- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- N-756-558-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Žvėryno policijos nuovados pareigūnas 2005 m. sausio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. K., už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) naudojo O. A. sukurtą vaizdo kūrinį, o būtent internetinės svetainės dizainą, neturint autoriaus bei turtines teises į kūrinį turinčios UAB „Interneto svetainių dizainas“ leidimo, komerciniais tikslais. I. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimu I. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad I. K. kaltė įrodyta liudytojų O. A., R. J., A. M., D. Č., M. Z. parodymais, specialistų išvada ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad I. K. panaudojo O. A. vaizdo kūrinį, siekdamas turtinės naudos. Išplečiant reklamą, buvo siekiama pritraukti į klubą kuo daugiau lankytojų, o kadangi kursai mokami, tuo pačiu gauti daugiau mokesčių. I. K. pats nesugebėjo sudaryti savo klubo svetainės puslapio, todėl sudarė sutartį su UAB ,,Interneto svetainių dizainas”. Dizaineris O. A. paruošė puslapio projektą, kurio I. K. atsisakė, o vėliau tą patį vaizdą panaudojo savavališkai internete. Kūrinį iš elementų sudarė dizaineris O. A., todėl jam ir priklauso autorystė. I. K. nuplagiavęs O. A. kūrinį paleido jį į internetą. Teismas nenustatė I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teigia, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, ar ginčo dizainas yra saugotinas kaip naujas, originalus ir individualus kūrinys bei, ar tokio dizaino panaudojimas ginčo atveju pripažintinas naudojimu siekiant turtinės naudos. Apeliantas remiasi Dizaino įstatymo 4, 5, 6 straipsniais, Autorių teisių bei gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 punktu. Teigia, kad teismas turėjo aiškintis ne tai, ar į interneto tinklapį patalpintas dizainas ir O. A. aktu perduotas UAB ,,Interneto svetainių dizainui“ dizainas yra tapatūs ar labai panašūs, o vertinti, ar O. A. dizainas yra laikomas nauju ir individualiu lyginant jį su nukentėjusiajam pateiktais dizaino variantais ir tuo pačiu, ar toks dizainas saugotinas kaip originalus autoriaus kūrinys. Nustatant, ar ginčo dizainas kaip kūrinys yra originalus ir individualus, svarbu, ar dizainas informuotam vartotojui sudaro bendrą įspūdį, kuris yra skirtingas nuo jau esamo sukurto dizaino. Tokia dizaino individualumo nustatymo praktika yra suformuota civilinėse bylose sprendžiant ginčus dėl pramoninio dizaino (civilinė byla Nr. 3K-3-304/2005). Nurodo, kad įvertinus pateiktus jo dizaino variantus ir O. A. dizainą skirtingas įspūdis vartotojui nesudaromas, kadangi esminiai dizainą sudarantys elementai buvo pateikti su dizaino pavyzdžiais, kurių autorius nėra O. A. Teismas net nenurodė, kokie O. A. sukurti (o ne pasisavinti iš nemokamų duomenų bazių) dizaino elementai išskiria O. A. dizainą kaip naują, individualų ir originalų. Teismo išvada, kad elementų (nežiūrint į tai, kad jų autorystė O. A. nepriklauso) sudėjimas į vieną visumą padaro jį naujo kūrinio autoriumi, prieštarauja Dizaino įstatymo 4, 5, 6 straipsnių, Autorių teisių bei gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatoms bei suformuotai teisminei praktikai panašaus pobūdžio bylose. Pažymi, kad pagal su UAB ,,Interneto svetainių dizainas“ pasirašytos sutarties 4.1 punktą visos autorinės teisės į vykdytojo atliktus darbus perduodamos klientui visam autoriaus teisių galiojimo laikotarpiui, o sutarties 4.2 punktas numato, jog svetainės vardas, svetainėje esanti tekstinė ir grafinė medžiaga išlieka kliento nuosavybėje. Sutartis su UAB ,,Interneto svetainių dizainas“ nutraukta nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d., o kaip paliudijo O. A. jis savo dizaino variantą pateikė 2004 m. liepos mėnesį, t. y. dizainas jam buvo perduotas dar galiojant sutarčiai, o tuo pačiu pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus – sutarties galiojimo metu jam buvo perduotos ir autoriaus teisės. Dėl to tarp šalių gali kilti tik civilinis ginčas dėl atsiskaitymo, bet ne dėl autorystės ir autoriaus teisių pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad administracinė atsakomybė jam taikyta kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, o interneto tinklapis (duomenys neskelbtini) yra ne UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) karate klubo ,, (duomenys neskelbtini)“, kurie yra skirtingi juridiniai asmenys. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nerengia jokių kursų, jai nepriklauso joks (duomenys neskelbtini)karate klubas, jokių pajamų iš šio internetinio puslapio ši bendrovė negauna, o ir teismas nenurodė, kad kokia tai turtinė nauda UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš šio internetinio tinklapio atsiranda. (duomenys neskelbtini) karate klubas ,,(duomenys neskelbtini)“ yra ne tik atskiras juridinis asmuo, bet ir pelno nesiekianti organizacija. Be to, tinklapis yra sukurtas informaciniais tikslais, siekiant informuoti visuomenę apie klubo veiklą, jame nėra raginama lankyti šį klubą ar pan. Taip pat teismas net netyrė, ar patalpinus ginčo grafinį vaizdą (dizainą) klubo lankomumas padidėjo.
Atsiliepimas
UAB ,,Interneto svetainių dizainas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad I. K. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvada ir kita bylos medžiaga. Teigia, kad autoriaus teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento. Autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui, t. y. norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius. Apeliantas neįrodė šios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, laikymą, importavimą, eksportavimą ar gabenimą siekiant turtinės naudos.
Taigi, ATPK 214¹⁰ straipsnio norma yra blanketinė. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta kūrinio sąvoka: ,,kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.“ Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta dizaino sąvoka: ,,dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos“. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dizainas registruojamas ir saugomas šio įstatymo nustatyta tvarka, jei jis yra naujas ir turi individualių savybių, o pagal 5 straipsnio nuostatas dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos nebuvo prieinamas visuomenei, ir dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis. Dizaino įstatymo 6 straipsnyje konstatuota, kad dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar O. A. dizainas laikytinas nauju ir individualiu, lyginant jį su I. K. bendrovei ,,Interneto svetainių dizainas“ pateiktais vaizdo elementais, dizaino variantais, ir ar toks dizainas saugotinas kaip originalus autoriaus kūrinys. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad I. K. padarė ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, rėmėsi UAB ,,Dizaino institutas“ specialistų K. P. ir J. J. 2004-11-23 išvada Nr. 01-105 (b. l. 13). Iš šio dokumento turinio matyti, jog minėtiems specialistams nebuvo žinoma visa informacija apie bylos aplinkybes, t. y. paties I. K. vykdytojui pateiktus vaizdo elementus, eskizus, logotipus ir kt. Minėti specialistai nebuvo ir įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu tik išsakė savo nuomonę, tačiau jis nebuvo apklaustas kaip specialistas. Tad šie įrodymai negali būti tinkami ir pakankami I. K. kaltei pagrįsti. Aplinkybei, ar O. A. sukurtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės titulinio puslapio dizainas (vaizdo kūrinys) atitinka Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 bei 6 straipsniuose nurodytus požymius, būtini specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinas elementas yra ir turtinės naudos siekimas neteisėtai panaudojant literatūros, mokslo ar meno kūrinį. Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, jog išplečiant reklamą buvo siekiama pritraukti į klubą kuo daugiau lankytojų, o kadangi kursai mokami, tuo pačiu gauti daugiau mokesčių. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais teismo argumentais, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais, o tokia išvada padaryta remiantis prielaidomis. Byloje yra tik viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“ klubo – ne pelno organizacijos registravimo pažymėjimas (b. l. 48). Nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų, nei kokių kitų duomenų, patvirtinančių turtinės naudos siekimo aplinkybę, byloje nėra.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes, pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kadangi byloje reikia rinkti daug papildomų įrodymų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl sutarties, pasirašytos 2004 m. vasario 9 d. tarp UAB ,,Interneto svetainių dizainas“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4.1 ir 4.2 punktų interpretavimo. Akivaizdu, kad autorinės teisės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti perduotos tik įvykdžius abipusius sutartinius įsipareigojimus tarp bendrovių. Jokia sutartis tarp O. A. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas I. K., kuris pasirašė minėtą 2004 m. vasario 9 d. sutartį dėl interneto svetainės sukūrimo. Sutartyje nurodytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ internetinis adresas (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), taigi apeliacinio skundo teiginys, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) karate klubas yra skirtingi juridiniai asmenys, jokios reikšmės bylai neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.