Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. Matevičiui, gynėjams R. Jonuškai ir Ž. Šlyžiūtei, kaltinamajai N. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 183 str. 1 d., vadovaujantis BK 69 str. 9 d. subendrinus bausmes su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-29 nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nuosprendžiu paskirta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., 307 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, organizavo ir vadovavo prostitucijai, ir gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, o būtent:

Ž. J., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009 m. pavasario, tiksliau nenustatytos datos, iki 2009 m. pabaigos, tiksliau nenustatytos datos, per internetinę pažinčių svetainę, patalpinęs skelbimą, neva siūlantį darbą manekenėms, surado E. Š. (šiuo metu K.) ir, jai sutikus, organizavo jos prostituciją Vilniaus mieste, Aukų g. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytame bute; B. Radvilaitės g. (duomenys neskelbtini). Ž. J. patalpino skelbimus apie E. Š. (šiuo metu K.) teikiamas seksualines paslaugas laikraštyje „Lietuvos rytas“, internete www.pazintysxxx.lt bei iš anksto nurodė jai tikruosius Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius – 150 litų už valandą, 100 litų už pusvalandį, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijas, pagal kurias E. Š. (šiuo metu K.) gaudavo pusę uždarbio, o kitą pusę atiduodavo Ž. J..

Tokiu būdu Ž. J. nuo 2009 m. pavasario, tiksliau nenustatytos datos, iki 2009 m. pabaigos, tiksliau nenustatytos datos pelnėsi iš E. Š. (šiuo metu K.) prostitucijos.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką Ž. J. ir tiksliai nenustatytu laiku prie jo prisijungęs asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-10-20, per internetines pažinčių svetaines, viešose vietose bei kitais nenustatytais būdais surado merginas ir, joms sutikus, organizavo jų prostituciją Vilniaus mieste, Trakų g. (duomenys neskelbtini), Žemaitės g. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytame bute; S. Konarskio g. (duomenys neskelbtini); G. Vilties g. (duomenys neskelbtini). Ž. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, patalpino skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas laikraštyje „Lietuvos rytas“, internete www.pazintysxxx.lt bei iš anksto nurodė merginoms Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius – 150 - 200 Lt už valandą, 100 Lt už pusvalandį, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijas, pagal kurias kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, sąvadavo ir vadovavo prostitucijai vykdydama centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą informuodama merginas apie kliento atvykimą ir kartu su Ž. J. surinkdavo iš merginų pinigus – pusę sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje.

Tokiu būdu Ž. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pelnėsi: nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-03-25 iš L. V. prostitucijos; nuo 2010 m. vasario mėnesio pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-03-18 iš I. S. prostitucijos; nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iš I. K. prostitucijos; prostitucijos nuo 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytos datos iki 2010-10-20 iš I. B..

Ž. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2010-06-17, organizavo ir vadovavo jų vykimui prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, Oslo miestą, t.y. per internetines pažinčių svetaines, viešose vietose bei kitais nenustatytais būdais surado merginas ir, joms sutikus, organizavo jų vykimą į Norvegijos Karalystę, Oslo miestą, užsakydami skrydžių bilietus, nurodydami gyvenamosios vietos adresą, patalpindami merginų nuotraukas su nurodytais sekso paslaugų įkainiais – 1000-1500 kronų už valandą internetiniame tinklapyje www.realescort.eu, vykdydami centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą bei nurodydami merginoms asmenų duomenis, į kurių bankų sąskaitas merginos privalėjo pervesti kiekvieną dieną po 5500 kronų, nepriklausomai nuo klientų skaičiaus.

Tokiu būdu Ž. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pelnėsi: nuo 2010-03-25 iki 2010-06-17 iš L. V. prostitucijos, nuo 2010-03-25 iki 2010 m. balandžio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos datos iš I. S. prostitucijos, gaudami ne mažiau kaip 36331,27 Lt, kuriuos nenustatytomis dalimis pasidalino tarpusavyje.

Tokiais savo veiksmais Ž. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 307 str. 2 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis Ž. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad per internetinius skelbimus jis susipažindavo su merginomis, kurioms pokalbių metu pasiūlydavo teikti klientams erotinius masažus bei, jei jos sutikdavo, teikti ir intymias paslaugas. Tokiu būdu pas jį įsidarbino 4 merginos, kurios gyveno ir paslaugas teikė jo išnuomotuose butuose. Butų nuoma ir skelbimų patalpinimu internete rūpinosi jis asmeniškai. Paslaugų kaina buvo 100 Lt už pusvalandį, o 150 Lt už valandą. Su merginomis susitarė, kad 50 procentų nuo jų uždirbtų pinigų jis pasiims, o likusieji tenka joms. Į telefonų skambučius atsiliepdavo pačios merginos, tik savaitgaliais tai darydavo jo paprašyta N. M.. Ji apie tai, kad merginos teikia ir intymias paslaugas, nieko nežinojo, kadangi būtų atsisakiusi jam padėti. Ji užmokesčio negaudavo. Atsiliepusi į telefono skambutį N. M. informuodavo, kokiu adresu klientui reikia atvykti, apie paslaugų kainas kalbos nebuvo, kadangi jos buvo patalpintos internetinėje svetainėje. Tuo tarpu merginos, pas kurias atvykdavo klientai, informavo jį telefonu. Gautus pinigus merginos atiduodavo tik jam, o jis vieną kartą per savaitę joms atiduodavo 50 procentų nuo uždirbtų pinigų. Pamena, kad keletą kartų pasiimti pinigų jis buvo nuvykęs su N. M.. Jis L. V. ir I. S. pasiūlė vykti į Norvegiją Oslą ir ten dirbti „eskorte“. Buvo sutarta, kad Osle jos gyvens viešbutyje ir mokės jam po nustatytą – 5500 kronų mokestį už dieną, nepriklausomai nuo turimų klientų skaičiaus. L. V. jam šio mokesčio nemokėjo, kadangi ji buvo atsakinga už klientų priėmimą, skelbimų talpinimą internete, be to, ji iš kitų merginų surinkdavo pinigus ir per „Western Union“ darydavo perlaidas. Visos perlaidos buvo atliekamos jo draugų vardais, keletą kartų buvo persiųsta ir N. M. mamai, tačiau iš kur buvo šie pinigai, jis niekam nepasakojo. Maždaug po 2-3 savaičių I. V. ir I. S. nusprendė jam nebedirbti, o išeiti pas kitą moterį, kuri Norvegijoje užsiiminėjo tokia pačia veikla. Po to jis su L. V. ir I. S. daugiau nebuvo susisiekęs. Po šio įvykio jis daugiau prostitucijos organizavimu nebeužsiėmė. Kiek iš tokios veiklos jis gavo pajamų, šiuo metu neprisimena.

Apklausta teisme kaltinamoji N. M., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji iki 2010 m. lapkričio mėnesio palaikė artimus ryšius su kaltinamuoju, gyveno viename bute. Ž. J. jai buvo sakęs, kad jam dirba kelios merginos, kurios daro klasikinius relaksacinius masažus. Kartą kaltinamasis paprašė, kad ji savaitgaliais atsilieptų į klientų telefono skambučius ir užrašytų, kokią valandą jie nori atvykti, o po to šią informaciją perduotų jam. Ji sutiko, nes nežinojo, kad merginos teikia ir intymias paslaugas. Ji pati skelbimų internete nedėjo, pinigų iš merginų neimdavo ir SMS žinučių niekam nesiuntinėjo. Kadangi ji su Ž. J. draugavo, tai dažnai būdavo su juo, todėl merginos ir galėjo ją atpažinti. Pamena, kad kaltinamasis buvo paprašęs jos mamos sąskaitos duomenų, kadangi jam turėjo pervesti skolą. Jos sutiko, be to, buvo nuvažiavusios kartu su kaltinamuoju paimti pervestų pinigų.

Apklausta teisme liudytoja E. K. (ankščiau Š.) parodė, kad ji su kaltinamuoju susipažino per savo bendradarbę. Dar prieš susipažįstant žinojo, kad įsidarbinusi pas jį užsiims prostitucija. Kiek pamena, kartu su ja dirbo L. V. ir kitos merginos. Ž. J. per įvairius skelbimus ieškodavo joms klientų, iš pradžių jis atsiliepdavo į klientų skambučius, vėliau jos tai darydavo pačios. Su Ž. J. buvo susitarta, kad 40 procentų uždarbio likdavo joms, o kitą dalį jos turėdavo atiduoti jam. Valanda pas ją kainuodavo 300-400 Lt, o pusvalandis – 200 Lt. Per dieną ji asmeniškai aptarnaudavo apie 10 klientų. Jei tą pačią dieną būdavo daug klientų, kaltinamasis pasiimti pinigų atvažiuodavo tą pačią dieną. Kaltinamajam ji yra atidavusi apie 10 000 Lt. N. M. ji yra mačiusi tik vieną kartą, kai ji buvo atvažiavusi pas jas pasižiūrėti, kaip sekasi. N. M. į telefonų skambučius neatsiliepdavo, jai pinigų jos neduodavo.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. Š. atpažino Ž. J., kaip asmenį, kuris vertėsi iš jos prostitucijos (1 t., b.l. 53-57).

Apklausta teisme liudytoja I. B. parodė, kad su Ž. J. ji susipažino internetu, jis pasiūlė pas jį dirbti ir teikti intymias paslaugas. Pirmą kartą su juo susitiko Vilniaus miesto stotyje, kartu su kaltinamuoju buvo ir N. M.. Tuo metu jie susitarė dėl sekso paslaugų teikimo sąlygų. Buvo sutarta, kad valanda kainuos 200 Lt, o pusvalandis – 150 Lt, pusė šių pinigų ji turėdavo atiduoti Ž. J., o likę likdavo jai. Ji ir dar viena mergina, jos duomenų nežino, dirbo bute, kurį buvo išnuomojęs Ž. J., jis pranešdavo, kada ateis klientai. Kas tiksliai priimdavo skambučius, ji nežino, tačiau klientai sakydavo, kad moteris. N. M. ji dar matė keletą kartų, kaip suprato, jos užduotis buvo ieškoti naujų merginų darbui užsienyje. Pamena, kad jai Ž. J. buvo siūlęs važiuoti dirbti į Švediją ar Norvegiją, tačiau ji atsisakė. Vilniuje ji išdirbo apie 3 savaites, per dieną ji aptarnaudavo apie 5-6 klientus, per tą laiką ji uždirbo maždaug 3000 Lt. Po to ji su Ž. J. susipyko, nes jis pradėjo reikalauti, kad ji klientams teiktų ir tokias paslaugas, dėl kurių jie nesitarė.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. B. atpažino Ž. J., kaip asmenį, kuris organizavo jos prostituciją, ir kuris pasiimdavo pusę jos iš klientų gautų pinigų (2 t., b.l. 177-179).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. B. atpažino N. M., kaip Ž. J. draugę, kuri kartu su Ž. J. kartais atvykdavo pasiimti jos iš prostitucijos uždirbtų pinigų (2 t., b.l. 180-182).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad I. B. 2010-10-20 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute S. Konarskio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b.l. 183-184).

Apklausta teisme liudytoja L. V.-Z. parodė, kad susipažino su Ž. J. internete maždaug prieš 3 ar 4 metus, jis pasiūlė dirbti pas jį prostitute. Ji sutiko ir kelis mėnesius dirbo Lietuvoje, vėliau tuo pačiu tikslu išvyko į Norvegiją. Darbą Lietuvoje daugiau organizavo kaltinamasis, tačiau N. M. apie prostituciją viską žinojo, nes jie visuomet būdavo kartu, be to, ji atsiliepdavo į klientų skambučius, pranešdavo jai, kada jie atvažiuoja. Pusvalandis seksualinių paslaugų kainavo 100 Lt, o už specifines paslaugas būdavo primokama, kartais susidarydavo ir iki 300 Lt. Iš klientų gautus pinigus ji atiduodavo Ž. J. arba N. M., po to pusę jų jie grąžindavo jai kaip atlygį. Iš pradžių jie nuvežė ją į butą Žemaitės g., ten per dieną ji aptarnaudavo apie 2 ar 3 klientus. Po to dar dirbo Trakų g., Daukanto g. esančiuose butuose. Butais visuomet pasirūpindavo Ž. J. su N. M.. Po kiek laiko jie pasiūlė jai vykti į Norvegiją. Jai sutikus jie nupirko bilietus, suorganizavo, kas pasitiks ją Norvegijoje, tačiau darbą ji ir kitos merginos turėjo organizuotis pačios. Buvo susitarta, kad jos mokės nustatytą mokestį už kiekvieną dieną, šiuos pinigus ji turėdavo pervesti perlaidomis į Lietuvą į kitų asmenų sąskaitas. Kiek tiksliai pinigų pervesti jai nurodydavo N. M. arba Ž. J.. Maždaug po 2 mėnesių darbo Norvegijoje ji dvi naktis nakvojo pas klientą, užsidirbo maždaug 3000 Lt ir grįžo namo pas tėvus. Po to jai Ž. J. skambinėjo ir liepė sumokėti arba praneš jos tėvams.

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad L. V. 2009-12-30, 2010-01-28, 2010-02-10, 2010-03-02 ir 2010-04-01 buvo bausta už vertimąsi prostitucija. Pažeidimai buvo užfiksuoti butuose Trakų g. (duomenys neskelbtini), S. Konarskio g. (duomenys neskelbtini), Gerosios Vilties g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b.l. 62-63).

Apklaustas teisme liudytojas V. Č. parodė, kad Ž. J. yra jo kaimynas. Kartą jis paprašė jo paimti, jei gerai prisimena, dvi perlaidas iš Norvegijos, sakė, kad draugė jam turi atsiųsti pinigų. Gali būti, kad siuntėjas buvo L. V.. Nors jis ir nesidomėjo, tačiau suprato, kad L. V. užsiiminėjo prostitucija. Jis sutiko ir kartu su Ž. J. bei N. M. nuvažiavęs paėmė pinigus. Pinigus jis atidavė kaltinamajam. Kadangi tuo metu buvo jo gimtadienis, tai Ž. J. jam davė 100 Lt.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. Č. atpažino N. M., kaip Ž. J. sugyventinę (2 t., b.l. 163-165).

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad Ž. J. yra jo pažįstamas. Kartą kaltinamasis paprašė paimti pinigų perlaidą. Jis sutiko ir davė savo asmens kodą. Paimti pinigų į Gedimino prospekte esantį paštą nuvažiavo jis, Ž. J. ir N. M., kuriai jis ir atidavė persiųstus 7000 Lt. Tuomet jie išsiskirstė. Jis nesidomėjo, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta perlaida.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. S. atpažino N. M., kuri kartu su juo ir Ž. J. vyko į paštą pasiimti piniginės perlaidos ir kuriai perdavė gautus pinigus (2 t., b.l. 168-170).

Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos matyti, kad L. V. nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio iš Norvegijos karalystės, Oslo, siuntė pinigines perlaidas Ž. J. (2010-05-10 – 1505,59 Lt, 2010-05-12 – 1966,89 Lt), V. C. (2010-04-15 – 4130,69 Lt, 2010-04-06 – 4120,49 Lt), V. S. (2010-05-12 – 8321,35 Lt), E. B. (2010-03-29 – 4285,81 Lt, 2010-03-31 – 8094,86 Lt); D. B. nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio iš Norvegijos karalystės, Oslo, siuntė piniginę perlaidą E. B. (2010-05-21– 3905,59 Lt) (2 t., b.l. 65).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. S. atpažino Ž. J., kaip asmenį, kuris kartu su N. M. organizavo jos vertimąsi prostitucija Lietuvoje ir Osle, ir kuriam ji atiduodavo 50 procentų iš klientų už seksualines paslaugas gautų pinigų (2 t., b.l. 153-155).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. S. atpažino N. M., kaip asmenį, kuri kartu su Ž. J. organizavo ir pelnėsi iš jos prostitucijos (2 t., b.l. 156-158).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad I. S. 2010-03-19 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute Gerosios Vilties g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b.l. 159).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. K. atpažino Ž. J., kaip asmenį, kuris pasiūlė jai teikti seksualines paslaugas už atlygį, o jai sutikus paėmė visus jos iš klientų gautus pinigus (2 t., b.l. 83-87).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. K. atpažino N. M., kaip Ž. J. draugę, kuri kartu su Ž. J. pelnėsi iš merginų prostitucijos (2 t., b.l. 88-92).

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad I. K. 2009-12-30 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute Trakų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b.l. 103).

BK 307 str. kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežiojimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan.

BK 307 str. 2 d. numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Už gabenimą atsako ne tik tas, kuris tiesiogiai gabeno asmenis, bet ir tas, kuris nupirko bilietus, sutvarkė dokumentus ir pan. Visos BK 307 str. 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–136/2014).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad Ž. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklaustas teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad jis organizavo ir vadovavo merginų prostitucijai, pelnėsi iš šios veiklos bei dviejų merginų sutikimu gabeno jas verstis prostitucija į Norvegiją, Oslo miestą. Ž. J. savo parodymais atskleidė, kaip buvo ieškomos šiai veiklai tinkamos merginos, kad jis rūpindavosi skelbimais, butais, kuriuose jos gyveno ir teikė intymias paslaugas, kokia buvo šių paslaugų kaina, bei kokiomis proporcijomis buvo pasidalinamas gautas užmokestis. Kaltinamasis nurodė, kad visos merginos dar prieš pradėdamos pas jį dirbti žinojo, kokia veikla užsiims, jis nei vienos jų nevertė to daryti. Tokius kaltinamojo parodymus visiškai patvirtino liudytojų E. K., L. V., I. B. teisme duoti parodymai apie tai, kaip jos vertėsi prostitucija, tuo tarpu visą šią veiklą organizavo bei jai vadovavo Ž. J., kuris surasdavo joms klientus, išnuomojo joms butus, pranešdavo apie klientų atvykimą, nustatė sekso paslaugų įkainius, surinkdavo iš jų pinigus ir pan. L. V. ir I. S. taip pat patvirtino, kad Ž. J. joms pasiūlė, o vėliau ir suorganizavo jų kelionę į Norvegiją, kur jos vertėsi prostitucija. Liudytojų V. Č. ir V. S. parodymai, bei AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija patvirtina, kad L. V. Osle iš prostitucijos gautus pinigus perlaidomis siųsdavo į Lietuvą Ž. J. ar N. M. nurodytiems asmenims. Taigi tokia Ž. J. veikla visiškai atitinka sąvadavimo prostitucijai sąvoką, o kartu ir Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Visiškai pripažindamas savo kaltę kaltinamasis neigė, kad L. V., I. S., I. K. ir I. B. prostituciją jis organizavo veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M.. Jo teigimu, N. M. apie merginų teikiamas seksualines paslaugas nieko nežinojo, manė, kad jos klientams daro masažus. Kadangi jis tuo metu su N. M. palaikė artimus ryšius, kartu su ja gyveno, tai paprašė, kad ji savatgaliais atsilieptų į klientų telefonų skambučius ir nurodytų jiems, kokiu adresu jie turi nuvykti. Kaltinamasis paaiškino, kad nei N. M., nei jos motina nežinojo, iš kokios veiklos buvo gauti pinigai, kuriuos L. V. persiuntė į N. M. motinos asmeninę sąskaitą. Tokius parodymus patvirtino ir byloje apklausta N. M.. Tačiau šioje dalyje kaltinamojo ir N. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, be to, yra nelogiški ir neįtikinami. Apklausta teismo posėdyje I. B. parodė, kad N. M. buvo kartu su Ž. J. pačio pirmojo jų susitikimo, kuriame ir buvo susitarta, kad I. B. dirbs pas kaltinamąjį prostitute, metu. Nors šios liudytojos teigimu ji toliau bendravo tik su Ž. J., jis jai pranešdavo apie atvykstančius klientus, paimdavo iš jos už sekso paslaugas gautus pinigus, tačiau jos supratimu N. M. kaip ir Ž. J. užsiėmė ta pačia veikla, tiesiog jos užduotis buvo ieškoti merginų darbui užsienyje. Be to, ji iš savo klientų žinojo, kad telefonu su klientais bendraudavo ne Ž. J., bet moteris. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. B. teigė, kad užskymus priimdavo abu kaltinamieji (t. 2, b.l. 175-176). Dar išsamesnius parodymus šiuo atžvilgiu davė L. V., kuri parodė, kad N. M. ne tik gerai žinojo apie tai, kad jos verčiasi prostitucija, bet kartu su Ž. J. šiai veiklai ir vadovavo. N. M. vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji atsiliepdavo į klientų skambučius, nurodydavo jiems adresus, o po to apie tai pranešdavo jai. Liudytojos teigimu, Ž. J. ir N. M. visuomet būdavo kartu, todėl jie abu rūpinosi nuomojamais butais, atvažiuodavo pasiimti iš jų pinigus ir pan. Abu jie ir pasiūlė jai vykti užsiimti prostitucija į Oslą, o jai sutikus suorganizavo ir sumokėjo už kelionę, ten Ž. J. ir N. M. nurodymu ji iš kitų merginų surinkdavo pinigus ir persiųsdavo jų nurodytiems asmenims į Lietuvą. Netikėti tokiais šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to juos patvirtino ir teisme pagarsinti I. S. (t. 2, b.l. 150-152) ir I. K. (2 t., b.l. 80-82) parodymai. Šios liudytojos taip pat patvirtino, kad jie abu ieškojo merginoms klientų, priimdavų jų užsakymus, o po to, informuodavo jas apie atvykstančius klientus, atvažiuodavo pasiimti pinigų, nuveždavo jas į butus, kuriuose jos ir dirbo. I. S. taip pat patvirtino L. V. parodymus apie tai, kad kaltinamieji suorganizavo ir išsiuntė ją dirbti prostitute į Norvegiją. Taigi, šios liudytojos parodė tą pačią prostitucijos organizavimo ir veikimo schemą, jų nurodytos esminės aplinkybės sutapo, aiškių motyvų, kodėl jos galėjo duoti neteisingus parodymus nepateikė ir Ž. J. su N. M..

Be to, byloje apklausti liudytojai V. Č. ir V. S. duodami parodymus apie jiems pervestas pinigines perlaidas iš Norvegijos, bei nurodydami šių pinigų paėmimo aplinkybes patvirtino, kad abiem atvejais kartu su Ž. J. paimti pinigų važiuodavo ir N. M.. Maža to, V. S. parodė, kad pinigus jis atidavė N. M.. Duodami parodymus teisme liudytojai teigė, kad jiems niekas neaiškino, iš kur pinigai yra siunčiami, tačiau V. Č. pripažino supratęs, kad L. V. siųsti pinigai buvo gauti iš prostitucijos. Todėl sunku patikėti, kad V. Č., kuris realiai su organizuojama prostitucijos veikla, nieko bendro neturėjo, žinojo, kad Ž. J. siunčiami pinigai gauti iš šios veiklos, tuo tarpu N. M., kuri netgi paėmė pinigus (V. S. atveju), nieko nesuprato. Be to, nelogiškai skamba ir kaltinamųjų teiginiai, kad N. M. atsiliepinėjo į klientų skambučius, manydama, kad merginos užsiima masažais. Akivaizdu, kad užsakymus priimantis žmogus, turi ne tik informuoti klientą, kokiu adresu jam nuvykti, bet, prireikus, atsakyti ir į kitus klausimus, pvz. nurodyti paslaugų įkainius, kokios konkrečios intymios paslaugos teikiamos ir pan. Ž. J. teiginiai, kad klientai tokių klausimų neužduodavo, nes visa informacija buvo patalpinta internetiniame skelbime, visiškai neįtikinami. Kita vertus, vien žinojimo apie vertimąsi prostitucija nepakanka pripažinti bendrininkavimui pagal BK 307 str. 2 d., tačiau visų byloje esančių įrodymų visumą patvirtina, kad N. M. kartu su kaltinamuoju organizavo ir vadovavo šiai veiklai, t.y. atsiliepdavo į klientų skambučius, pranešdavo apie juos merginoms, kartais surinkdavo iš jų pinigus, be to, ji taip pat organizavo kelionę į Oslą, pirko bilietus, davė nurodymus L. V. dėl piniginių perlaidų, paėmė pinigus ir pan.

Ž. J. kaltinamajame akte yra inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 str. 2 d. Viena nusikalstama veika – vertimasis iš L. V., I. S., I. K. ir I. B. prostitucijos Lietuvoje, bei organizavimas L. V. ir I. S. vykimui verstis prostitucija į Norvegiją – yra aprašyta kaip padaryta dalyvaujant bendrininkų grupėje su N. M., o kita – Ž. J. pelnymasis iš E. K. (ankščiau Š.) prostitucijos ir vadovavimas bei organizavimas šiai veiklai. Kaip galima suprasti, šių dviejų nusikaltimų atskyrimo pagrindas yra tai, kad viena veika padaryta bendrininkų grupėje, o kita vieno Ž. J.. Tačiau teismo manymu, tokia kvalifikacija nėra teisinga. Kaip matyti, atskirais laikotarpiais padaryti, tačiau dėl nuolatinio prostitucijos verslo sąlygų atnaujinimo (naujų naujų merginų įtraukimo į šią veiklą) besitęsiantys kaltinamojo nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę. Prostitucijos verslui vadovavęs Ž. J. nuo pat pradžių turėjo tą patį sumanymą ir tyčia – pasipelnyti iš moterų prostitucijos ir dėti pastangas, kad šis nelegalus verslas tęstųsi. Tik kiek vėliau prie šios veiklos prisijungusi N. M. kartu su kaltinamuoju užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, irgi siekė to paties rezultato – gauti pajamas iš sukurto nusikalstamo verslo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visa kaltinamojo Ž. J. veikla laikytina vienu tęstiniu nusikaltimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jų gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų.

Skirdamas bausmę Ž. J. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, savanaudiškai motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis teistas 6 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas 3 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra nevedęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. Ž. J. yra recidyvistas. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str., kur nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė motyvų, kuriais vadovaujantis kaltinamajam galėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena Ž. J. atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad Ž. J. skirtina bausmė atitinkanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme.

Kaltinamajame akte Ž. J. ir jo bendrininkei inkriminuota, kad jie iš merginų prostitucijos gavo 36 331,27 Lt pajamų. Nors ši suma buvo paskaičiuota tik iš objektyviai turimų duomenų, t.y. iš Norvegijos siųstų piniginių perlaidų, akivaizdu, kad iš šios veiklos buvo gauta kur kas daugiau pajamų, nes jiems dirbo ir daugiau merginų, be to ir ilgesnį laikotarpį. Tačiau dėl objektyvių duomenų trūkumo tiksli suma nebuvo nustatyta, todėl iš Ž. J. ir jo bendrininko gali būti konfiskuota tik kaltinamajame akte inkriminuota suma. Byloje nėra nustatyta, kokia konkreti šių pajamų dalis atiteko kiekvienam iš kaltinamųjų, todėl iš Ž. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuotina pusė šios sumos – 18 165, 64 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir paskirti Ž. J. galutinę subendrintą bausmę – 5 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. konfiskuoti iš Ž. J. 18 165,64 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.