Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-Valaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S., 2019 m. spalio 2 d. apie 21.00 val., gyvenamojo mobilaus namelio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. S., tyčia, savo galva vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai nukentėjusiajai L. S. į galvą, pataikydamas jai į kaktą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su savo žmona L. S. yra susituokę nuo 2016 metų, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), L. S. priklausančiame mobiliame namelyje. Kartu su L. veda bendrą šeimyninį gyvenimą. Su L. S. bendrų vaikų neturi. 2019 m. spalio 2 d., vakare, jis mobiliame namelyje, kartu su savo žmona L. S. gėrė degtinę. L. degtinės gėrė mažiau. Pabaigus gerti degtinę, apie 21.00 val., L. nuėjo ruoštis miegoti. K. L. nuėjo į miegamojo kambarį, tuo metu jis irgi nuėjo į kambarį ir L. pasiūlė kartu su juo išgerti, bet L. nesutiko daugiau alkoholio gerti. Jis tuo metu dar kūreno krosnelę, kuri stovėjo bendrame kambaryje su virtuve. J. L. liepė daugiau krosnelės nekūrenti, tačiau jis, būdamas išgėręs, įsiuto ant Laimos, kad ji jam aiškina, ką jam daryti. Kokius žodžius jis tuo metu L. pasakė dėl girtumo ir dėl praėjusio ilgo laiko, gerai nepamena. Vykusio konflikto metu jis, būdamas neblaivus ir susierzinęs, bei apimtas pykčio gal ir galėjo rankomis daužyti į sieną bei nuversti televizorių nuo stalo. Bet jis pats šito nepamena. Televizoriaus tikrai nesugadino, jo nesudaužė, nes kiek pamena jis tą televizorių kitos dienos rytą žiūrėjo. Pamena tai, kad kai jam kažką L. S. pasakė, tuomet jis, pykdamas ant jos, priėjo prie lovos, kurioje sėdėjo L. S., užlipęs ant lovos savo galva vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai L. S. į galvą, pataikydamas L. į kaktą. Savo galva vieną kartą sudavė smūgį L. į galvą, kad ji jam išgėrusiam neaiškintų, ką jis turi daryti. Jis savo tokiais veiksmais L. sukėlė fizinį skausmą. Jo suduotas smūgis buvo stiprus. Po jo suduoto smūgio L. iš lovos išlipo ir iš kambario išbėgo. Po to jis dar kūreno pečių. Pečių kūreno senais drabužiais. Tai ne pirmas kartas kai tiek jis, tiek, L. pečių kūrena visokiomis atliekomis, netinkamais rūbais. Pakūrenęs pečių jis nuėjo į lovą, o L. namuose nebuvo, kur ji buvo – jis nežino. Kad po to jis dar konfliktuotų su L., jau nepamena. Kitos dienos rytą jis prabudo, o L. buvo kitame kambaryje. L. pirma jam pasakė, kad jis išeitų iš jos namų. J. L. atsakė, kad jis niekur neis. T. L. apsirengė striukę ir išėjo iš namelio link kelio. Jis pamanė, kad L. dėl įvykusio konflikto išėjo į namus kviesti policijos pareigūnus. Nenorėdamas būti sulaikytas policijos pareigūnų, jis apsirengė ir pasiėmęs savo dokumentus išėjo iš namų. Jis nelaukė kol į namus atvyks policijos pareigūnai. Jis tą dieną išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur savaitę laiko gyveno, kur papuolė. Po to iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur irgi apie savaitę laiko gyveno, kur papuolė. O po to iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini), kur taip pat gyveno, kur papuolė. Taip slapstėsi nuo policijos pareigūnų. Jis telefonu susisiekė su L. S., su kuria kalbėjo, jos atsiprašė, ji jam atleido bei liepė grįžti į namus, nesislapstyti. 2019 m. spalio 23 d. jis pats atvyko į Prienų policiją, prisistatė ir prisipažino tai, kad jis savo žmonai savo fiziniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi, pasižada ateityje nesmurtauti (b. l 84. – 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentusioji L. S. parodė, kad su sutuoktiniu R. S. santuokoje gyvena nuo 2016 metų. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mobiliame namelyje. 2019 m. splaio 2 d., apie 21.00 val., ji ruošėsi eiti gulti. Tuo metu ji buvo mobilaus namelio galiniame kambaryje, kur yra jų miegamasis. Jai besiruošiant eiti miegoti į miegamąjį kambarį atėjo R., kuris pasiūlė išgerti alkoholio. Ji jam pasakė, kad pasitrauktų, kad ji negers ir liepė nustoti kūrenti krosnelę, kuri stovi bendrame kambaryje kartu su virtuve, kadangi jautėsi dūmų kvapas. Jis jai pasakė neaiškinti, jo ji pagrasino padegti namus. Jis supykęs rankomis pradėjo gestikuliuoti, apimtas pykčio rankomis pradėjo daužyti į sieną bei nuvertė televizorių nuo stalo. Televizorius sugadintas nebuvo. Ji klausė, ką jis daro. Kai vyras nuvertė televizorių, ji išsigandusi labiau prisispaudė lovoje prie pagalvių, kurios buvo atremtos prie sienos. Tuomet vyras užšoko ant lovos ir savo galva smūgiavo jai vieną kartą į galvos sritį. R. savo galva smūgiavo jai į galvą stipriai visa jėga. Jai pataikė į kaktą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes jautė stiprų skausmą kaktos srityje. Ji iš miegamojo greitai išbėgo, nubėgusi į kitą kambarį apsirengė, nes ruošiantis miegui buvo su naktiniais rūbais. Ji apsirengusi išbėgo į lauką. Vyras liko kambaryje. Ji lūkuriavau ant kelio. Jai būnant lauke jautė iš kamino sklindantį nemalonų degėsio kvapą. Tuomet ji priėjo prie namelio lango ir pamatė, kad vyras guli ant lovos bendrame kambaryje su virtuve. Ji manydama, kad jis yra užmigęs, įėjo į namelio vidų. Pamatė, kad vyras į krosnelę yra įmetęs jos rūbus, kurie degė, taip pat prie krosnelės buvo sudėjęs ir kitus rūbus. Krosnelės durelės buvo praviros į kambarį sklido dūmai. Tai matydama ji sušuko. Tuomet vyras prabudęs, staigiai atsistojo ir pasakė, kad viską sudegins, nes čia yra jo viskas. R. S. pasakė tokius žodžius dėl girtumo, jo žodžiuose realios grėsmės ir grasinimų nebuvo. Tik nenorėdama su R. S. konfliktuoti ji išėjo į lauką. Ji žinodama, kad vyras gali prieš ją vėl smurtauti, iš namelio išbėgo. Maždaug už dviejų valandų ji vėl grįžo prie savo namelio, patikrinti, ar jis nemiega. Tačiau namelio durys buvo užrakintos, belstis ji nedrįso. Visą naktį ji prabuvo lauke būdama prie namų esančiame šiltnamyje. Kadangi naktys nėra šiltos, ji sušalo. Policijos išsikviesti negalėjo, kadangi jos telefonas liko namo viduje. Ryte apie 06.00 val., ji priėjo prie namelio ir pamatė, kad durys yra atrakintos. Ji tyliai įėjo į namelio vidų. K. R. miegojo lovoje, ji nuėjo tyliai į kitą kambarį. A. R. galvodamas, kad atvažiuoja policija, staigiai iš namų išėjo. Ji dėl minėto įvykio iškvietė policiją. Vyras į namus negrįžo. Tą vakarą ji buvo blaivi, R. buvo neblaivus. Tai ne pirmas atvejis, kai R. prieš ją smurtauja. Ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Patvirtina, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas kaktos srityje (b. l. 6 – 12, 27 – 29).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b.l 6 – 19).

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad gautas nukentėjusiosios pranešimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2019 m. spalio 2 d. apie 21.00 val., namų miegamajame, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio ž-odinio konflikto metu, sutuoktinis R. S. su galva smūgiavo vieną kartą jai į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuotas ir pažymėtas patinimas kaktos srityje (b. l. 20 – 24).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S., suduodamas savo galva vieną smūgį savo sutuoktinei L. S. į galvą, pataikydamas jai į kaktą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. spalio 2 d. apie 21.00 val., gyvenamojo mobilaus namelio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. S., tyčia, savo galva vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai nukentėjusiajai L. S. į galvą, pataikydamas jai į kaktą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. S. tarpusavio konflikto metu savo galva smūgiavo jai į galvą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. S. pasitvirtino.

K. R. S. susinervinęs, sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė savo galvą vieną smūgį savo sutuoktinei L. S. į galvą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį galva), veiksmų intensyvumą (smūgis stiprus), pats kaltinamasis parodė, jog suduotas smūgis buvo stiprus. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėtajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuojama, kad L. S. patirtas fizinis skausmas yra R. S. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė smūgį susinervinęs, smūgis buvo stiprus, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į galvą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. R. S. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, t. y. ji yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 89 – 91, 93).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. S. – teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 53 – 55,57 – 59, 60 – 63, 64 – 67), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 68 – 76), bedarbis (b. l. 78), Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 79), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 52). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog J. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. R. S. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. R. S. naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs šios bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pakeista ir neatlikta arešto bausme, jas iš dalies sudedant.

Teismas paskiria kaltinamajam R. S. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

K. R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87 – 88) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vienas kompaktinis diskas DVD-R su vaizdo ir graso įrašu, saugomas voke (b. l. 31, 13), paliekamas saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pakeista, ir neatlikta arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti R. S. galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį R. S. per 1 (vieno) mėnesio terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. S. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti – vieną kompaktinį diską su vaizdo ir graso įrašu, palikti saugoti byloje.

Informuoti kaltinamąjį R. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam R. S. ir nukentėjusiajai L. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.