Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279; 2) priteisti 24 169,6 Lt patirtas avansinio mokėjimo išlaidas. Taip pat prašė priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė 2012 m. spalio 12 d. rangos sutartį Nr. VT-201210-31 ir 2012 m. lapkričio 5 d. rangos sutartį Nr. VT-201211-3 (toliau kiekviena atskirai – Sutartis, abi katu – Sutartys). Pagal kiekvieną iš Sutarčių UAB „Voltaik-Tau“ įsipareigojo įrengti UAB „Verslo projektai“ po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę bei gauti leidimus jas įrengti bei eksploatuoti. Vykdydamas Sutartis, UAB „Voltaik-Tau“ pateikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai prašymus dėl saulės elektrinės leidimų plėtrai gavimo. Per 30 dienų nuo prašymų pateikimo Energetikos ministerijai nesikreipus į Bendrovę dėl trūkumų pašalinimo, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių 34 punkto nuostatomis, laikė, jog prašymai dėl leidimo plėtrai yra pripažinti tinkamais ir leidimai plėtrai bus gauti, tačiau galimai užtruko dėl didelio Energetikos ministerijos užimtumo. Pareiškėjo teigimu, Energetikos ministerija 2013 m. vasario 4 d. elektroniniame tinklapyje www.enmin.lt paskelbė sąrašą asmenų, kuriems išduoti leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektrines, tačiau kurie pranešimo paskelbimo momentu nebuvo išduoti dėl Energetikos ministerijos darbo krūvio. Šiame sąraše nurodyti ir UAB „Verslo projektai“ priklausantys saulės elektrinės leidimai plėtrai, kurių Nr. LP-10857 ir LP-14244. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594, įgyvendindama Įgyvendinimo įstatymo nuostatas, patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjo teigimu, Bendrovė atitinka visas Aprašo sąlygas. Dėl leidimų plėtrai pratęsimo pareiškėjas į Energetikos ministeriją nesikreipė ir jie nebuvo pratęsti. Pareiškėjas Sutartyse užsakė įrengti dvi naujas iki 30 kW saulės elektrines, įskaitant leidimų saulės elektrinių įrengimui ir eksploatavimui gavimą. UAB „Verslo projektai“ įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo atitinkamos Sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną Sutartį rangovui sumokėti 12 084,8 Lt avansą ir atliko avansinius mokėjimus 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjo teisė, o pareiga, t. y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs Bendrovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir Sutarčių pažeidimą. Bendrovė paaiškino, kad ji 2013 m. liepos 25 d. pranešimu, žinodama apie priimtas Įgyvendinimo įstatymo pataisas bei nusprendusi ateityje nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.658 straipsnio 4 dalimi siekdama informuoti apie vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2013 m. liepos 31 d. Šiame pranešime pareiškėjas paprašė grąžinti sumokėtus avansus. UAB „Verslo projektai“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. gavo UAB „Voltaik-Tau“ pranešimą, kuriame nurodoma, jog remiantis Sutarčių 6.5 punktu, sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti, ir kad pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai yra įskaitomi minimaliems UAB „Voltaik-Tau“ nuostoliams padengti. Atsižvelgusi į pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarčių įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasi Sutarčių 6.5 punktu, Bendrovė sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga. UAB „Voltaik- Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pardavėjo pranešimas patvirtina, jog avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti. Pareiškėjas teigė, kad jis pateikė visus patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, kad maksimalus kompensuotinas avansinio mokėjimo dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos, o UAB „Voltaik-Tau“ sumokėtas avansas pagal kiekvieną iš Sutarčių sudaro 7 procentus Sutarčių 3.1 punkte nurodytos kainos. Bendrovės manymu, jos 2013 m. liepos 25 d. pranešimas įrodo pastangas avansus susigrąžinti. Pardavėjo teisė Sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjo už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta Sutarčių 6.5 punkte. Minimaliais UAB „Voltaik-Tau“ nuostoliais laikoma avansinio mokėjimo suma. Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, numatė, jog dalis ūkio subjektų dėl įstatymo priėmimo patirs žalą, todėl Įgyvendinimo įstatyme nustatė teisę į patirtų išlaidų kompensavimą, ir tik žinodamas jam Įgyvendinimo įstatymu suteiktas teises, pareiškėjas atsisakė galimybės ginčą su UAB „Voltaik-Tau“ dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti teisminiu būdu. Teisės aktai nenustato pareigos ginčus su ūkio subjektais spręsti teisminiu keliu, todėl Komisijos motyvas nekompensuoti UAB „Verslo projektai“ patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėjas neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.Atsakovas Komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad iš UAB „Voltaik-Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimo matyti, jog ši bendrovė pareiškėjo sumokėtų avansinių mokėjimų negrąžins, nes įskaitys juos kaip padengiančius minimalius UAB „Voltaik-Tau“ nuostolius. Komisijos nuomone, UAB „Verslo projektai“ nesiėmimas realių veiksmų, siekiant susigrąžinti sumokėtus 24 169,60 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ būtų pagrindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių išlaidų. Komisija pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius išlaidų patyrimo, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti. Atsakovas manė, kad sprendimai nekompensuoti pareiškėjui 24 169,6 Lt prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau'‘ avansų negrąžinimas neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija prašomus panaikinti sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas negali visiškai pakeisti Komisijos, jis neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamus Komisijos sprendimus buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.