- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- e2-60-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00679-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Viktorija Skridailaitė
dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei - Gribėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės ir atsakovo E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą; 2) priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo E. P., jo nuosavybės teise valdomus 209/634 dalis žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje; 3) priteisti atsakovui E. P. iš ieškovės R. P. 48500,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį; 4) priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateikiamus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad ieškovė R. P. ir atsakovas E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, inžinerinius ir kitus statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 425/634 dalys žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), garažas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), šiltnamis, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 209/634 dalys žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini). Aptariamas turtas sudaro vieną nedalomą visumą. Gyvenamasis namas yra vienbutis 144,52 kv. m. bendro ploto, kurio gyvenamasis plotas sudaro 69,39 kv. m. Namas pritaikytas gyventi vienai šeimai. Namų valdos sklypas yra išsidėstęs aplink namą, jame pastatyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Šalys yra susitarusios dėl naudojimosi namu tvarkos, naudojimosi kitu bendros dalinės nuosavybės turtu – žemės sklypu ir inžineriniais įrenginiais, tvarka nėra nustatyta. Tačiau, nors teoriškai šalys ir yra susitarusios dėl naudojimosi namu tvarkos, faktiškai dėl to nesutaria, nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendromis patalpomis, atsakovas pastoviai priekaištauja ieškovei dėl jos suvartojamos elektros ir dujų bei dėl to, kaip namas yra tvarkomas. Gyvenamajame name su šeima ir mažamečiais vaikais nuolat gyvena ir turtą prižiūri bei juo rūpinasi ieškovė. Tai yra vienintelis ieškovės šeimos gyvenamasis būstas. Atsakovas name negyvena, atvyksta retai. Ieškovė ir jos šeima, pagal savo finansines galimybes, rūpinasi turto išlaikymu: namo priežiūra ir remontu, moka mokesčius, tuo tarpu atsakovas vengia bet kokia forma prisidėti prie bendro turto išlaikymo ar namo priežiūros. Atsakovas yra linkęs rūpintis tik savo teisių užtikrinimu, tačiau nevykdo jokių savo, kaip turto bendraturčio, pareigų. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra atsakovo dukra, tačiau santykiai tarp šalių yra labai įtempti, gražiuoju susitarti ir rūpintis turtu nepavyksta. Kaip jau minėta, atsakovas turtu naudojasi retai, nepaisant to, ieškovės atžvilgiu yra nusiteikęs itin konfliktiškai. Atsakovui ir jo šeimos nariams naudojantis turtu, neapsieinama be priekaištų, nuolat kyla ginčai, iš atsakovo pusės kviečiami policijos pareigūnai, teikiami skundai ir pareiškimai, siekiama inicijuoti ikiteisminius tyrimus. Atsakovas, veikdamas pats ar per savo atstovus, siekia visais įmanomais būdais suvaržyti ieškovės ir jos šeimos narių galimybes pagal paskirtį naudotis jiems tenkančia turto dalimi. Esant susiklosčiusiai situacijai, ieškovė nuolat patiria psichologinę įtampą ir stresą, kadangi tarp šalių kylančius konfliktus yra priversti stebėti ir jos mažamečiai vaikai. Šalims nepavykstant rasti kompromiso ir bendrų sprendimų, visi kylantys ginčai ir nesutarimai jau kurį laiką yra sprendžiami tik teismo keliu. Aptariamas faktinės aplinkybes patvirtina į bylą pateikiami įrodymai. Ieškovė papildomai nurodo, kad šalių bendros dalinės nuosavybės teise valdomas turtas yra nedalus, namas yra vienbutis vieno aukšto, pritaikytas gyventi vienai šeimai, nes yra viena šildymo sistema, bendra elektros instaliacija ir apskaita, vandentiekio ir kanalizacijos įvadai. Dėl turto specifikos, atidalinti jį natūra be esminės žalos padarymo ar neproporcingų investicijų yra neįmanoma. Turto pobūdis ir paskirtis lemia, kad atidalinti jo natūra nėra galima, o tolimesnis jo naudojimas pagal tarp šalių patvirtintą naudojimosi namu tvarką sukelia daug neigiamų pasekmių, dėl ko kenčia tiek bendraturčių, tiek jų šeimos narių interesai. Šalims nepavykstant sutarti ir suderinti klausimų dėl turto priežiūros, yra daroma žala ir pačiam turtui – nepavyksta užtikrinti tinkamo jo remonto ir priežiūros. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso didžioji turto dalis, todėl, ieškovės nuomone, teisingiausiai ir protingiausiai šalių ginčą užbaigtų ir galutinai išspręstų turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovui nupirkti iš jo jam priklausančio turto dalį ir tokiu būdu užbaigti kilusį konfliktą. Tačiau nepavykus susitarti ieškovei neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. P. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys yra neteisingas, tendencingas, vienpusiškas, neatitinka realios tikrovės ir grubiai pažeidžia jo kaip bendraturčio teisėtas teises. Jam pasiūlyta netinkama 37000,00 Eur kompensacija už jo turto dalį, remiantis vidutine rinkos turto verte, už kurią nei buto, o tuo labiau žemės sklypo Palangoje nenupirksi. Registrų centre turtas yra vertinamas masiniu vertinimu ir praktiškai neatitinka tikrosios turto vertės. Praktikoje realiai už vidutinę rinkos kainą Palangos mieste niekas turto nepardavinėja. Visų pirma, pats turto šeimininkas turi išreikšti savo nuomonę už kokią sumą jis sutinka parduoti savo turtą ir tai yra jo teisė. Savo nesutikimą taip pat grindžia šiais argumentais – kompensaciją gali būti mokama tik tam bendraturčiui, kuris sutinka ją gauti, dėl atidalijimo besikreipiantis bendraturtis privalo įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalies nuosavybės nutraukimo būdas yra pagrįstas ir priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Sutinka su ieškovės teiginiu, kad šioje situacijoje galima kalbėti apie piniginę kompensacija, tačiau apie teisingą ir už kurią būtų galima įsigyti Palangoje normalų butą, gal ir žemės sklypo dalį.
3. Teismo posėdyje ieškovė R. P. palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas yra jos tėvas gyvena Jurbarke ir ten turi keturių kambarių butą. Į Palangą jis beveik neatvažiuoja, atvažiuoja tik jos mama. Su tėvais santykiai yra konfliktiški, kurių nenori viešinti. Nurodo, kad atvažiavus į Palangą gyventi, reikėjo atsiskirti turto dalis, kurios priklauso jai ir kurios tėčiui, tada ir prasidėjo visi konfliktai. Šiuo metu namo nenuomoja nei ji, nei atsakovas. Ieškovė atsakovui sutiktų sumokėti kompensaciją už jo turto dalį 50000,00 Eur, kuri yra ženkliai didesnė, nei nurodyta ieškinyje. Turto rinkos vertę ieškovė yra apskaičiavusi ir siūlo net didesnę sumą, nei turtas yra vertas. Jeigu atsakovas mano, kad turtas yra vertesnis daugiau, tokiu atveju, ji nesutinka mokėti daugiau nei 50000,00 Eur. Pažymi, kad jos pajamos, teismui priėmus sprendimą sumokėti kompensaciją atsakovui, būtų pakankamos įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat nurodo, kad kreipėsi į teismą, nes atsakovas bendraturtis neprižiūri savo turto, kyla problemos dėl mokesčių mokėjimo, ji moka ir savo mokesčius, ir atsakovo. Nesutarimai kyla, kuomet atvažiuoja mama ar jos sesuo į namą, dėl kurio kyla ginčas, mano, kad būtina atsidalinti jiems priklausantį turtą ir baigti nesutarimus, nes kitaip ginčo išspręsti nepavyks. Pažymi, kad namas yra kritinės būklės, jam reikia priežiūros ir remonto.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė - Gribėnienė papildomai nurodė, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl turto pagerinimo ir išlaikymo, nes namas nėra naujas, jam reikia pastovios priežiūros, kurią atlieka ieškovė ir investuoja į turto pagerinimą. Atsakovui priklauso 1/3 namo ir žemės sklypo dalis. Su siūloma atsakovo suma nesutinka, nes dalis kuri priklauso atsakovui tikrai nėra verta 70000,00 Eur. Turtas yra nedalus, priskirtas vienam namų ūkiui, o atsakovas savo turto dalimi nesinaudoja. Ieškovė gyvena name su mažamečiais vaikais, tai yra vienintelis jos turtas ir kylantys konfliktai tarp bendraturčių sukelia daug neigiamų pasekmių, dėl ko kenčia jos šeimos narių interesai. Atsižvelgiant į tai, prašo savo atstovaujamosios ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskutinį kartą buvo atvykęs į jam priklausančią namo dalį 2019 metais. Kuomet jo dukra atvyko ten gyventi, jis sutiko nenuomoti jam priklausančios namo dalies poilsiautojams, tačiau ieškovė nuomodavo namą, o jam sakydavo, kad poilsiautojai yra jos draugai. Konfliktai prasidėjo tuomet, kai dukros sugyventinis pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą prieš jo žmoną, sugadino baldus, panaikino tvorą be jo sutikimo, užrakino rūsius ir laukinį tualetą, atjungė elektrą, dujas, darė viską, kad atsakovas negalėtų naudotis savo turto dalimi. Pažymi, kad nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, nes nors ji ir detali, tačiau ekspertas visiškai nevertino ginčo objekto buvimo vietovės, kuri, jo vertinimu, yra labai patraukli. Taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji gerina namo būklę, nes tai yra netiesa. Atsakovas savo turto dalį ieškovei perleistų už 70000,00 Eur kompensaciją. Paaiškino, kad buvo suradęs pirkėją, kuris nupirktų jam priklausančio turto dalį už 70000,00 Eur sumą, ieškovei kaip bendraturtei per notarą nusiuntė pasiūlymą, tačiau ji laiško nepriėmė ir atsirado šis ieškinys. Nurodo, kad, jei ieškovė nesutiks jam sumokėti reikalaujamos sumos, jis suras kitą pirkėją, kuris galėtų jam mokėti jo pageidaujamą piniginę sumą už jo priklausančią namo dalį.
6. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu, parodė, kad yra ieškovės mama, gyvena su atsakovu. Nurodė, kad nesutarimai su ieškove prasidėjo dėl ieškovės sugyventinio, kuris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, norėjo pasisavinti jos vyro turtą. Su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka, nurodo, kad ieškovė nesilaiko teismo nustatytos naudojimosi tvarkos. Jai ir atsakovui neįmanoma naudotis jiems priklausančiu turtu, ieškovė atjunginėja elektrą, dujas, išmetė jiems priklausančius daiktus buvusius bendrose patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. P. ir atsakovui E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, inžineriniai ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys Ramybės gatvė 23, Palangoje.
8. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovei nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini)dalys žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini) pastatas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), garažas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), šiltnamis, pažymėtas unikaliu (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 209/634 dalys žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje.
9. 2017 m. birželio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-841-995/2017, patenkino šalių prašymą bei patvirtino taikos sutartį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad „R. P. atskirai naudosis šiomis Pastato patalpomis, pažymėtomis indeksais: pirmame aukšte - 1-4 (15.43 kv. m.), 1-6 (14,05 kv. m.), I-6a (0,81 kv. m.), l-6b (0,68 kv. m), 1-10 (9,80 kv. m.), 1-11 (4,80 kv. m.) ir pastogėje - 1-15 (7,38 kv. m.), 1-14 (0,83 kv. m.), 1-9 (9,02 kv. m.), 1-13 (12,69 kv. m.). m.). E. P. atskirai naudosis šiomis Pastato patalpomis, pažymėtomis indeksais: pirmame aukšte - 1-3 (15,26 kv. m.), pastogėje - 1-8 (18,86 kv. m.). Šalys bendrai naudosis šiomis Pastato patalpomis, pažymėtomis indeksais: pirmame aukšte - 1-12 (3,18 kv. m.), 1-1 (9,79 kv. m.), 1-2 (4,40 kv. m.), 1-5 (7,48 kv. m.), l-5a (0,45 kv. m.) ir pastogėje - 1-7 (9,61 kv. m.) bei patalpa, plane pažymėta „palėpė iškalta“.
10. 2020 m. spalio 28 d. atsakovas E. P. išsiuntė prašymą notarui dėl pareiškimo persiuntimo, kuriuo prašė persiųsti R. P. pranešimą, kuriuo pranešė, kad parduoda jam asmenine nuosavybe priklausančias 209/634 dalis žemės sklypo ir 33/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniu, esančių Ramybės gatvė 23, Palangoje, už 70000,00 Eur. Pareiškime atsakovas prašė ieškovės išreikšti savo norą ar atsisakymą pirkti minėtą turtą už 70000,00 Eur.
11. 2021 m. liepos 15 d. gautas atsakovo E. P. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsakovas pateikė „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto kainos rekomendaciją, kurioje atlikus atsakovui priklausančio turto vertės analizę, nustatyta rekomenduojama atsakovo turto dalies kaina 70000,00 Eur.
12. 2021 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės akte Nr. RE21-20, nurodyta, kad 209/634 dalys žemės sklypo, pažymėto unikaliu Nr. 4400-1957-2100, 33/100 dalys nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu Nr. 2595-6001-7015, 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu Nr. 2595-6001-7060, esančių Ramybės gatvė 23, Palangoje, rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai (2021 m. rugsėjo 20 d.) yra 48500,00 Eur.
13. 2021 m. lapkričio 25 d. gautas ieškovės atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Skridailaitės - Gribėnienės prašymas patikslinti ieškinio reikalavimo dalį ir priteisti atsakovui E. P. iš atsakovės R. P. 48500,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį.
Ginčo esmė
14. Šalių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo jiems priklausančias minėto turto dalis, nurodytas turtas tarp bendraturčių nėra atidalintas, nekilnojamojo turto registre įregistruotos šalims priklausančios nekilnojamojo turto dalys, tarp šalių nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.
15. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad konfliktai tarp šalių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančio turto atsidalinimo, tęsiasi jau kurį laiką. Ieškovė nurodo, kad šalių bendros dalinės nuosavybės teise valdomas turtas yra nedalus, atidalinti jį natūra be esminės žalos padarymo ir neproporcingų investicijų yra neįmanoma, šalims susitarti ir rasti kompromisą nepavyksta, ištisai kyla ginčai ir nesutarimai. Nors šalys yra susitarusios dėl naudojimosi namu tvarkos, faktiškai nesutaria, nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendromis patalpomis. Ieškovė prašo minėtą turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui 48500,00 Eur kompensaciją pinigais iš ieškovės už jo dalį bendrame turte, toks pasiūlymas, jos manymu, yra racionalus, galintis užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atsakovas sutinka su ieškovės teigimu, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir nurodo, kad jam siūloma kompensacija už jo turto dalį yra per maža, o ieškinys yra neteisingas, vienpusiškas, neatitinka realios tikrovės ir grubiai pažeidžia jo kaip bendraturčio teises.
16. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo bendrosios dalinės nuosavybės santykių kylančių ginčų sprendimo praktika, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo būdo. Nepavykus susitarti, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą ir CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o, nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalinti natūra. Laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalinti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
19. Nagrinėjamu atveju bendraturtis, siekdamas atidalinti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kitas bendraturtis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, ieškovė siūlė atsakovui atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jam 50000,00 Eur kompensaciją, nes turto pobūdis ir paskirtis bei nesutarimai tarp šalių, lemia, kad atidalinti jo natūra nėra galimybės. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad jam priklausanti turto dalis yra verta daugiau, nei ieškovės nurodyta kompensacija ir atsiliepime nurodo, kad turtas gali būti padalijamas natūra, tačiau neteikė konkrečių siūlymų ir nenurodė, kaip atidalinimas natūra šiuo konkrečiu atveju apskritai įmanomas. Pažymėtina, kad ieškovė gyvena ginčo name, kaip nurodė teismo posėdžio metu, kito gyvenamojo būsto neturi, gyvena su mažamečiais vaikais, o atsakovas ginčo name lankosi retai, gyvena kitame mieste ir gyventi ginčo name nesiruošia. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių ginčai yra sprendžiami, pasitelkiant teisėsaugos institucijų pagalbą, teikiant skundus ir pareiškimus, siekiama inicijuoti ikiteisminius tyrimus. Atsakovas taip pat patvirtino, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, kad jie nesutaria dėl bendrai valdomo turto, jis negali naudotis savo turto dalimi dėl esančios konfliktiškos situacijos. Taigi nors šalys, ir susitarė dėl naudojimosi namu tvarkos, tačiau šis taikus susitarimas, patvirtintas teismo nutartimi, šalių konflikto taip ir neišsprendė, priešingai, tarp šalių ir toliau nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendromis patalpomis, dėl ko pripažintina, kad bendraturčiams susitarti bei rūpintis turtu bendru susitarimu nebepavyksta ir mažai tikėtina, kad pavyks ateityje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad norėjo parduoti jam priklausančią turto dalį dar 2020 metais ir posėdžio metu paminėjo, kad planuoja jį parduoti ir sutiktų perduoti savo turto dalį ieškovei už 70000,00 Eur kompensaciją. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią neprarasti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o atsakovas išreiškė norą parduoti jam priklausantį turtą, todėl atidalinimas natūra byloje negalimas.
21. Nei vienai iš ginčo šaliu? nepateikus daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo bei byloje nesant jokiu? objektyviu? įrodymų?, kurie leistu? manyti, kad yra reali galimybe? atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra, be neproporcingos žalos daiktui, atsižvelgus i? konfliktiškus šalių santykius, kurių taikiu būdu išspręsti nėra galimybės, šalių bendros dalinės nuosavybės teise valdomas turtas yra nedalus, namas yra vienbutis vieno aukšto, pritaikytas gyventi vienai šeimai, nes yra viena šildymo sistema, bendra elektros instaliacija ir apskaita, vandentiekio ir kanalizacijos įvadai. Darytina išvada, kad realiai atidalinti atsakovui tenkančią turto dalį nėra galimybių. Nesant realios galimybės atidalinti šalims priklausančio turto ir tai, kad atsakovas turtu iš esmės nesinaudoja, jame paskutinį kartą lankėsi 2019 metais, o jo sutuoktinė paprastai atvyksta tik vasaros laikotarpiu, nepripažintina, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu būtų esminis savininko teisių pažeidimas.
22. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, kad nekilnojamojo turto atidalijimas bendraturčiams šiame ginče yra galimas tik priteisiant atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį atsakovo turtą.
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustačius pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, nesant galimybės atidalinti nekilnojamą turtą natūra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiūlymų ieškovei, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatomis, teismas pripažįsta tinkamu būtent ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tenkinti, išmokant atsakovui kompensaciją pinigais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad esant itin konfliktiškiems bendraturčių santykiams, atidalinant nekilnojamą turtą, o atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją, tarp šalių nebebus ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl teismo vertinimu, toks nekilnojamojo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui kompensaciją iš ieškovės, yra ne tik racionalus, bet ir socialiai teisingas.
24. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo jo nuosavybės teise valdomus 209/634 dalis žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini) dalis nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, teismas atidalintą atsakovui priklausantį turtą priteisia ieškovei, t. y. R. P. priteistinos – 209/634 dalis žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto.
Dėl atsakovo nuosavybės teisės pažeidimo, teismui nusprendus priteisti jam kompensaciją iš ieškovės
25. Atsakovas teigia, kad, be jo sutikimo priteisus jam kompensaciją, yra pažeidžiamos jo teisės kaip bendraturčio.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, konkrečiu būdu nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos. Taip pat pažymima, kad teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė savo norą parduoti jam priklausančią turto dalį, tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekia nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją.
27. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas pirmiau išdėstytais motyvais pripažino, kad ieškovės reikalavimas sumokėti kompensaciją atsakovui galimas, nes, kaip minėta pirmiau, jos turto dalis, palyginus su atsakovo žymiai didesnė ir bendros dalinės nuosavybės teise valdomas turtas yra nedalus, todėl dėl turto specifikos jo atskirti negalima, o patys bendraturčiai esant konfliktiškiems santykiams ir pripažinus, kad kartu bendru turtu rūpintis nepavyks, todėl šiuo atveju nustačius išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principams, o kompensacijos priteisimas iš ieškovės atsakovui šiuo nagrinėjamu atveju nereiškia esminio atsakovo kaip savininko teisių pažeidimo.
28. Vertinant, ar priteisiant kompensaciją atsakovui, nėra esmingai pažeidžiamos, jo kaip savininko teisės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo ir aktyviai neieškojo visiems bendraturčiams priimtino atidalijimo varianto. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Byloje nustatyta, kad atsakovas dar prieš bylos nagrinėjimą buvo išreiškęs savo nuomonę dėl jam priklausančios turto dalies atidalijimo būdo, siuntė ieškovei pasiūlymą pirkti minėtą turtą, tačiau ieškovei nepateikus savo nuomonės dėl atsakovo turto dalies pirkimo, kito racionalaus pasiūlymo ieškovei nepateikė, nesikooperavo ir aktyviai neieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.
29. Pažymėtina, kad šalims nepavykus ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu, turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais ir galbūt vienos iš šalių (atsakovo) nepateisintais lūkesčiais.
Dėl atidalijamo turto vertės nustatymo
30. Atsakovas E. P. teigia, kad ieškovės prašomas priteisti kompensacijos dydis atsakovui yra per mažas, nes neatitinka tikrosios turto vertės. Mano, kad jo pateikta 2021 m. birželio 29 d. „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto kainos rekomendacija, kurioje atlikus atsakovui priklausančio turto vertės analizę, nustatyta rekomenduojama atsakovo turto dalies kaina 70000,00 Eur yra teisinga ir atitinka jo lūkesčius.
31. Ieškovė savo reikalavimą dėl atidalijamo turto vertės grindė 2021 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 48500,00 Eur. Teismo eksperto rinkos vertės ekspertizės aktas yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį (CPK 197 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju, teismas pasitiki ir vadovaujasi teismo eksperto pateiktu rinkos vertės ekspertizės aktu. Ekspertizės aktas yra teismo pateikto objekto tyrimo atspindys, kurį atliko ekspertas, remdamasis specialiosiomis žiniomis ir moksliniu pagrindu tam, kad išaiškintų duomenis, turinčius reikšmės siekiant teisingai išspręsti bylą. Ekspertizė atliekama pagal tam tikrą procesinę tvarką ir procesiniuose įstatymuose nustatytas taisykles, todėl šiuo atveju vadovaujamasi norint nustatyti rinkos vertės kainą ja, o ne pateikta rekomendacija, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
33. Teismas, vertindamas, ar ieškovės prašoma priteisti atsakovui 48500,00 Eur kompensacija yra teisinga, pažymi, jog teismo eksperto pateiktame rinkos vertės ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę, kuria ieškovė grindžia prašomos priteisti kompensacijos sumą ir atidalijamo turto vertę, pripažįsta tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, teismas vadovaujasi teismo eksperto nustatyta ginčo turto verte. Tačiau, ieškovė, teismo posėdžio metu, geranoriškai padidino prašomos priteisti kompensacijos atsakovui dydį iki 50000,00 Eur ir patvirtino, kad jos šeima turėtų finansines galimybes tokią teismo priteistą sumą sumokėti. Todėl, teismas nepažeidžiant šalių interesų ir pusiausvyros principo, nustato kompensacijos atsakovui iš ieškovės dydį 50000,00 Eur.
34. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams R. P. ir E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pažymėtą unikaliu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, pažymėtą unikaliu (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pažymėtus unikaliu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, išmokant atsakovui iš ieškovės 50000,00 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).
36. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo išlaidos, turėtos teisme, nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus.
37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2163,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 113,00 Eur (75,00 Eur už ieškinį ir 38,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones) žyminis mokestis, 1000,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos, 1050,00 Eur (800,00 Eur už ekspertizės atlikimą + 200,00 Eur eksperto kelionės išlaidos už pakartotinį atvykimą + 54,82 Eur kelionėje sunaudoto kuro kaina) ekspertizės išlaidos. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovas šių bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 2163,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
38. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
39. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, jei ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės R. P. ieškinys šiuo teismo sprendimu patenkintas, todėl 2020 m. lapkričio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, teismo sprendimą įvykdžius, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-269 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pažymėtą unikaliu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, pažymėtą unikaliu (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pažymėtus unikaliu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Priteisti ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nuosavybės teise valdomus 209/634 dalis žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Priteisti atsakovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50000,00 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei R. P. tenkančią atsakovo E. P. turto dalį.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2163,00 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. lapkričio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - E. P., gim. 1951 m. sausio 29 d., priklausančio nekilnojamojo turto – 209/634 dalių žemės sklypo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalių nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, pažymėto unikaliu (duomenys neskelbtini) 33/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pažymėtų unikaliu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ir įvykdžius – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.