- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- I3-885-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02990-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino atlikti veiksmus pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. T. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 10-12), patikslintu prašymu prašo atnaujinti prašymo padavimo teismui terminą bei pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - ir Inspekcija) 2019 m. spalio 2 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191002-00028 (toliau - ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjos teigimu, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros užsitęsė dėl šalyje įvesto karantino. Prašyme pareiškėja nurodo, kad 2020 m. liepos 23 d. pasirašyta projektavimo rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atliekami projektavimo darbai, padaryta ir suderinta sklypo topografinė nuotrauka, atlikta savavališkos statybos atliktų darbų ekspertizė, sumokėta įmoka už savavališką statybą, užsakytas projektas gauti statybos leidimą. Pareiškėjos vertinimu, ji dėl nurodytų, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, negali nustatytu terminu įvykdyti Privalomojo nurodymo, todėl prašo teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (b. l. 55-59), su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą, praleidus nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. rugsėjo 24 d., atliko patikrinimą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. rugsėjo 25 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1986 (23.31) (b. l. 71).
Inspekcija 2020 m. balandžio 3 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200403-00012 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 68).
2020 m. birželio 24 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar 3 mėnesiams. Pareiškėja prašymą grindė analogiškomis, 2020 m. balandžio 1 d. Inspekcijai pateiktame prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Inspekcija 2020 m. liepos 8 d. raštu „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. 2D-9076 pareiškėjai nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SDPN-00-200403-00012 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 65)
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Sisteminė aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad, Inspekcijai nurodžius pareiškėjui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tokio pobūdžio administracinėse byloje laikosi pozicijos, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomo nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1409-261/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2020 m. rugsėjo 9 d., t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Inspekcijos 2020 m. balandžio 3 d. Sprendimu nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Taigi, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo terminą į teismą 2020 m. rugsėjo 9 d., kai tuo tarpu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2020 m. liepos 1 d. jau buvo pasibaigęs, t. y. jau pasibaigus Inspekcijos 2020 m. balandžio 3 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200403-00012 pratęstam terminui. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kadangi, anot pareiškėjos, ji terminą praleido dėl neturėjimo pakankamų teisinių žinių, be to, teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino dėl to, kad neišmanė administracinių bylų teisenos tvarkos ir kreipėsi į teismą tik praėjus kuriam laikui po teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties gavimo. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. liepos 7 d. buvo gautas pareiškėjos E. T. prašymas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-00-191001-00024 termino pratęsimo. Teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja per teismo nustatytą terminą (iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.) prašymo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, nepašalino. Todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymas laikytinas nepaduotu (nutartis įsiteisėjo). Teismo vertinimu, pareiškėja, net ir 2020 m. liepos 8 d. kreipusis į teismą nesiėmė aktyvių veiksmų šalindama teismo nustatytus prašymo trūkumus, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir šį prašymą teismui ji pateikė praleidusi Inspekcijos nustatytą terminą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti terminą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir paduotas, praleidus nustatytą terminą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. T. prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.