Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3139-1123/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
1-3139-1123/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
D. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3139-1123/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35828-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1.; 1.2.20.5.1.; 2.12.1.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajai D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp 08.15 val. ir 08.22 val. savo bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, apklausiama kaip nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32781-19, tyčia davė melagingus parodymus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai L. M. apie tai, kad jos sugyventinis R. T. naudodamas smurtą prieš ją sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tą vakarą tarp jos ir sugyventinio R. T. įvyko konfliktas, kadangi jis ją žadino ir norėjo bendrauti. Ji supyko, kadangi kartu su ja miegojo ir jų duktė. Ji kelis kartus prašė jų nežadinti, pagrasino, kad iškvies policiją, tačiau R. T. jos neklausė, pradėjo keiktis, triukšmauti. Ji iškvietė policiją, o R. T. išėjo iš buto. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad sugyventinis jai trenkė, nors tai buvo netiesa. Tą vakarą ji buvo išgėrusi sidro. Ji labai gailisi dėl tokio savo elgesio.

Kadangi kaltinamoji D. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę dėl melagingų parodymų davimo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35828-19 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausiama liudytoja D. Š. duodama parodymus tyrėjai L. M. nurodė, kad R. T. be jokios priežasties sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veido sritį bei spyrė su savo keliu jai į krūtinę, po ko ji pajuto fizinį skausmą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. papildomos apklausos metu D. Š. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad R. T. ją sumušė, sudavė jai ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veido sritį bei spyrė keliu jai į krūtinę. Kodėl ji taip pasakė, nežino, buvo išgėrusi, norėjo R. T. atkeršyti, jis jos nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio, tarp jų net nebuvo žodinio konflikto, jokio apsistumdymo (b. l. 3, 6, 8-9).

2019 m. rugpjūčio 2 d. protokole-pareiškime D. Š. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), sugrįžęs į butą neblaivus sugyventinis R. T. pradėjo triukšmauti ir be jokios priežasties sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į veido sritį bei spyrė keliu jai į krūtinę, po ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 2 d. liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val. į namus (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus jos sugyventinis R. T.. Tuo metu ji su dukra jau miegojo. R. T. pradėjo triukšmauti ir jas pažadino. Ji paprašė jo nusiraminti, tačiau R. T. be jokios priežasties sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į veido sritį bei spyrė su keliu jai į krūtinę, ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet jis išėjo iš buto (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad ji nori pakeisti savo pirminės apklausos duotus parodymus. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. naktį, maždaug apie 00.00 val. nakties, jos sugyventinis R. T. nusprendė išvesti šunį. Ji tuo metu miegojo su dukra. Grįžęs R. T. pradėjo ją žadinti, dėl ko, nežino. Ji paprašė, kad jis nustotų ją žadinti. Ji dar kartą paprašė R. T. jos nežadinti. Tada jis pradėjo garsiai rėkti, ji išsigando, kad tarp jų gali kilti konfliktas, todėl norėdama, kad R. T. nusiramintų, ji iškvietė policijos pareigūnus. Prieš iškviesdama policiją ji įspėjo R. T., kad iškvies policiją, tada jis išėjo iš buto. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad R. T. ją sumušė, sudavė jai ne mažiau trijų smūgių kumščių į veido sritį bei spyrė keliu jai į krutinę. Kodėl ji taip pasakė, nežino, buvo išgėrusi ir norėjo R. T. atkeršyti. R. T. jos nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio, tarp jų net nebuvo žodinio konflikto, jokio apsistumdymo. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo ant jos veido patinimą, bet jis galėjo atsirasti dėl to, kad ji verkė, mėlynių ar nubrozdinimų ant jos veido ar kitų kūno dalių nebuvo. Į Teismo medicinos tarnybą ar gydytojus ji nesikreipė (b. l. 36-37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausiama kaip nukentėjusioji, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, policijos pareigūnams tyčia parodė, kad jos sugyventinis R. T. konflikto metu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veido sritį bei spyrė jai keliu į krūtinę, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamosios teigimu, tokiu savo elgesiu ji norėjo atkeršyti savo sugyventiniui, kadangi jis jai ir jų dukrai neleido miegoti. Tokius D. Š. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaltinamosios papildomos liudytojos apklausos protokolas, jos pareiškimas. Taigi, tokie kaltinamosios D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – niekur nedirba (b. l. 61), augina mažametę dukterį, nėra duomenų, kad būtų gydyta psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 58-60), neteista (b. l. 57).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo paskyręs laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamoji, nesutikdama su 2019 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pasinaudojo jai suteikta teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise baudžiamasis įsakymas (b. l. 76-80) neįgijo juridinės galios. Teisme kaltinamoji D. Š. paaiškino, kad ji laikinai darbo dienomis gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu savaitgaliais ji grįžta į savo namus (duomenys neskelbtini), todėl jai sunku įvykdyti teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku. Kaltinamoji sutiko atlikti viešuosius darbus, kadangi ji nedirba, o darbo dienomis jos mažametė duktė lanko darželį.

Prokurorė, atsižvelgdama į kaltinamosios argumentus dėl viešųjų darbų bausmės, teismo prašė skirti jai viešuosius darbus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, pačios kaltinamosios pritariančią poziciją dėl šios bausmės paskyrimo ir kitus reikšmingus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendintas kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus viešųjų darbų bausmę, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, D. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. Š. paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. Š., kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 46 straipsnio 5 dalis)

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis);

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

4) Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė