Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Rad­vi­lavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, vertėjoms Danutei Jurčienei ir Nargizai Bo­boevai, kaltina­miesiems Z. M., A. M., A. K., B. M., jų gynėjams advokatams Kazi­mierui Juknai ir Mečislovui Norvaišui, vie­šame teisiamajame posėdyje iš­na­grinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. Z. M., gimęs (duomenys neskelbiami), Kaškadarjos sr., Uzbekistano Respublikoje, Uzbekistano Respublikos pilietis, uzbekas, gyvenantis Uzbekistano Respublikoje, Kaš­kadarjos sr., (duomenys neskelbiami), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lie­tu­vos Respublikoje neteistas;

2. A. K., gimęs (duomenys neskelbiami), Bucharos sr., Uz­be­k­istano respublikoje, Uzbekistano Respublikos pilietis, uzbekas, gyvenantis Uzbekistano Res­pu­bli­koje, Bucharos sr., (duomenys neskelbiami), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Lie­tu­vos Respublikoje neteistas;

3. A. M., gimęs (duomenys neskelbiami). Taškento sr., Uzbe­ki­stano Respublikoje, Uzbekistano Respublikos pilietis, tadžikas, gyvenantis Uzbekistano Respu­bli­ko­je, Gazelekent m., (duomenys neskelbiami), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lie­tu­vos Res­pu­bli­koje neteistas;

4. B. M., gimęs (duomenys neskelbiami). Kaškadarjos sr., Uzbekistano Respublikoje, Uzbekistano Respublikos pilietis, uzbekas, gyvenantis Uzbekistano Respublikoje, (duomenys neskelbiami), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lie­tu­vos Respublikoje neteistas,

kaltinami pagal Baudžiamojo ko­dek­so 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji Z. M., A. K., A. M. ir B. M. 2010 m. gruodžio 10 d., apie 16-18 val., Vilkaviškio rajono Pakalnių kaime, valstybės sienos 25AF1 kvadrate, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus – neturėdami asmens dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, tai yra pa­darė nusi­kals­ta­mą veiką, numatytą Baudžiamojo ko­dekso 291 str. 1 d.

Kaltinamieji Z. M., A. K., A. M. ir B. M. kaltais prisipažino. Parodė, kad atvyko iš Uzbekistano, nes norėjo patekti į Europą. Visi lėktuvu atskrido į Baltarusiją, po to vyko į Lenkiją, tačiau Lenkijos pasieniečiams jų neįsileidus, iš Minsko nuskrido į Kaliningradą. Ten juos pasitiko žmogus, kuris palydėjo prie Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos, kurią perėjo miške, ne per pasienio kontrolės punktą. Perėjus sieną nepažįstamas asmuo juos nuvežė iki miesto, vėliau su taksi visi nuvyko į Lenkiją, kur buvo sulaikyti.

Iš A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 69-72) matyti, kad valstybės sieną kaltinamieji perėjo Vilkaviškio r., Pakalnių k., kvadrate 25AF1, o Vištyčio sen., Vartelių k., 1200 metrų rytų kryptimi nuo valstybės sienos jų laukė automobilis.

Iš liudytojo R. S., valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, pa­rodymų (b. l. 14-15) matyti, kad 2010 m. gruodžio 13 d. jis dalyvavo susitikime su Lenkijos Respublikos pasienio pa­reigūnais, kurio metu Uzbekistano Respublikos piliečiai A. M., A. K., Z. M. ir B. M. buvo perduoti Lietuvos Respublikos vals­tybės sienos apsaugos pareigūnams. Susitikimo metu minėti asmenys paaiškino, kad į Lietuvos Res­publiką pateko prieš dvi paras, neteisėtai perėję valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, tiksliau perėjimo vietos nenurodė.

Iš liudytojo Ž. J. pa­rodymų (b. l. 16-17) matyti, kad 2010 m. gruodžio 13 d. jam tele­fo­nu, kuris buvo paskelbtas Kaune, paskambino rusiškai kalbantis vyras. Pageidavo vykti į Europą. Su­sitarus paėmė keturis kitataučius vyrus nuvežti iki Berlyno. Pervažiavus valstybės sieną Len­ki­jo­je sustabdė pasieniečiai ir tuos vyrus sulaikė.

Iš susitikimo prie valstybės sienos protokolo (b. l. 3-6) matyti, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai Uzbekistano Respublikos piliečius A. M., A. K., Z. M. ir B. M., kurių dokumentuose nėra vizų, sutei­kian­čių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje bei Šengeno erdvės valstybėse, perduoti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnams.

Iš Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pažymos ir Konsulinių proce­dū­rų valdymo informacinės sistemos duomenų (b. l. 7, 8-13) matyti, kad Uzbekistano Respublikos pi­liečiai Z. M. ir A. K. dėl vizos kreipėsi į Lietuvos Respublikos konsulatą Sovetske, Rusijos Federacijoje, 2010 m. lapkričio 2 d., B. M. dėl vizos krei­pėsi į Lietuvos Respublikos konsulatą Kazachstane 2010 m. birželio 2 d., tačiau vizų negavo. Apie Uzbekistano Respublikos pilietį A. M. informacijos nėra.

Iš VSAT duomenų bazės pažymų „Lietuvos Respublikos sienos kirtimai“ (b. l. 37, 57, 82, 102) ma­tyti, kad nėra užfiksuota, jog Z. M., A. K., A. M. ir B. M. būtų oficialiai perėję valstybės sieną.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinamųjų parodymais, kurie atitinka liudytojo parodymus, kitus bylos dokumentus. Kaltinamieji žinojo, jog atvykimui į Lietuvą jiems būtina turėti Lietuvos Respublikos vizas, tačiau jų neturėdami tyčia perėjo valstybės sieną ne tam skirtoje vietoje. To­dėl teis­mas sprendžia, kad jų kaltė padarius inkriminuotą nusi­kalstamą veiką yra įrodyta.

Z. M., A. K., A. M. ir B. M. perėjo išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdami pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­dami jokių teisėtam sienos perėjimui patvirtinančių dokumentų, todėl jų veiks­mai teisingai kva­li­fikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.

Kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), teisti ne­buvo (b. l. 28). Jų at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padarę nu­sikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. Tai, kad kaltinamieji kartu perėjo valstybės sieną nelaikytina sunkinančia jų atsakomybę ap­lin­kybe, kadangi toks bendrininkavimas nesudaro didesnio jų veikos pavojingumo ir nieko ne­sis­ki­ria nuo pavieniui padaromų analogiškų veikų (Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). At­si­žvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nusikalstamos veikos paskatas – sie­kimą ieškoti darbo pragyvenimui, teismas spren­džia, kad kal­ti­na­miesiems skirtina trumpalaikio lais­vės atė­mimo – arešto – bausmė, ku­rios trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidurkis (Bau­džia­­mojo kodekso 61 str.).

Z. M., A. K., A. M. ir B. M. buvo sulaikyti 2010 m. gruodžio 13 d. (b. l. 19-20, 40-41, 61, 85-86), po to suimti (b. l. 33-35, 53-55, 78-80, 98-100). Skiriant arešto bausmę į bausmės laiką įs­kai­ty­ti­nas kaltinamųjų su­lai­ky­me ir suėmime iš­būtas lai­kas (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 66 str.).

Kadangi kaltinamiesiems skiriamo trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės trukmė neviršija at­bū­to suėmimo lai­ko, pri­pažintina, kad jie baus­mę atliko. Šiomis aplinkybėmis kardo­moji priemonė kal­ti­na­miesiems – suė­mi­mas – panaikintina, jie pa­leistini teismo posėdžio salėje (Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dekso 309 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendė:

1. Z. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaičius Z. M. su­lai­ky­me ir su­ėmime išbūtą laiką – nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki šios dienos – 2011 m. vasario 11 d., pripa­žin­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę Z. M. – suėmimą – panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

2. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaičius A. K. su­lai­ky­me ir su­ėmime išbūtą laiką – nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki šios dienos – 2011 m. vasario 11 d., pripa­žin­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę A. K. – suėmimą – panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

3. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaičius A. M. su­lai­ky­me ir su­ėmime išbūtą laiką – nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki šios dienos – 2011 m. vasario 11 d., pripa­žin­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę A. M. – suėmimą – panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

4. B. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaičius B. M. su­lai­ky­me ir su­ėmime išbūtą laiką – nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki šios dienos – 2011 m. vasario 11 d., pripa­žin­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę B. M. – suėmimą – panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems – nuo nuos­pren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.