- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-342-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis (pirm.), Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- V.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-349/2010
Teisėja Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2010 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis str. 5 d. 1 p.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) nustatyta tvarka neįregistravęs individualios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos ir jai neįgijęs leidimo, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą perparduoti ir tokiu būdu gauti pajamas, iš fizinių asmenų pirkdavo jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų teises atkurti nuosavybę į jiems tenkančių buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro, adresu Anykščių g. 5, Panevėžys, notarei, siekdamas gauti dokumentus, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas melagingą informaciją, kad įvykęs ne pirkimo - pardavimo, o atstovavimo sandoris, suklastodavo įgaliojimus, po ko nupirktus žemės sklypus ar sklypus, į kuriuos jo iniciatyva vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės, už didesnę kainą atitinkamai parduodavo juridiniams ir fiziniams asmenims, iš to gaudamas 219 448 Lt pelno, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei siekdamas gauti dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys sandoriai, kad jis veikė kaip įgaliotasis asmuo, pateikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – kaip pirkėjo, suklastodavo pirkimo-pardavimo sutartis, o būtent:
jis 2005-07-20 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš O. K. už 11 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog O. K. įgalioja jį valdyti, naudoti, disponuoti visu jos turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-07-20 įgaliojimą reg. Nr. VK-6376, po ko 2007-01-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106095-22022 atkūrus nuosavybės teisės O. K., a. k., į jai tenkantį buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,22 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 127,04 ha žemės sklypą: 52,27 ha, jis 2007-03-21 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 63520 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-07-20 įgaliojimą reg. Nr. VK-6376 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2134, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip O. K. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-08-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. Z. už 4 200 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog B. Z. įgalioja jį atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-6986, po ko 2007-02-12 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106213-22050 B. Z., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,19 ha žemės ir 1,44 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 54,06 ha žemės sklypą: jis 2007-03-21 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 27 030 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-6986 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2135, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip B. Z. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-08-09 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš T. V. už 6 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog T. V. įgalioja jį atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224, po ko
2006-10-19 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-17625 B. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A, J ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,40 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 30,65 ha žemės sklypą ir 2,1 ha miško sklypą: 5,85 ha (4,55 ha žemės ir 1,30 ha miško).; kuriuos pagal 2006-11-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5527 paveldėjo T. V.; 2006-12-04 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 3 275 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2006-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 8727, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo;
2006-12-18 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-105805-28757 T. V., a.k. , atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A, J ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,79 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,39 ha žemės sklypą:; jis 2007-01-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 0,24 ha žemės sklypą, esantį pardavė G. D. už bendrą 45 000 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – G. D. kaip pirkėjos, suklastojo 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 659, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip įgaliotasis asmuo, o 2007-01-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 3,1943 ha žemės sklypą, esantį pardavė UAB „G.“ 5 500 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – UAB „G.“ kaip pirkėjos, suklastojo 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 660, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo,
2007-08-30 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-21699 B. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A, J ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio nekilnojamąjį turtą – 0,60 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,47 ha (0,82 ha žemės sklypą ir 1,65 ha miško sklypą), kurį pagal 2007-09-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4229 paveldėjo T. V., jis 2007-09-24 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtą žemės sklypą pardavė N. K. už 2 520 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – N. K. kaip pirkėjos, suklastojo 2007-09-24 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 7612, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo;
2007-09-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-107246-29203 T. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A, J ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,21 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,21 ha žemės sklypą jis 2007-11-27 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtą sklypą pardavė ŽŪB „G.“ už 730 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „G.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 10254, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-08-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. V. už 6 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog B. V. įgalioja jį atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-08-31 įgaliojimą reg. Nr. VK-7446, po ko 2007-03-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106440-22105 atkurtos nuosavybės teisės B. V., a. k., į jam tenkantį buvusių savininkų Kosto ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 1,3 ha žemės (į likusią tenkančią žemės valdos dalį 2 ha žemės neatkurtos) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 37,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą: 32,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą, esantį jis 2007-05-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 19 350 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-08-31 įgaliojimą reg. Nr. VK-7446 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3310, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip B. V. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-09-07 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš J. K., D. K. ir A. K. už 16 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jiems tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog J. K., D. K., A. K. įgalioja juos atstovauti dėl jiems priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jiems tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-09-07 įgaliojimą reg. Nr. VK-7580, po ko 2007-08-30 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-107171-29189 A. K. atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės P. L. nuosavybės teisėmis valdytą, D. R. kaime nekilnojamąjį turtą – 9,76 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 24,45 ha (23,55 ha žemės sklypą ir 0,90 ha miško sklypą):0,90 ha miško k.; 15,10 ha žemės.; 8,45 ha žemės vs.; kuriuos pagal 2007-10-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4658 paveldėjo J. K., D. K. ir A. K., jis 2007-10-22 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 8,45 ha žemės sklypą, esantį pardavė ŽŪB „R“ už 67 200 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-09-07 įgaliojimą reg. Nr. VK-7580 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „R“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį reg.Nr. 8489, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip J. K., D. K. ir A. K. įgaliotasis asmuo, o 2007-10-25 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 15,10 ha žemės pardavė ŽŪB „K. - 3“ už 1 510 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-09-07 įgaliojimą reg. Nr. VK-7580 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K. - 3“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 8702, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip J. K., D. K. ir A. K. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-09-12 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš A. Š. ir B. P. už 3 600 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į joms tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog A. Š. ir B. P. įgalioja jį atstovauti dėl joms priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į joms tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-09-12 įgaliojimą reg. Nr. VK-7640, po ko 2006-12-18 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-105827-21933 S. R., a.k., atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės O. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 31,85 ha žemės sklypą: 10,30 ha k.; 21,11 ha.; kuriuos pagal 2007-01-17 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 283 paveldėjo A. Š. ir B. P., jis 2007-02-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 6 277 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-09-07 įgaliojimą reg. Nr. VK-7640 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 753, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip A. Š. ir B. P. įgaliotasis asmuo;
jis 2005-10-17 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš D. K. už ne didesnę nei 5 464 Lt sumą nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog D. K. įgalioja jį atstovauti dėl jai priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – teisės atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2005-10-17 įgaliojimą reg. Nr. VK-8540, po ko 2006-11-28 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-105683-21878 D. K., a. k. atkūrus nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. T. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Biržų rajone, Tamošiūnų kaime nekilnojamąjį turtą – 2,47 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 14,90 ha žemės sklypą: 6,20 ha ir 8,70 ha., jis 2007-02-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 14 900 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2005-10-17 įgaliojimą reg. Nr. VK-8540 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – ŽŪB „K.“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 754, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip D. K. įgaliotasis asmuo;
jis 2007-03-05 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš V. P. už 12 100 Lt sumą nupirko 2,42 ha žemės sklypą, esantį k., o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., siekdamas gauti dokumentą, kuriame įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog V. P. įgalioja jį atstovauti dėl jam priklausančios žemės pardavimo, teisiškai įformindamas neatitinkantį tikrovės realiai įvykusį sandorį – žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu suklastojo 2007-03-05 įgaliojimą reg. Nr. VK-1554, po ko 2007-03-13 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtą sklypą pardavė UAB „U“ už 27 000 Lt sumą, o tikslu gauti dokumentą, kuriame būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys teisiniai santykiai, pateikdamas notarei V. J. panaudojo suklastotą 2007-03-05 įgaliojimą reg. Nr. VK-1554 ir suteikdamas melagingą informaciją apie realiai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį tarp jo kaip pardavėjo ir iš kitos pusės – UAB „U“ kaip pirkėjo, suklastojo 2007-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1927, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip V. P. įgaliotasis asmuo.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendį, V. K. pripažinti kaltu pagal BK 202 str. 1 d. ir nubausti jį 160 MGL (20 800 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. ir nubausti jį 80 MGL (10 400 Lt) bauda, pagal BK 304 str. 1 d. ir nubausti jį 40 MGL (5 200 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. K. 160 MGL (20 800 Lt) dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 str. 1 ir 3 d., 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 219 448 Lt. Mano, kad V. K. atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas išimtinai V. K. pateikta versija, liudytojų parodymai bei rašytiniai duomenys vertinti atskirai nuo visos ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir teisme išnagrinėtos medžiagos.
Skunde teigiama, kad visi teisme liudytojais apklausti asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad V. K. jie pardavė teisę atkurti nuosavybę į jiems tenkančio buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o V. P. nurodė, kad pardavė žemės sklypą. Liudytojai nurodė, kad sandorius patvirtino 5-ajame notarų biure ir iš karto gavo sutartą sumą pinigų. Liudytojai nurodė, kad su V. K. iš anksto tarėsi dėl, jų žodžiais tariant, „išvados“ pardavimo. Remiantis O. K., B. Z., T. V., A. Š. ir B. P. parodymais, jiems asmeniškai V. K. pasiūlė parduoti turimą žemę, o B. V. pats pateikė pastarajam pasiūlymą pirkti turimą žemę. J. K. su V. K. susipažino per spaudoje rastą skelbimą, jog asmuo perka žemės išvadas. Liudytojų parodymai suponuoja neabejotiną išvadą, jog V. K. pateikė minėtiems piliečiams ofertą nupirkti jų teises atkurti nuosavybę į jiems tenkančių buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ar žemės sklypą, kuriuos, sutarus su liudytojais dėl kainos ir sumokėjus pinigus, iš jų įgijo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog priešingai nei nurodyta sandoriuose, V. K. neketino atstovauti įgaliotojų, tikslu jiems atkurti teises į nuosavybę, o jas atkūrus, žemės sklypus parduoti sugrąžinant atstovaujamiesiems viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Tarp V. K. iš vienos pusės ir liudytojų – iš kitos įvyko pirkimo-pardavimo sandoris, kuris teisiškai buvo įformintas dokumentuose, neatitinkančiuose tikrovės. Uždavus liudytojams klausimą, kokį sandorį jie pasirašė pas notarą, visi davė skirtingus parodymus. Remiantis visų liudytojų parodymais, įgaliojimo pasirašymo vieta pas notarę V. J., kuri šiuos sandorius patvirtino, buvo parinkta V. K.. Tai, jog yra buvę atvejų, jog dėl notarinio veiksmo atlikimo, o būtent įgaliojimo patvirtinimo, tardavosi V. K. ir kartais įgaliojimas būdavo ruošiamas iš anksto, patvirtino ir pati notarė V. J.. Įstatymas nedraudžia atlikti parengiamųjų notarinio veiksmo atlikimo darbų, tačiau būtent tai, jog V. K. buvo iniciatorius kaltinime nurodytiems liudytojams sudarant sandorį – įgaliojimą, tik patvirtina šių asmenų parodymus, jog pas notarą jie pasirašė pateiktus dokumentus, galvodami pasirašantys žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Nei vienas iš liudytojų neturi teisinio išsilavinimo, o veiksmo, atliekamo pas notarą teisėtumas nesukėlė abejonių, kadangi veiksmas buvo atliekamas tokių veiksmų teisėtumą tvirtinančioje įstaigoje. Netikėti šiais liudytojais nėra pagrindo, nes jų parodymai dėl pardavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo išsamūs, liudytojai neabejodami nurodė pardavę jiems priklausančią teisę atkurti nuosavybę ar žemės sklypą. Be to, liudytojai nesiekė jokios turtinės naudos ir kai sužinojo pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl už didesnę kainą parduotų žemės sklypų, pretenzijų V. K. nereiškė pinigai, kuriuos jie gavo pasirašę dokumentus pas notarą, buvo sutarta pardavimo kaina. Pats V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog „prisipirko išvadų“ – tai yra, pripažino įvykdęs nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., nes tikslas perparduoti ir iš to gauti pelną, būtinas subjektyviosios pusės požymis yra tik BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Tikslas klastoti dokumentus BK 300 str. 1 d. prasme nėra svarbus. Todėl, nors ir ginčydamas tikslą, esmines nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., aplinkybes išteisintasis pripažino. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė valdymo tvarką, nustatančią reikalavimus oficialių dokumentų surašymui. V. K. suprato, kad kreipdamasis į notarę ir sutardamas tiek dėl įgaliojimo, tiek vėliau dėl pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas gauti dokumentus, ir klastoja dokumento turinį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įgaliojimai buvo sudaryti V. J. iniciatyva. Kaip matyti iš visos surinktos medžiagos, dėl veiksmų, atliekamų pas notarą, V. K., iš anksto asmeniškai tardavęsis dėl priėmimo, nurodydavo ir koks konkretus notarinis veiksmas bus atliekamas bei, remiantis V. J. parodymais, neklausdavo teisinio patarimo ir nekalbėdavo apie atliktinus civilinius veiksmus. Teisė atkurti nuosavybę gali būti parduota, tačiau, kaip nurodė notarė, tuo V. K. nesidomėjo. Teismas, pripažindamas faktinę aplinkybę, jog V. K. nupirko žemę, nepagrįstai nusprendė, kad įgaliojimai buvo sudaryti notarės iniciatyva, nes byloje nebuvo jokių šią išvadą pagrindžiančių duomenų. Be to, teismas, konstatuodamas tokius atliktus notarės veiksmus, pasisakė, jog notarė patvirtino sandorius, kurie neatitinka tikrosios šalies valios, tačiau neįžvelgė jokio pažeidimo tarnautojo veiksmuose.
Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nustatė, kad V. K. žemę pardavė tretiesiems asmenimis ir gavo didesnes pinigų sumas nei tarėsi su liudytojais, tačiau rėmėsi išteisintojo parodymais, jog įgaliojimai dar nėra pasibaigę ir jis ruošiasi su visais asmenimis visiškai atsiskaityti. Šie V. K. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, ir jo veiksmai, nuvežant keliems liudytojams pinigus, pradėjus ikiteisminį tyrimą, vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir turto konfiskavimo. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti apie jiems žinomas aplinkybes, jie buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str., todėl jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais abejoti nėra pagrindo. Priešingai nei nurodė teismas, šių parodymų pakeitimas negali būti aiškinamas tuo, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo neišsamios, jie nebuvo smulkiai apklausti apie visas jų susitarimo aplinkybes ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų pirminius parodymus, byloje nėra. Teismas tinkamai neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu duotus B. Z., T. V., B. V., V. P. parodymus, kurie naujomis aplinkybėmis pasipildė bylą perdavus teismui. Nuosprendyje padarytos dviprasmiškos išvados – teismas vertindamas įgaliojimų sudarymą pripažino, jog V. K. įgijo – nupirko teisę atkurti nuosavybę ar žemę ne savo vardu, tačiau V. K. atsiskaitymą vertino įgaliojimo pagrindu, pasisakydamas, jog V. K. turi grąžinti viską, ką yra gavęs pagal įgaliojimą, kurių dauguma nėra pasibaigę. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog visi liudytojai nurodė, kad 2007 metais V. K. atvežė dokumentus, susijusius su teisės į jiems tenkančią buvusią savininkų žemę, atkūrimu, tačiau pinigai, gauti V. K. perpardavus sklypus nebuvo jiems perduoti ir kalbos apie juos, taip pat apie jų sumokėjimą vėlesniu metu, apie atstovavimą nebuvo.
Remiantis B. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis pardavė žemę V. K. už 4 200 Lt, kuriuos išteisintasis sumokėjo iš karto. Jokių pretenzijų V. K. jis tyrimo metu nepareiškė, taip pat nenurodė, kad buvo tartasi dėl didesnės sumos. O tai, kad 2007 metais V. K. buvo atvažiavęs ir atvežė žemės dokumentus, ką B. V. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu tik parodo, kad daugiau pinigų V. K. jam mokėti neketino – nesiruošė atsiskaityti atstovaujamam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, nes žemė 2005-08-02 surašant įgaliojimą buvo nupirkta už tą sumą, kurią išteisintasis iš karto sumokėjo pardavėjui. T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. pasiūlyta kaina už žemę buvo 6 000 Lt už 6 ha. Dėl šios kainos pasitaręs su motina, jis sutiko ją parduoti ir iš karto gavo minėtą pinigų sumą. 2008 metų pradžioje V. K. buvo atvažiavęs ir atvežė žemės dokumentus. Apie tai, jog V. K. skolingas ir, kokią sumą skolingas, T. V. apklausoje nenurodė. Tuo tarpu teisme pasakė, jog buvo tartasi dėl 50 000 Lt, o sumokėta 6 000 Lt. V. K. po apklausos ikiteisminio tyrimo metu grąžino T. V. dar 10 000 Lt. Šie jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi apie teisės atkurti nuosavybę pardavimo aplinkybes T. V. buvo išsamiai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir apie aplinkybes, kurias nurodė teisme, net neužsiminė. B. V. teisme duoti parodymai apie tai, jog jis su V. K. sutarė dėl teisės atkurti nuosavybę pardavimo už 20 000 Lt iš esmės prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams: „sutarta buvo 6 000 Lt, kuriuos gavau iš karto“. Be to 14 000 Lt, kaip nurodė B. V., buvo atvežti jau po jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurios metu – 2008-06-03 jis nurodė, kad V. K. su juo atsiskaitęs visiškai. V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sklypą pardavė „Urėdijų servizas“ už 12 100 Lt, V. K. atsiskaitė su juo iš karto, todėl pretenzijų neturi. Vadinasi praėjus daugiau nei keliems metams po sandorių sudarymo, V. P. net nežinojo tikrosios sklypo kainos, už kurią V. K. pardavė sklypą bendrovei. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2010 metų pradžioje jam V. K. atvežė likusius pinigus, viso sumokėdamas apie 23 000 Lt, nes taip buvo sutarta. Kaip matyti iš 2007-03-05 įgaliojimo, V. P. įgaliojimą buvo davęs iki 2008-03-05. Remiantis jo teisme duotais parodymais, pinigai buvo atvežti praėjus keleriems metams po žemės pardavimo bendrovei. V. P., priklausantys sklypas buvo parduotas UAB „Urėdijų servizas“ praėjus vos aštuonioms dienoms po įgaliojimo surašymo. Šis atvejis įrodo, kad V. K. veiksniai buvo kryptingi, nukreipti materialinei naudai gauti: pirmiausia nupirkti žemės sklypą, įteisinant tai kaip įgaliojimą ir vėliau perparduoti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Inicijuodamas įgaliojimo sudarymą ir atvaizduodamas, jog veikia kaip įgaliotasis asmuo, V. K. siekė paslėpti realiai vykdomą komercinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas. Išteisintasis V. K. proceso metu davė parodymus, kuriais teismas iš esmės rėmėsi priimdamas nuosprendį. Jis nurodė, kad teisę atkurti nuosavybę tiek iš teisme apklaustų liudytojų, tiek iš kitų asmenų, jis įgijo sau ir tikslo jos perparduoti neturėjo. Pažymėtina tai, kad įgaliojimuose jam buvo suteikta teisė ne tik atstovauti atkuriant nuosavybes teises, bet ir tokius sklypus parduoti. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių pats su savimi, kas buvo nurodyta ir pirmuose įgaliojimuose. Todėl V. K. nebūtų galėjęs įgyti žemės, į kurią nuosavybė buvo atkurta jam veikiant kaip įgaliotajam asmeniui, savo vardu, ir įsteigti ūkį, kaip teigė apklausose. Be to, remiantis viršininkų administracijų pateikta informacija iki 2007-09-11, iki kol buvo atkurtos visos su kaltinimu susijusios nuosavybės teisės, galiojusios LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1119-09-29 nutarimu Nr. 1057, nuostatos nedraudė piliečiams laisvai rinktis žemės sklypus tose savivaldybėse, kurių kadastro vietovėse buvo laisvos valstybinės žemės. Iš V. K. prašymų matyti, kad jo iniciatyva žemė buvo atkurta įvairiose savivaldybėse: Panevėžio, Zarasų, Rokiškio. Šie duomenys visiškai paneigia V. K. versiją dėl didelio – iki kelių šimtų hektarų – ūkio vienoje vietoje sukūrimo. Be to, kaip matyti, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos, teisės į nuosavybę buvo atkurtos pelkėtose vietovėse, netinkamose V. K. nurodytai veiklai. Teisme išteisintasis pateikė ir naują versiją dėl šios aplinkybės: jis teigė, jog vėliau, nepavykus atkurti nuosavybės vienoje teritorijoje, nusprendęs atkurti nuosavybę pelkėtose teritorijose, siekdamas gauti Europos sąjungos paramą. Remiantis surinkta medžiaga V. K., teigdamas, jog 2007 metais patyrė finansinius sunkumus, dėl kurių neva negalėjo atstovaujamiesiems grąžinti visko, ką buvo gavęs vykdydamas įgaliojimą, iš V. P. žemę nupirko 2007-03-05, o šiek tiek daugiau nei po savaitės laiko, ją pardavė. Be to, esant sunkiai finansinei padėčiai jo sugyventinė, su kuria jis vedė bendrą ūkį, 2007-01-31 už 45 000 Lt nupirko iš jo žemės sklypą. Visi žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, parduoti iš karto - dviejų mėnesių laikotarpyje po viršininkų sprendimų. Tas faktas rodo V. K. išankstinę tyčią parduoti žemės sklypus iš to gaunant naudą. Visi aukščiau išvardinti duomenys patvirtina V. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Išteisintasis V. K. atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą nuosprendį, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai konstatavo jo veikoje nesant nei vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties. Teismas teisingai nustatė faktą, jog jis neturėjo tikslo verstis individualia žemės pirkimo-pardavimo veikla, o žemę norėjo įsigyti tik asmeninėms reikmėms. Sandoriai dėl žemės sudaryti tuo pačiu laikotarpiu siekiant to paties tikslo – įsigyti žemę ūkininkavimui, todėl šios jo veiklos negalima laikyti nei sisteminga, nei nuolatine. Tai, jog pas vieną notarę buvo sudaromi minėti sandoriai, notarė kartais atlikdavo parengiamuosius notarinio veiksmo atlikimo darbus, yra teisėtos veikos, vadovaujantis protingumo, operatyvumo principais. Prieš sudarant įgaliojimus, notarė išaiškindavo šio sandorio pasekmes, šalių teises ir pareigas, todėl įgaliotojams visa tai buvo žinoma, nors kai kurie tuo iš esmės ir nesidomėjo, siekdami kuo greičiau parduoti žemės sklypą. Tai, kad liudytojai neteisingai suprato ir interpretavo tai, koks teisinis veiksmas buvo atliktas, neįrodo jo nusikalstamų veiksmų bei kaltės. Notarė įgaliojimus sudarė pabendravusi su liudytojais, ne jo įkalbėta ar suklaidinta. Tai, kad įgaliojimai buvo sudaryti liudytojos V. J. iniciatyva, patvirtino jo ir visų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Notarės patvirtinti sandoriai atitiko tikrąją šalių valią, ketinimus. Tai, jog nors jis žemę pardavė tretiesiems asmenimis ir gavo didesnes pinigų sumas nei buvo susitarta su įgaliotojais ir iki šiol su keletu iš jų nėra iki galo atsiskaitęs už viską, ką yra gavęs pagal pavedimą, nepatvirtina jo siekio gauti materialinės naudos, nes įgaliojimai dar nėra pasibaigę ir iki jų pabaigos su visais asmenimis bus visiškai atsiskaityta. Pažymi, kad jis dar prieš sandorių sudarymą įgijo profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikaciją, ieškojo žemės sklypų, kad galėtų verstis ūkininkavimu, o negavus žemės vienoje vietoje, ieškojo sklypų, kurie atitiktų „Kaimo plėtros programoje 2004-2006 Agrarinė aplinkosauga“ programos reikalavimus (pelkėta žemė) ir ten atkūrė nuosavybę.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis V. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. K. pagal BK 202 str. 1 d. išteisintas kaltinant jį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2005-07-20 iki 2007-11-27 teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravęs turto pirkimo-pardavimo veiklos ir neįgijęs leidimo, versliškai ėmėsi komercinės veiklos – pirko iš fizinių asmenų žemės sklypus ar teises atkurti nuosavybę į juos ir sklypus už didesnę kainą parduodavo fiziniams ir juridiniams asmenims, gaudamas 219 448 Lt pelno. Teismas, nuosprendyje išdėstęs teismų praktikoje suformuotą versliškumo sąvoką, pagal kurią neteisėta komercinė veikla yra tuomet, kai ja užsiimama sistemingai ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas asmens pajamų šaltinis, padarė išvadą, kad išteisintojo veikla tokių požymių neturėjo ir nebuvo tyčinė. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes ji padaryta, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, susijusių su išteisintojo vykdytų teisės atkurti nuosavybę į žemę ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių aplinkybėmis ir reikšmingų, sprendžiant apie išteisintojo veikos subjektyviąją pusę.
Bylos įrodymais nustatyta, kad V. K. teisės atkurti nuosavybę į žemę ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius sudarinėjo ilgiau nei du metus – nuo 2005-07-20 iki 2007-11-27. Šiuo laikotarpiu jis su fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarė 20 pirkimo-pardavimo sutarčių. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad sandoriai buvo sudarinėjamo trumpą laiką ir ši veikla nebuvo sisteminga. Išteisintasis iš fizinių asmenų nupirktus žemės sklypus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims pardavinėjo kelis kartus didesne kaina ir po sandorių sudarymo gavo 219 448 Lt pelno. Tokia didelė išteisintojo gauta pinigų suma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ši veikla buvo ženklus jo pajamų šaltinis.
Teismas išteisintojo tikslo gauti turtinės naudos iš jo vykdytos veiklos nebuvimą motyvavo tuo, kad jis dviejuose žemės ir teisės atkurti nuosavybę į žemę pirkimo-pardavimo sandoriuose negavo jokio pelno, viename – mažesnį nei galėjo pelną, nes, perpardavęs žemių sklypus, dėl kainų skirtumo susidariusias sumas grąžino žemės savininkams. Be to, išteisintajam liudytojų išduotų įgaliojimų galiojimas nuosprendžio priėmimo metu nebuvo pasibaigęs, todėl jis gali atsiskaityti su likusiais liudytojais. Tačiau teismas, darydamas tokias išvadas, neįvertino visų aplinkybių, susijusių su išteisintojo dalies gauto pelno grąžinimu liudytojams ir jo pažadų taip pasielgti ir su kitais realumo. Išteisintasis V. P. už sklypą sumokėjo 12 100 Lt, o jį pardavęs gavo 27 000 Lt, B. V. sumokėjo 6 000 Lt, pardavė už 19 350 Lt, T. V. sumokėjo 6 000 Lt, pardavė už 56 295 Lt. Pagal V. P. ir B. V. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, išteisintasis jiems sumokėjo visas sumas, gautas pardavus jų sklypus ir iš jų atėmus už pirmąjį sandorį gautą sumą, o pagal T. V. parodymus – sumokėjo 10 000 Lt iš gautų už parduotą sklypą. Tačiau prokurorė skunde teisingai pažymi, kad šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nenurodė gavę iš išteisintojo visų už parduotus sklypus pinigų sumų ir šią aplinkybę nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu. Toks išteisintojo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis, ilgą laiką delsęs atsiskaityti su šiais liudytojais, grąžindamas jiems pelno dalį siekė palengvinti savo teisinę padėtį. Iš byloje esančių įgaliojimų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu liudytojos O. K. išteisintajam išduoto įgaliojimo terminas buvo pasibaigęs 2007-12-31, o likusių liudytojų išduotų įgaliojimų terminas artėjo prie pabaigos (B. Z., J. K., D. K. ir A. K. įgaliojimai išduoti iki 2010-08-02, T. V. – iki 2010-08-09, A. Š. ir B. P. – iki 2010-09-12, D. K. – 2010-10-17) (2 t., 65, 73, 78, 82, 100, 109, 115, 119 b. l.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintasis šiems liudytojams, išskyrus T. V., būtų grąžinęs bent dalį gauto pelno. Apeliacinės instancijos teismui išteisintasis taip pat nepateikė tokių duomenų ir baigiamojoje kalboje apsiribojo bendro pobūdžio pažadais grąžinti liudytojams už jų parduotas žemes gautą pelną. Tokia išteisintojo pozicija rodo, kad jis, perpardavinėdamas žemių sklypus, turėjo tikslą gauti sau turtinės naudos ir šį tikslą realizavo, todėl teismo išvada dėl tokio išteisintojo tikslo nebuvimo yra nepagrįsta.
Nuosprendyje teismas plačiai motyvavo savo išvadą, kad išteisintasis teises atkurti nuosavybę į žemę ir žemės sklypus supirkinėjo, ketindamas verstis žemės ūkio veikla ir neturėdamas išankstinio tikslo šiuos sklypus parduoti tretiesiems asmenims, taigi, neketindamas verstis komercine – žemės pirkimo-pardavimo – veikla. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tokia išvada iš esmės grindžiama išteisintojo parodymais, tuo tarpu byloje esantys įrodymai šiuos parodymus paneigia. Prokurorė teisingai pažymi, kad išteisintajam buvo žinoma bendra CK 2.134 str. nuostata, draudžianti atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius pačiam su savimi, nes ji buvo įrašyta O. K. išduotame įgaliojime, todėl išteisintasis žinojo negalėsiantis asmeniškai įsigyti žemės, į kurią liudytojų nuosavybė buvo atkurta, jam veikiant kaip liudytojų įgaliotajam asmeniui. Be to, visuose liudytojų išduotuose įgaliojimuose išteisintajam, be kitų, suteikta ir teisė parduoti liudytojų žemės sklypus. Nors išteisintasis teigė norėjęs įsigytuose sklypuose įsteigti savo ūkininko ūkį, tačiau iš byloje esančių Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštų ir dokumentų matyti, kad iki 2007-09-11 asmenims buvo nedraudžiama laisvai rinktis žemės sklypus tose savivaldybėse, kuriose buvo laisvos valstybinės žemės, o žemė visiems išteisintojo atstovautiems liudytojams grąžinta tose vietovėse, kuriose prašė išteisintasis (6 t., 12-116 b. l.). Taigi, išteisintojo iniciatyva liudytojų nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos keliose savivaldybėse – Panevėžio, Rokiškio, Zarasų, o tai reiškia, kad išteisintasis neketino sukurti vientiso ūkio. Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis teigė įsigytoje žemėje ketinęs ūkininkauti, tačiau surinkus duomenis, jog liudytojams nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta pelkėtose vietovėse, netinkančiose ūkininkavimui, išteisintasis teisminio nagrinėjimo metu ėmė tvirtinti, kad jo pirminis sumanymas ir buvo žemės įsigijimas pelkėtose vietose, nes tikėjosi gauti Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą agrarinės aplinkosaugos vystymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis iš liudytojų įsigytus žemės sklypus perparduodavo fiziniams ir juridiniams asmenims už kelis kartus didesnę nei įsigijimo kainą, o pardavimo sandoriai būdavo sudaromi beveik iš karto po apskrities viršininkų sprendimų dėl liudytojų nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Šios aplinkybės paneigia teismo laikyta teisinga išteisintojo versiją, kad jis siekė iš liudytojų įsigytose žemės sklypuose suformuoti ūkį ir verstis ūkininkavimu, o sklypus perpardavinėjo dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės padėties. Esant tokiai situacijai, išteisintojo įgytas profesinis pasirengimas ūkininkauti vertintinas tik kaip jo kurta priedanga būsimai komercinei veiklai. Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad išteisintasis V. K. neteisėtai, t.y. teisės aktuose nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, perpardavinėdamas žemės sklypus, versliškai vykdė komercinę veiklą. Šiame sprendime aptarti išteisintojo veiksmai, kuomet jis, pradėjus ikiteisminį tyrimą, daliai liudytojų grąžino iš sandorių sudarymo gautą pelną bei keitė parodymus, siekdamas pagrįsti savo versiją dėl sklypų paskirties, rodo, kad jis suvokė neteisėtą savo vykdomos veiklos pobūdį ir norėjo šią veiklą vykdyti, taigi, veikė tiesiogine tyčia.
Kolegija pripažįsta įrodyta, kad V. K. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) nustatyta tvarka neįregistravęs individualios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos ir jai neįgijęs leidimo, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą perparduoti ir tokiu būdu gauti pajamas, iš fizinių asmenų pirkdavo jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų teises atkurti nuosavybę į jiems tenkančių buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti, po to nupirktus žemės sklypus ar sklypus, į kuriuos jo iniciatyva vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės, už didesnę kainą atitinkamai parduodavo juridiniams ir fiziniams asmenims, iš to gaudamas 219 448 Lt pelno, o būtent:
2005-07-20 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš O. K. už 11 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-07-20 įgaliojimą reg. Nr. VK-6376, kuriuo O. K. įgaliojo V. K. valdyti, naudoti, disponuoti visu jos turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, po ko 2007-01-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106095-22022 atkūrus nuosavybės teisės O. K., a. k. , į jai tenkantį buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 4,22 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 127,04 ha žemės sklypą: 52,27 ha, jis 2007-03-21 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2007-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2134, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip O. K. įgaliotasis asmuo, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 63 520 Lt sumą;
2005-08-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. Z. už 4 200 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-6986, kuriuo B. Z. įgaliojo V. K. atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, po ko 2007-02-12 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106213-22050 B. Z., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 4,19 ha žemės ir 1,44 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 54,06 ha žemės sklypą: 9,60 ha jis 2007-03-21 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2007-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2135, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip B. Z. įgaliotasis asmuo, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 27 030 Lt sumą;
2005-08-09 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš T. V. už 6 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224, kuriuo T. V. įgaliojo V. K. atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, po ko 2006-10-19 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-17625 B. V., a. k. , atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 1,40 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 30,65 ha žemės sklypą ir 2,1 ha miško sklypą: 5,85 ha (4,55 ha žemės ir 1,30 ha miško).; kuriuos pagal 2006-11-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5527 paveldėjo T. V.; 2006-12-04 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2006-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 8727, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 3 275 Lt sumą;
2006-12-18 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-105805-28757 T. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,79 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,39 ha žemės sklypą: 3,15 ha jis 2007-01-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 0,24 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k. ir 0,15 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k., pateikęs notarei V. J. 2005-08-02 įgaliojimą reg. Nr. VK-7224 pagal 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 659, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip įgaliotasis asmuo, pardavė G. D. už bendrą 45 000 Lt sumą, o 2007-01-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, 3,1943 ha žemės sklypą, esantį pagal 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 660, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo, pardavė UAB „G.“ už 5 500 Lt sumą;
2007-08-30 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-21699 B. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,60 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,47 ha (0,82 ha žemės sklypą ir 1,65 ha miško sklypą) Zkurį pagal 2007-09-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4229 paveldėjo T. V., jis 2007-09-24 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, minėtą žemės sklypą pardavė N. K. už 2 520 Lt sumą;
2007-09-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-107246-29203 T. V., a. k., atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 0,21 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,21 ha žemės sklypą jis 2007-11-27 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure minėtą sklypą pardavė ŽŪB „G.“ už 730 Lt sumą;
2005-08-31 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. V. už 6 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-08-31 įgaliojimą reg. Nr. VK-7446 ir 2007-03-26 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-106440-22105 atkurtos nuosavybės teisės B. V., a. k., į jam tenkantį buvusių savininkų K. ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,3 ha žemės (į likusią tenkančią žemės valdos dalį 2 ha žemės neatkurtos) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 37,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą: 32,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą, jis 2007-05-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3310, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 19 350 Lt sumą;
2005-09-07 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš J. K., D. K. ir A. K. už 16 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jiems tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-09-07 įgaliojimą reg. Nr. VK-7580 ir 2007-08-30 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-107171-29189 A. K. atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės P. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 9,76 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 24,45 ha (23,55 ha žemės sklypą ir 0,90 ha miško sklypą): 0,90 ha miško.; kuriuos pagal 2007-10-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4658 paveldėjo J. K., D. K. ir A. K., jis 2007-10-22 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2007-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 8702, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip J. K., D. K. ir A. K. įgaliotasis asmuo 8,45 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Bernatonių vs., pardavė ŽŪB „R“ už 67 200 Lt sumą;
2005-09-12 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš A. Š. ir B. P. už 3 600 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į joms tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus įgaliojimą reg. Nr. VK-7640 ir 2006-12-18 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-105827-21933 S. R., a. k. , atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės O. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 31,85 ha žemės sklypą: 10,30 ha; kuriuos pagal 2007-01-17 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 283 paveldėjo A. Š. ir B. P., jis 2007-02-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 753, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip A. Š. ir B. P. įgaliotasis asmuo, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 6 277 Lt sumą;
2005-10-17 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš D. K. už ne didesnę nei 5 464 Lt sumą nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. K. patvirtinus 2005-10-17 įgaliojimą reg. Nr. VK-8540 ir 2006-11-28 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-105683-21878 D. K., a.k. , atkūrus nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. T. nuosavybės teisėmis valdytą kaime nekilnojamąjį turtą – 2,47 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 14,90 ha žemės sklypą: 6,20 ha., jis 2007-02-02 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 754, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip D. K. įgaliotasis asmuo, minėtus sklypus pardavė ŽŪB „K.“ už bendrą 14 900 Lt sumą;
2007-03-05 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš V. P. už 12 100 Lt sumą nupirko 2,42 ha žemės sklypą, esantį., , o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. patvirtinus 2007-03-05 įgaliojimą reg. Nr. VK-1554, 2007-03-13 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1927, kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip V. P. įgaliotasis asmuo, minėtą sklypą pardavė UAB „“ už 27 000 Lt sumą.
V. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 202 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šios veikos padarymo, o pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo padarius šį nusikaltimą naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.).
Skiriant bausmę V. K., vadovaujamasi BK 54 str. 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kadangi apeliaciniame skunde V. K. siūloma skirti vieną švelnesnių BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, griežtesnės bausmės rūšies parinkimas nesvarstomas ir skiriama baudos bausmė. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad V. K. padarė tyčinį apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, V. K. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. V. K. charakterizuojamas iš esmės gerai: jis neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dirba, išlaiko du mažamečius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad V. K. skirtina turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, baudos dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 str. 3 d. 3 p.).
BK 72 str. 2 d. 3 p. numato, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Byloje nustatyta, kad V. K., perpardavęs žemės sklypus, po sandorių sudarymo gavo 219 448 Lt pelno. Šiame sprendime jau aptarta, kad vėliau dalį pelno jis grąžino liudytojams B. V., V. P. ir T. V., todėl, apskaičiuojant V. K. iš šio nusikaltimo gautų pinigų galutinę sumą, iš bendros sumos – 219 448 Lt – atimami papildomai sumokėti B. V. – 13 350 Lt, T. V. – 10 000 Lt, V. P. – 14 900 Lt bei pridedami V. P. V. K. už pagalbą parduodant žemę sumokėti 2 000 Lt. Iš V. K. konfiskuotina jo galutinė gauta pinigų suma yra 183 198 Lt.
V. K. pagal BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d. išteisintas dėl kaltinimų dokumento suklastojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant įgyti dokumentą, kurie pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas gauti dokumentus, notarei pateikdavo informaciją, jog tarp jo ir liudytojų sudarytas atstovavimo, o ne faktiškai įvykęs teisės atkurti nuosavybę į žemę ar žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris, taip suklastodamas įgaliojimus, be to, siekdamas gauti pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose būtų įteisinti tikrovės neatitinkantys sandoriai, kad jis veikė kaip įgaliotas asmuo, notarei pateikdavo melagingą informaciją apie realiai įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius, taip suklastodamas pirkimo-pardavimo sutartis. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad V. K. dėl šių nusikaltimų padarymo išteisintas nepagrįstai. Pagrindinis prokurorės skundo argumentas yra tas, kad tarp V. K. ir liudytojų faktiškai įvyko pirkimo-pardavimo sandoris, kuris, V. K. notarei pateikus melagingą informaciją, buvo įformintas neatitinkančiu tikrovės, t. y. suklastotu įgaliojimo dokumentu. Šio argumento byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Dauguma liudytojų, išdavusių V. K. įgaliojimus atstovauti jų interesus atkuriant nuosavybės teises į žemę, nurodė V. K. išdavę būtent įgaliojimus, nei vienas liudytojas šių įgaliojimų nepanaikino ir neturėjo jokių pretenzijų V. K. dėl jo, kaip atstovo, pareigų atlikimo. Įgaliojimus patvirtinusi notarė V. J. parodė, kad ji visuomet aiškindavosi tikrąją įgaliotojų valią ir jiems išaiškindavo teisines įgaliojimo išdavimo pasekmes. Byloje nustatyta, kad V. K., atstovaudamas liudytojams, sudarinėjo ne tik apeliaciniame skunde akcentuojamus pirkimo-pardavimo sandorius, bet ir atliko visus įgaliojimuose nurodytus teisinius veiksmus, taigi, vykdė įgaliojime nurodytas pareigas. Nors prokurorė skunde didelę reikšmę teikia aplinkybei, kad V. K. neketino visiškai įvykdyti atstovo pareigų, t. y. grąžinti liudytojams visų už parduotas žemes gautų pinigų, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad nei vienas liudytojas neturėjo pretenzijų dėl V. K. jiems už parduotą teisę atkurti nuosavybę į žemę sumokėtų sumą, taigi, juos visiškai tenkino V. K. jiems sumokėtos sumos ir jie nesijautė apgauti dėl sandorių esminių aplinkybių. Skunde nurodoma aplinkybė, kad dalis liudytojų negalėjo tiksliai įvardinti sandorio pavadinimo, tereiškia jų teisinių žinių stoką, o ne sandorio esminių aplinkybių nesupratimą. Aptartos aplinkybės rodo, kad įgaliojimo sandorio sudarymas atitiko tikrąją liudytojų valią ir dėl šio sandorio jų interesai nebuvo pažeisti.
Prokurorės skundo argumentus, jog V. K., kreipdamasis į notarę dėl įgaliojimų ir pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo, jai pateikė neteisingą informaciją dėl šių sandorių, paneigia pačios notarės V. J., patvirtinusios šiuos sandorius, nuosprendyje išdėstyti parodymai. Šių parodymų esmė ta, kad ji žinojo, jog liudytojai norėjo V. K. parduoti teises atkurti nuosavybę į žemę, tačiau praktikoje teisių pirkimo pardavimo sandoriai nėra sudaromi, o vietoje jų išduodamas įgaliojimas ir tik sutvarkius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sudaroma žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Šie parodymai patvirtina, kad V. K. veiksmai atitiko notarinę praktiką, notarei buvo žinomos visos teisiškai reikšmingos sandorių sudarymo aplinkybės, todėl V. K. notarei pateikta informacija dėl įgaliojimų ir pirkimo-pardavimo sandorių nebuvo melaginga.
Kolegija apibendrindama sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog V. K. notarei nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos ir nesuklastojo jokių dokumentų, yra pagrįsta bylos medžiaga ir teisinga, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai jos nepaneigia, todėl tenkinti apeliacinio skundo prašymą ir V. K. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl V. K. išteisinimo pagal BK 202 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 str. 1 d., ir jį nubausti 40 MGL, t. y. 5 200 Lt dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. K. 183 198 Lt.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.