilikti DNR ekspertizę. Einoras serga sąnarių uždegimu, jam reikia daugiau lėšų, yra perkami vaistai, mėnesiui reikia apie 20 Lt, jį metuose vieną kartą veža į sanatoriją Palangoje arba Druskininkuose, gydymas nekainuoja, tačiau kainuoja kelionė. Lukas sveikatos sutrikimų neturi, abu sūnūs lanko mokyklą. Paaiškino, kad ji šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrytę, gauna socialinę pašalpą, gyvena ūkiškai. Jos žiniomis atsakovas kitos šeimos neturi, gyvena vienas. Paaiškino, kad Lukas atsakovą vadina tėvu, o Einaras ne, nes jis žino, kad tėvas jo nepripažįsta. Kai atsakovas buvo grįžęs, jis Einoro paprašytas nupirko jam naują telefoną, Lukui nupirko sportines kelnes ir sportinius batelius.

L. L. Šimkus teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės sūnus. Atsakovą laiko savo tėvu, su juo retkarčiais bendrauja, dažniausiai telefonu, tėvas jį taip pat pripažįsta sūnumi, jis bendrauja ir su močiute, tėvo mama, ji laiko jį anūku. Paaiškino, kad tėvas jam atsiųsdavo saldumynų, o pinigų duodavo tik tada, kai jis parašydavo SMS, kad jiems reikia pinigų. Paskutiniu metu su tėvu bendravo 2014 m. pavasarį, tėvas grįžęs jam atidavė savo seną telefoną. Atsakovą jis vadina tėčiu. B. E. su juo bendrauja rečiau, jis taip pat jį laiko tėvu.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, o atsakovas yra sesers buvęs sugyventinis. Paaiškino, kad sesuo jai sakė, kad abu vaikai yra atsakovo, apie tai, kad Einaras galėtų būti kito vyro vaikas ji nėra nei karto užsiminusi. Ji bendrauja su atsakovu, kai jis grįžta. Atsakovas ne kartą yra sakęs, kad mokės vaikams išlaikymą geruoju, bet tai ir lieka kalbos. Atsakovas 2014 m. liepos mėn. buvo grįžęs į Lietuvą. Jis buvo sulaikytas policijos, žinojo apie bylą. Paaiškino, kad atsakovas daug metų gyvena Anglijoje, jis Luką pripažįsta kaip sūnų, o dėl Einoro abejoja, bet kalbant visada sako „vaikams atsiųsiu pinigų“, sako apie du vaikus, o ne vieną. Paaiškino, kad ieškovė gyvena sunkiai, sūnus Einoras dažnai serga, jam yra pripažintas sąnarių uždegimas.

Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra atsakovo mama. Ieškovę ji pažįsta, nes ji gyveno su jos sūnumi ir turi sūnų Luką. Paaiškino, kad gimus Lukui jie pagyveno pusmetį, po to išsiskyrė. 2001 m. ieškovė pagimdė kitą sūnų Einorą, kurio nei ji, nei atsakovas nepripažįsta. Paaiškino, kad atsakovas pripažįsta tik vieną sūnų Luką, o Einoro nepripažįsta. Ji bendrauja su abiem vaikais, tačiau matosi labai retai, nei Lukas nebeateina paskutiniu metu pas ją. Paaiškino, kad atsakovas padėdavo išlaikyti Luką, siųsdavo pinigus, pirkdavo drabužius, tačiau, kai ieškovė padavė jį į teismą, jis nustojo teikti paramą.

LiudytojasV.R.teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo brolis ir žino, kad brolis pripažino vieną sūnų (Luką), o antro (Einoro) nepripažino. Žino, kad brolis teikdavo išlaikymą tik vienam vaikui.

Šalies argumentai

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė juos tenkinti, nes ieškovė viena išlaiko vaikus, jais rūpinasi, Einoras yra sergantis, jam reikalingas didesnis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš gimimų liudijimų nustatyta, kad ieškovei 1998-03-21 gimė sūnus Lukas, grafoje tėvas įrašytas V. Š., o grafoje motina įrašyta A. Š., Lukui suteikta Š pavardė, o 2001-02-05 ieškovei gimė sūnus Einoras, grafoje tėvas yra įrašytas Vytautas (be pavardės), o grafoje motina A. Š., jam suteikta Š pavardė (5-6 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2013-10-29 pažymos nustatyta, kad A. Š. yra mokama socialinė pašalpa, po 630 Lt kas mėnesį už L. Š. ir E. Š., skyrimo pagrindas – piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (7 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota (10 b.l.). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (11 b.l.). Ieškovės paskaičiavimu L. Š. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 750 Lt suma (300 Lt-maistas, 50 Lt-vitaminai, vaistai, 200 Lt-drabužiai, avalynė, 60 Lt-komunalinės išlaidos, 80 Lt-mokyklinės priemonės ir 100 Lt -pramogos), o E. Š. išlaikymui yra reikalinga 800 Lt suma ( 270 Lt maistas, 150 Lt-vaistai, vitaminai, 150 Lt - drabužiai, avalynė, 60 Lt – komunalinės išlaidos, 120 Lt- mokyklinės priemonės ir 50 Lt-pramogos) (12-13 b.l.). Iš L. Š. krikšto pažymėjimo nustatyta, kad jis buvo pakrikštytas 1999-06-06, tėvas įrašytas V. R., o mama A. Š. (14 b.l.), o iš E. K. pažymėjimo nustatyta, kad jis buvo pakrikštytas 2007-07-24, tėvas įrašytas Vytautas (be pavardės), mama A. Š. (15 b.l.). Sodros duomenimis atsakovas V. R. niekur nedirba (29 b.l.). Iš E. Š. rašytinio paaiškinimo, duoto dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei B. Motiejūnienei nustatyta, kad Einaras nurodė, kad jis žino, kad jo tėvas yra V. R., jis gyvena užsienyje. Tėvas daugiau bendrauja su Luku, o su juo nebendrauja (80 b.l.).Iš medicininio pažymėjimo nustatyta, kad E. Š. yra nustatytas sąnarių funkcijos nepakankamumas II laipsnio (94 b.l.). Iš neįgalumo lygio pažymos nustatyta, kad E. Š. nuo 2011-03-29 iki 2012-03-28 buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis (95 b.l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, byloje 2014-11-04 buvo paskirta teismo DNR ekspertizė atsakovo biologinei tėvystei nustatyti, kaip tai numatyta CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsakovas teismo paskirtu laiku į ekspertizės atlikimą neatvyko. Atsakovas apie paskirtą ekspertizę, jos atlikimo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, jam neatvykimo į ekspertizę pasekmės buvo išaiškintos, atsakovas teismui nepranešė ir nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę. Nutartis dėl ekspertizės paskyrimo atsakovui buvo įteikta per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Ambasada teismą 2015-02-19 raštu informavo, kad visi dokumentai Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams įteikiami registruotosiomis Jungtinės Karalystės pašto siuntomis. Jungtinės Karalystės paštas, įteikdamas korespondenciją reikalauja, kad gavėjas pasirašytų pašto vidaus apskaitos dokumentuose, tačiau nenustato korespondenciją priimančio asmens tapatybės, todėl preziumuojama, kad asmuo, priimdamas laišką patvirtina, kad jis skirtas jam, arba nurodo, kad adresatas klaidingas. Šiuo atveju ambasada pateikė Jungtinės Karalystės pašto interneto svetainėje įdėta patvirtinimą apie dokumentų teismo nurodytuoju adresu atsakovui V. R. įteikimą 2015-01-30. Be to, apie tai, kad atsakovas V. R. žinojo, jog yra paskirta ekspertizė Luko ir Einoro tėvystei nustatyti, patvirtino ir liudytoja J. R. (atsakovo mama), kuri patvirtino, jog kalbėjo su atsakovu telefonu ir jis žinojo apie užvestą bylą bei ekspertizės paskyrimą. Paskutinio posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino kalbėjusi su atsakovu telefonu, jis žinojo apie būtinybę parvykti atlikti DNR ekspertizę. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, žinodamas, kad teismas gali tai įvertinti kaip tėvystės pripažinimą, juolab kad jis nepaneigė ir nenuginčijo objektyvios galimybės pradėti vaiką, nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, nors buvo tinkamai apie tai informuotas ir žinojo apie šią bylą.

Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, teismas tokį atsakovo atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą. Be to, šią išvadą teismas grindžia ir ieškovės parodymais, kad ji su atsakovu iki Luko gimimo gyveno kartu, gimus Lukui atsakovas pripažino sūnų, juo rūpinosi, ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas yra Luko tėvas. Be to, nors ir ieškovė nebegyveno su atsakovu, tačiau palaikė artimus santykius su juo ir vėliau, todėl 2001-02-05 pagimdė antrą sūnų Einorą, kurio tėvu tvirtina esant atsakovą. Tas aplinkybes, kad atsakovas bendravo su vaikais, siuntė jiems drabužius, avalynę, duodavo pinigų išlaikymui, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai: D. A., kuri patvirtino, kad atsakovas pripažino Luko tėvystę, tačiau abejojo Einoro tėvyste, tačiau visada sakydavo, kad mokės išlaikymą vaikams, o ne vienam vaikui; J. R., patvirtinusi, kad jos sūnus atsakovas Luko tėvystę pripažino, Einoro – ne, tačiau ir Einoras atvažiuodavo pas ją. Artimų atsakovo giminaičių parodymus, kad atsakovas nepripažino E. Š. savo sūnumi, todėl ir jie su juo nebendravo, teismas vertina kaip atsakovo nenorą išsiaiškinti šią situaciją ir jo giminaičių palaikymą šios neatsakingos, bet naudingos jam pozicijos, o ne kaip įrodymus, kad E. Š. nėra atsakovo sūnus. Kitų galimų šio vaiko tėvų nei ieškovė, nei kiti byloje dalyvavę asmenys nenurodė, atsakovas, kaip jau minėta, nei savo pozicijos byloje, nei jokių ją pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl, esant tokioms aplinkybėms ir rūpinantis apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pripažįstama, kad atsakovas V. R. yra L. Š., gim. 1998-03-21 ir E. Š., gim.2001-02-05, biologinis tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašė nustačius tėvystę vaikams suteikti tėvo pavardę, šis klausimas nespręstinas, vaikams paliekamos pavardės „Šimkus“.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas gimus sūnui Lukui prie jo išlaikymo pradžioje prisidėjo, o vėliau, gimus antram sūnui Einorui, gyveno atskirai ir prisidėdavo tik paprašytas paramos. Ieškovė, nuo pat vaikų gimimo vaikus išlaiko viena, atsakovas tik retkarčiais duodavo pinigų jų išlaikymui, nupirkdavo Lukui avalynės, rūbų. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Ieškovė pagrindė prašomo išlaikymo dydį, nurodė, kad Luko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 750 Lt suma, kurią sudaro 300 Lt-maistas, 50 Lt-vitaminai, vaistai, 200 Lt-drabužiai, avalynė, 60 Lt-komunalinės išlaidos, 80 Lt-mokyklinės priemonės ir 100 Lt -pramogos), o Einoro išlaikymui yra reikalinga 800 Lt suma, kadangi jis yra sergantis, šią sumą sudaro- 270 Lt maistas, 150 Lt-vaistai, vitaminai, 150 Lt - drabužiai, avalynė, 60 Lt – komunalinės išlaidos, 120 Lt- mokyklinės priemonės ir 50 Lt-pramogos. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į sūnų amžių, teismų praktiką, pripažintina, kad prašoma 400,00 Lt suma kas mėnesį kiekvienam sūnui yra protinga ir būtina suma vaiko būtinų poreikių tenkinimui. Atsakovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieškovės duomenimis, yra dirbantis, nekilnojamojo ar kito registruotino turto Lietuvos Respublikoje neturi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti. Būdamas nepilnamečių vaikų tėvu, atsakovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių sūnų poreikius.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių sūnų amžių, darytina išvada, kad prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir užtikrins vaikų interesus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnums L. Š. ir E. Š., mokamas po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-10 iki jų pilnametystės. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistina 377,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 14,41 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, 239,21 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu) valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaikų L. Š., gim. 1998-03-21, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gim.2001-02-05, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Š., gim. 1998-03-21 ir E. Š., gim. 2001-02-05, mokamą periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur (po vieną šimtą šešiolika Eur) kiekvienam kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos – 2014-01-10 iki vaikų Luko ir Einoro pilnametystės.

Paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų Luko ir Einoro išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,62 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų (83,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 14,41 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, 239,21 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu) valstybei.

Informuoti atsakovą, kad šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (239,21 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos atlyginimu įmokos kodas 5630, o 124,00 Eur žyminio mokesčio ir 14,41 Eur už procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė